Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1146-577/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-20
Bylos Nr.
2S-1146-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31427-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Suinteresuotas asmuo
A. E.
Skolininkas
A. E.
Kreditorius
A. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1146-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31427-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.26 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. N. prašymą dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo; suinteresuoti asmenys – skolininkas A. E., išieškotojas A. T. (A. T.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis A. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė skirti skolininkui A. E. 300 Eur baudą už antstolio reikalavimų, t. y. už 2017 m. kovo 17 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo, nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir skyrė A. E. 300 Eur baudą. A. E. pateikė prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, t. y. prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo nutartį ir antstolio prašymą dėl baudos skyrimo A. E. atmesti. Nurodė, jog 2017 m. balandžio 11 d. informavo antstolį, kad visas skolininko turtas yra nurodytas 2017 m. kovo 17 d. Turto arešto akte ir kito turto skolininkas neturi. Šiame akte nebuvo nurodyti automobiliai I. F., Alfa Romeo (duomenys neskelbtini), nes jie buvo parduoti iki turto arešto. 2017 m. birželio 23 d. patvarkymu antstolis nurodė pateikti informaciją apie minėtas transporto priemones ir sudaryti sąlygas jas apžiūrėti. Manydamas, kad antstolis paprašė aprodyti kai kurias iš arešto akte nurodytų automobilių, skolininkas nurodė vietą, kur paprastai juos laiko. Ruošdamasis apžiūrai pastebėjo, kad 2017 m. birželio 23 d. patvarkyme nurodytos transporto priemonės dar iki antstolio veiksmų buvo parduotos. Teigė, kad skolininkas neatliko sąmoningos veiklos; šiuo metu antstoliui pateikta visa informacija apie arešto akte nurodytas transporto priemones.Antstolis A. N. informavo teismą, kad skolininkas pagal patvarkymą aprodė dalį transporto priemonių, pateikė transporto priemonių, kurių nepavyko apžiūrėti, nuotraukas; nepateikė nuosavybės teisę į transporto priemones patvirtinančių dokumentų ir transporto priemonių pardavimo sutarčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. liepos 10 d. priėmė patvarkymą dėl turto apžiūros, informacijos pateikimo. Kelių šimtų eurų išieškojimas, skolininko darbas kelias valandas per dieną, ne visų turimų automobilių pateikimas apžiūrai, jokių automobilių nuosavybės ir perleidimo dokumentų nepateikimas, teismo nuomone, rodo skolininko siekį paslėpti turimą turtą ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 645 straipsnyje, nevykdymą. Teismas atmetė pareiškimą, kadangi nenustatė, jog antstolio nurodymai neįvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas akivaizdžiai atsisako vykdyti antstolio patvarkymus, teisėtus nurodymus, įgyvendinti CPK 644, 645 straipsniuose numatytas pareigas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo A. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. bei 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. N. prašymą dėl baudos skyrimo A. E. atmesti. Be prašyme paminėtų argumentų apie susiklosčiusias faktines aplinkybes, susijusias antstolio patvarkymų vykdymu, atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad po apžiūros antstoliui buvo pateikti įrodymai bei informacija dėl arešto akte nurodytų transporto priemonių egzistavimo ir priklausymo skolininkui. Teigia, jog skolininkas neatliko jokios sąmoningos veikos, meluodamas ir nesąžiningai vilkindamas vykdymo procesą. Pasak apelianto, 2017 m. birželio 23 d. patvarkymu antstolis prašė aprodyti ne visas transporto priemones, bet tik I. F. ir Alfa Romeo (duomenys neskelbtini), tačiau dar 2017 m. balandžio 11 d. jam turėjo būti žinoma, jog jos nepriklauso skolininkui. Atsakydamas dėl apžiūros skolininkas