- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-205-280/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01571-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- BUAB „duomenys neskelbtini“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui civilinėje byloje Nr. e2-158-620/2017 (buvęs Nr. e2-1838-620/2016) pagal ieškovo BUAB „duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui M. L. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „duomenys neskelbtini“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. L. 26355,42 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą.Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, iš fizinio asmens prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovas gali imtis priemonių, siekdamas apsunkinti ar perleisti nuosavybės teise valdomą turtą, todėl yra grėsmė sprendimo įvykdymui, egzistuoja abi CPK 144 str. nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino.Nurodė, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma 26355,42 Eur fiziniam asmeniui yra didelė ir tai vertino kaip grėsmės ieškovo interesams buvimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. L. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį. Apelianto nuomone, ieškovas visiškai nepagrindė savo reikalavimo, ieškinys pateiktas neįvertinus ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų.Atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, turėjo teisę apmokėti įmonės sąskaitas grynais pinigais iš savo asmeninių lėšų ir tai dažnai buvo daroma.Visi pavedimai, kuriuos ieškovas vertina kaip išmokėtus be pagrindo, atsakovui buvo išmokami pagal avansines apyskaitas, taip grąžinant pinigus už atsakovo asmeninėmis lėšomis apmokėtas sąskaitas.Įmonei yra iškelta bankroto byla, visi dokumentai yra pateikti įmonės administratoriui, todėl atsakovas negali jų pateikti teismui. Atsakovas prie atskirojo skundo pateikia 2013 m. gegužės 3 d. dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovas savo asmeniniais pinigais sumokėjo avansą pagal 2013 m. gegužės 3 d. sutartį dėl durpių pirkimo-pardavimo.Didelė ieškinio suma pati savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą. Atsakovas turi nekilnojamojo turto (žemės sklypus, du butus Vilniuje), kas patvirtina gerą atsakovo finansinę padėtį, todėl nėra jokios grėsmės, kad patenkinus ieškinį, nebus galimybės įvykdyti sprendimą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad atsakovas buvo BUAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi 2010 m. rugsėjo 10 d. – 2014 m. birželio 25 d. laikotarpiu, jam pervestos piniginės lėšos turi būti pagrįstos finansinės apskaitos dokumentais, atsakovas jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Iškėlus bankroto bylą, atsakovas bankroto administratoriui nei turto, nei dokumentų nepateikė, kaip ir įrodymų, kad įmonės dokumentus perdavė po atsakovo pareigas ėjusiam direktoriui K. Š..M. L. turi nekilnojamojo turto, tačiau gali jį perleisti tretiesiems asmenims dėl ko būsimas teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Apeliantas su atskiruoju skundu teikia rašytinius įrodymus – mokėjimą patvirtinantį dokumentą, VĮ Registrų centras išrašą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, apie šio klausimo nagrinėjimą neinformuojant apelianto ir nesuteikiant jam galimybės pasisakyti dėl tokio prašymo pagrįstumo ir pateikti įrodymus, šie jo teikiami įrodymai, kuriais siekiama paneigti teismo konstatuotą prezumpciją dėl ieškinio sumos reikšmingumo atsakovui, priimami ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ginčo šaliai palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemonės, taigi, vertino, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.Atsakovas buvo bankrutuojančios įmonės „duomenys neskelbtini“ direktoriumi nuo 2010 m. rugsėjo 10 d iki 2014 m. birželio 25 d., nurodytu laikotarpiu iš BUAB „duomenys neskelbtini“ yra gavęs 26355,42 Eur sumą, kurios mokėjimo paskirtis nenurodyta. Apeliantas kol kas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad lėšos jam buvo pervestos teisėtai ir pagrįstai. Apelianto su atskiruoju skundu pateiktas mokėjimo kvitas neįrodo, kad visos ieškiniu reikalaujamos lėšos buvo gautos ir panaudotos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo skolos dydis yra įrodinėjimo dalykas, ieškovo reikalavimas yra preliminariai pagrįstas, nes kilo ginčas dėl bendrovės lėšų, perduotų atsakovui atsiskaitytinai, tinkamo panaudojimo.Kita būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismų praktikoje formuojama ir pozicija, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma yra didelė, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-13 nutartis c .b. Nr. 2-851/2014).Apeliantas, siekdamas paneigti būtinumą taikyti jam laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė, o jo finansinė padėtis eliminuoja grėsmę, kad būsimas jam galimai nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas, atskirajame skunde išdėstytais argumentais kvestionuodamas ieškinio sumos dydžio reikšmingumą, savo finansinei padėčiai pagrįsti kartu su atskiruoju skundu pateikė Registro centro išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą, iš kurio matyti, kad atsakovas turi keletą žemės sklypų (7), du butus Vilniuje. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, šį turtą atsakovas, vengdamas atsiskaitymo, gali perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, nes atsakovas kitam vadovui, administratoriui po bankroto bylos bendrovei iškėlimo nėra perdavęs visų dokumentų ir turto, nors tvirtina, kad administratorius dokumentus turi ir žino apie lėšų panaudojimą.Atsižvelgiant į tai, kad teismas turi užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nenurodo, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos ar suvaržomos jo teisės taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne visam jo turtui, o tik ieškinio sumai, neužkirsta galimybė jam turtu naudotis.Atsakovui išaiškinama, kad procesinės teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tvarką (CPK 148 str.). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už jį yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą. Pagal CPK 146 str. 2 d., įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.