Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-645-319-2014

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00772-2013-9

2014 m. spalio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistojo K. N. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, civilinio ieškovo atstovei S. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš kaltinamojo K. N.: 4350,00 Lt (keturi tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt litų) padarytos turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir 346,80 Lt (trys šimtai keturiasdešimt šeši litai 80 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, įpareigojant K. N. nurodytą sumą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas – „(duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d., laikotarpiu nuo 01.00 val. iki 03.00 val., viešoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame motelyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, 208 kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti motelio „(duomenys neskelbtini)“ budinčią administratorę D. P., tyčia, gesindamas cigaretes į baldus, juos laužydamas ir spardydamas, sugadino 208 kambario baldus bei inventorių: vonios šviesos jungiklį, tualetinio popieriaus laikiklį, spintos duris, spintelės stalčių, spintelę, durų apdailos lenteles, miegamojo lovą, apdegino 4 minkštasuolius, tokiu savo įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą patenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas, tik prašoma paskirti nuteistajam švel­nes­nę bausmę bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir, skirdamas K. N. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek nu­teis­tojo asmenybę. K. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11str. 3d.), jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas teisingai buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nukentėjusiosios atsiprašė, civilinį ieškinį pripažįsta, žada jį atlyginti. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo, apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad K. N. per vienerius metus teistas net 5 kartus, baustas administracine tvarka. Iš ankstesnių nuosprendžių matyti, kad apeliantui už nusikalstamas veikas buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jis ir toliau darė tyčines nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai K. N. gali būti pasiekti tik paskyrus jam griežtą bausmę ir pagrįstai iš BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių parinko jam pačią griežčiausią – laisvės atėmimą. Nustatydamas kaltinamajam bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į minėtą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas bylos aplinkybes bei jo asmenybę ir už nusikalstamos veikos padarymą skyrė jam bausmę, artimą inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytos baus­mės minimumui, taip pat tinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtąją bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jo šeimos materialinės padėties, motinos sveikatos, jo mokymosi, vertinant aukščiau aptartų aplinkybių kontekste nėra prioritetinės, dėl kurių būtų pagrindas skirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį.

Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad žala nukentėjusiajai atlyginta, tačiau byloje nėra jokių domenų, kad nuosprendžiu civiliniam ieškovui priteistas civilinis ieškinys būtų geranoriškai atlygintas, kad žala neatlyginta atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino ir civilinio ieškovo atstovė, kuri tas pačias aplinkybes nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad K. N. paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo dar labiau ją švelninti.

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį K. N. apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. N. apeliacinį skundą atmesti.