tiesiog suklydo. Priimdamas nutartis, teismas aukščiau išdėstytų argumentų ir motyvų visiškai nevertino; nepaaiškino, kodėl antstolio teiginiai yra svaresni, o pareiškėjui skirtina maksimali bauda. Apelianto manymu, nutartys neturi motyvų, todėl turi būti panaikintos. Teigia, kad teismas išplėtė ir baudos skyrimo pagrindus, t. y. atkartojo naujus antstolio motyvus, nurodydamas, jog iš pareiškėjo išieškota nedidelė suma, o pareiškėjas dirba kelias valandas per dieną. Pažymi, kad šia nutartimi buvo tikrintas nutarties dėl baudos teisėtumas ir pagrįstumas, o tuomet minėti teiginiai nebuvo vertinti. Be to, teismo teiginiai yra klaidingi. Pasak apelianto, nedidelė suma išieškota dėl antstolio ir kreditoriaus nepagrįstų veiksmų.Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. T. atsiliepime prašo A. E. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog antstolis 2017 m. kovo 27 d. areštavo skunde minimus automobilius - Turto arešto aktų registro išraše tarp areštuotų automobilių yra ir automobiliai I. F. bei Alfa Romeo (duomenys neskelbtini). Antstoliui reikalaujant skolininkas nepateikė automobilių pardavimo sutarties. Kadangi automobiliai yra tarp skolininkui priklausančio areštuoto turto, jis privalėjo vykdyti antstolio patvarkyme nurodytus reikalavimus, o jų neįvykdžius, bauda paskirta pagrįstai. Suinteresuoto asmens manymu, skolininkas aiškiai vilkina vykdomąją bylą. Nesutinka su skundo argumentais, kad antstolis ir kreditorius imasi neadekvačių veiksmų. Teigia, jog paskirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkui nėra vienintelė, kas patvirtina, kad pats skolininkas sąmoningai veikia prieš operatyvų vykdomosios bylos užbaigimą.

Antstolis A. N. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

Tiek apeliantas su atskiruoju skundu, tiek suinteresuotas asmuo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus: A. E. 2017 m. gruodžio 1 d. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų; A. E. ir UAB „M14 Invest“ 2017 m. spalio 23 d. paaiškinimą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį; prašymą dėl sutikimo davimo; suinteresuotas asmuo - išrašo iš Turto arešto aktų registro kopiją; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties kopiją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateikiami įrodymai nėra susiję su nagrinėjamoje byloje aktualių antstolio patvarkymų vykdymu, o Turto arešto registro išraše esančius duomenis galima nustatyti iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų, atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens (skolininko) A. E. prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 585 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Specialioje normoje, t. y. CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko pareiga antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0157/17/00839 (kopijos) duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 17 d. antstolis A. N. surašė skolininko A. E. turto arešto aktą ir tą pačią dieną priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. B-108942. 2017 m. kovo 27 d. turto arešto aktu areštuotos papildomos skolininko transporto priemonės, įskaitant I. F. 8A bei Alfa Romeo (duomenys neskelbtini). Patvarkymu Nr. B-109869 antstolis įpareigojo per 5 dienas pristatyti areštuotas transporto priemones. 2017 m. balandžio 11 d. skolininkas A. E. informavo antstolį, kad visas jo turtas yra nurodytas 2017 m. kovo 17 d. Turto arešto akte ir kito turto skolininkas neturi. 2017 m. birželio 23 d. Patvarkymu Nr. B-119632 dėl informacijos pateikimo antstolis pavedė skolininkui pateikti informaciją apie transporto priemones I. F. bei Alfa Romeo (duomenys neskelbtini), nurodant buvimo vietą ir kontaktinį asmenį. Skolininko atstovas advokatas E. R. 2017 m. liepos 3 d. el. laišku informavo antstolį, jog jo prašomi automobiliai yra (duomenys neskelbtini). Antstolis 2017 m. liepos 10 d. pranešė, kad turto apžiūra bus vykdoma 2017 m. liepos 13 d., 10 val, (duomenys neskelbtini), bei išaiškino, kad antstoliui reikės pateikti ankščiau paminėtų dviejų transporto priemonių nuosavybės dokumentus. 2017 m. liepos 13 d. Turto apžiūros akte antstolis nurodė, kad atvykęs skolininkas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), transporto priemonių nėra; jos parduotos. Antstolis kreipėsi dėl baudos skolininkui už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo. Pirmosios instancijos teismas A. E. skyrė 300 Eur baudą, o 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino skolininko prašymo panaikinti skirtą baudą. Skolininkas pateikė atskirąjį skundą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis bei atskirojo skundo turinį, daro išvadą, jog apelianto argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios intsancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Visų pirma, apelianto išdėstytos faktinės aplinkybės nepaneigia antstolio pareiškime dėl baudos skyrimo bei teismo nutartyse nustatyto fakto, kad antstolio A. N. reikalavimų skolininkas nėra įvykdęs. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad dėl automobilių I. F. 8A bei Alfa Romeo (duomenys neskelbtini) apžiūros suklydo, manydamas, kad prašoma apžiūrėti areštuotas transporto priemones. Pažymėtina, kad šios transporto priemonės buvo areštuotos 2017 m. kovo 27 d. Turto arešto aktu. Be to, iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, jog konkrečios transporto priemonės buvo nurodytos tiek 2017 m. birželio 23 d. patvarkyme, tiek 2017 m. liepos 10 d. pranešime. Apelianto teigimu, ruošdamasis apžiūrai jis pastebėjo, kad 2017 m. birželio 23 d. patvarkyme nurodytos transporto priemonės yra parduotos, tačiau nei antstoliui, nei teismui šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai nėra pateikti. Antstolis atsiliepime į skolininko pareiškimą neneigia, kad skolininkas pagal patvarkymą aprodė dalį transporto priemonių, pateikė transporto priemonių, kurių nepavyko apžiūrėti, nuotraukas, tačiau taip pat pažymėjo, jog nuosavybės teisę į transporto priemones patvirtinančių dokumentų ir transporto priemonių pardavimo sutarčių skolininkas nepateikė.Taigi, šios aplinkybės, priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, leidžia spręsti apie skolininko vengimą pateikti antstoliui tam tikrą informaciją apie turtą (ar jo pardavimą). Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs naujus motyvus dėl išieškotos sumos, pareiškėjo darbo laiko, nepagrįstai išplėtė baudos skyrimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, pagrindas skirti baudą – konkrečių antstolio reikalavimų nevykdymas. Taigi, baudos skyrimo pagrindo išplėtimą būtų galima konstatuoti tuomet, jei teismo išvadą lemtų aplinkybės, susijusios su kitų, nei nurodyta antstolio prašyme, patvarkymų vykdymu. Nutarties peržiūrėjimo metu platesnis (detalesnis) klausimo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių analizavimas, jeigu jis susijęs su baudos paskyrimo pagrįstumu ir teisėtumu, nėra negalimas. Apelianto įsitikinimu, 2017 m. rugsėjo 26 d. bei 2017 m. gruodžio 5 d. teismo nutartys nėra pakankamai motyvuotos, todėl turi būti panaikntos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiam apelianto argumentui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 27, 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Taigi teismui pateikus argumentus dėl esminių nagrinėjamo klausimo aspektų laikoma, kad teismo procesinis sprendimas yra motyvuotas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškimą, kadangi nenustatė, jog antstolio nurodymai neįvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Taigi, nors skundžiamoje nutartyje nėra detaliai pasisakyta dėl skolininko prašyme išdėstytų argumentų, tačiau iš nutarties turinio yra aišku, kokios aplinkybės lėmė teismo išvadą dėl prašymo nepagrįstumo. Be to, atsižvelgiant į CPK 585 bei 645 straipsnių nuostatas, paskirta bauda nėra maksimali, kaip nurodyta atskirajame skunde. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei panaikinti A. E. skirtą baudą, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič