Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-27 · Administracinė byla Nr. eI2-655-426/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-05-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-01-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-27
Bylos Nr.
eI2-655-426/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01792-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Administracinė byla Nr. eI2-655-426/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01792-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 27 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui A. B., P. B.,atsakovės atstovei A. D.-T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrometa“ teismo prašo panaikinti atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (22)SN-1)SP-19 (toliau – Sprendimas) ir priteisti iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, jog teikia pirties paslaugas pirtyje (pastate), kurios pavadinimas –Vilniaus miesto viešoji pirtis „Garo fabrikas“.

UAB „Agrometa“ (toliau – ir Bendrovė) darbuotojai, dirbantys Vilniaus miesto viešosios pirties „Garo fabrikas“ administracijoje (toliau – Administracija), elektroniniu pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini) rado nepasirašytą kvalifikuotu elektroniniu prašu Tarnybos 2022 m. sausio 14 d. paklausimą Nr. (22)SN-1)S-25 „Dėl informacijos patiekimo“ (toliau – Paklausimas 1). Paprašyta per 10 darbo dienų atsakyti į klausimus, susijusius su tariamu Vilniaus miesto viešosios pirties „Garo fabrikas” skelbiamoje informacijoje nurodomas skirtingas paslaugų teikimo sąlygas (naudojimosi pirtimi laiką) moterims ir vyrams.

Pareiškėja atsakė į Paklausimą 1, atsakovė 2022 m. vasario 7 d. pateikė dar vieną paklausimą dėl informacijos patikslinimo (toliau – Paklausimas 2), kuriame paprašė patikslinti pirminiame atsakyme nurodytas aplinkybes.

Dar kartą pateikus atsakymą, Administracija elektroniniu paštu gavo atsakovės 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (22)SN-1)SP-19, kuriame nurodyta „siūlyti Pirties administracijai užtikrinti visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išskiriamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties.

Įpareigoti Pirties administraciją išnagrinėti šį sprendimą ir apie nagrinėjimo rezultatus bei sprendimo vykdymą informuoti lygių galimybių kontrolierę pero 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.“

Administracija, nesutikdamas su Sprendimu, kreipiasi į teismą prašydama jį panaikinti. Skundą grindžia šiais motyvais:

Paklausimą 1 gavo el. paštu, popierinio dokumento skaitmeninę kopiją PDF formatu. Popierinį dokumentą pasirašiusi galimai Lygių galimybių kontrolierė B. S., tačiau dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu, kaip numato Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 3 dalis.

Pareiškėja aiškina, jog dokumento (Paklausimo l) skaitmeninė kopija nepasirašyta elektroniniu parašu, tai akivaizdžiai neatitinka VAĮ 14 straipsnio 6 dalies reikalavimo, t. y. kad paklausimas siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu.

Administracija, atsižvelgdama į padidėjusį sukčiavimą ir asmens duomenų vagystes elektroninėje erdvėje, kad nuo pirmos veiklos dienos susilaukia įvairių valstybės institucijų patikrinimų, siekdama išvengti nesusipratimų dėl Paklausimų teisėtumo, negalėjo Tarnybai pateikti visos prašomos informacijos.

Akcentuoja, kad atsakydama klausimus, visiškai paneigė bet kokias Lygių galimybių įstatymo pažeidimo prielaidas, kurios buvo keliamos Tarnybos dokumentuose ir Sprendime. Pareiškėja aiškina, kad nurodė, jog skelbiamoje informacijoje ir vietoje paslaugų teikimo sąlygos naudojimosi pirtimi laikas, kokybė ir kainodara buvo ir yra vienoda tiek vyrams, tiek moterims. Anksčiau nurodytas pirties lankymo laikas moterims pirmadienį nuo 12 val. buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių, nes tą dieną vyko generalinis tvarkymas, dezinfekcija. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto viešoji pirtis „Garo fabrikas“ (toliau – Pirtis) orientuojasi į tuos, kurie nori ir jaučia poreikį komfortiškai pasinaudoti pirties, kaip higienos priežiūros, paslaugomis. Dėl šios priežasties moterys ir vyrai išskiriami tik tam, kad lankytojai, būdami Pirtyje, nejaustų nepatogumų ir diskomforto dėl savo lyties.

Pirtyje patalpos nėra skirstomos ir pritaikytos, jog vienu metu galėtų atskirai būti ir tomis pačiomis paslaugomis naudotis skirtingų lyčių nuogi lankytojai, jiems nebūtų priimtina, jog tuo pačiu metu Pirties patalpose būtų skirtingų lyčių nuogų lankytojų.

Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog Pirtis susijusi su intymia higiena, lankytojai iš anksto informuojami, kokiomis dienomis ir kokia lankytojų grupė gali ateiti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Administracijos užsakyto atlikto tyrimo ir pasirinkto verslo modelio teisingumą patvirtino ir faktinis lankomumas: nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 16 d. Pirties „Garo fabrikas” paslaugomis pasinaudojo 3 192 žmonės, iš kurių moterys sudarė tik 7,4 proc. (235 žmonės), o pajamos, surinktos iš moterų nesudarė nė 5 proc. nuo bendrų pajamų. Lankymo dienų grafikas buvo sudarytas ir apspręstas Vilniaus mieste vyraujančio poreikio higienos paslaugoms ir remiantis ekonominiais skaičiavimais. Prieš atidarant viešąja pirtį buvo atliktas tyrimas dėl lankytojų pagal lytį poreikio naudotis pirtimi higienos tikslais. Buvo nustatyta, kad moterų, norinčių lankyti pirtį prausimosi tikslais, palyginus su vyrais, buvo labai mažas skaičius. Todėl nuspręsta didesnę Pirties veikimo laiko dalį skirti labiau pirties procedūromis suinteresuotai lankytojų grupei.

Pareiškėja pažymi, jog Pirtis – privataus verslo projektas, nėra dotuojama valstybės ar savivaldybės, todėl ekonomikos logikos (paklausos) ignoravimas gresia nuostoliais ir bankrotu.

Administracija, siekdama parodyti, jog šiuo atveju Pirties lankymo laiko nustatymas vien tik pagal lytį prieštarauja sveikam protui ir šio verslo logikai, buvo sudaryta galimybė moterims lankytis Pirtyje kitomis dienomis nei anksčiau, t. y. penktadienį ir šeštadienį, tačiau jokio atskirai besilankančių moterų padidėjimo srauto Administracija nepajuto. Pirties apsilankymo laiko suvienodinimas tarp vyrų ir moterų, pasak pareiškėjos, nepatvirtina Sprendime nurodytos prielaidos, jog ir ankstesniu apsilankymo laiku moteriškos lyties lankytojai galimai buvo diskriminuojami.

Be to, naujai pakeistas pirties darbo laikas, kuris nurodytas Sprendime, net ir formaliai atitinka nediskriminavimo dėl lyties sudarant vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis principus, numatytus Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. gruodžio 13 d. direktyvoje 2004/113/EB.

Pareiškėjai akivaizdu, jog tiek moterims, tiek vyrams buvo ir yra sudarytos vienodos galimybės lankytis Pirtyje tiek darbo, tiek poilsio dienomis, t. y. savaitgaliais, todėl visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas atsakovės Sprendimo siūlymas dar kartą užtikrinti visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išskiriamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties.

Skunde pareiškėja aiškina, kad Sprendime paminėtas teiginys, jog Pirties veikloje buvo kokios nors diskriminacijos pagal lytį apraiškos, ir kad Tarnybos pasiūlymas Administracijai užtikrinti visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, yra nepagrįsti, patvirtina galiojantys Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai.

Administracija mano, kad Sprendimas priimtas visiškai neatsižvelgus į teikiamų paslaugų specifiką, nes Pirties paslaugos būtent ir teikiamos atsižvelgiant į lyčių skirtingumą ir dėl to objektyviai sąlygotą būtiną skirtingą lankymo laiką dėl teisėto tikslo – verslo vystymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo reikalavimus, prašė patenkinti. Advokatas A. B. paaiškino, kad atlikus apklausą paaiškėjo, kad dauguma pirties lankytojų bus vyrai. Lyčių skirtumai buvo esminiai, todėl nurodė tokias lankymosi dienas.

Atstovas akcentavo, nors ir konkrečios sankcijos nėra, tačiau priimtas aktas sukelia teisines pasekmes, nes konstatuotas tariamas pažeidimas.

(P. B.) paaiškino, kad dabar veikla vykdoma, 7–8 proc. viso srauto sudaro moterys.

Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su Pareiškėjos prašymu nesutinka.

Atsiliepimas

Atsiliepime paaiškina, kad Tarnyboje 2022 m. sausio 4 d. gautas L. M. skundas, kuriame ji rašė, kad Pirtis teikia paslaugas, tačiau sudariusi tokį paslaugų tvarkaraštį, kuris, L. M. manymu, skundo pateikimo Tarnybai laikotarpiu ją diskriminavo dėl lyties. Pirties teikiamų paslaugų tvarkaraštyje moterims buvo numatyta galimybė lankytis Pirtyje tik vieną dieną per savaitę, ta pati paslauga vyrams buvo suteikiama 5 dienas per savaitę ir žymiai patogesnėmis savaitės dienomis (savaitgaliais). L. M. rašė: „dėl savo lyties, kaip dirbanti moteris, pirties paslaugomis dėl „Garo fabrikas“ nustatyto tvarkaraščio galiu naudotis tik vieną išskirtą dieną. Taip pat neturiu galimybės rinktis man tinkamų dienų – moterys yra garo fabrike priimamos tik pirmadieniais, t. y. 1 dieną per savaitę. Vyrai, tuo tarpu, gali pirties paslaugomis naudotis 5 dienas per savaitę ir iš tų penkių dienų dvi yra dirbantiems asmenims patogios dienos – savaitgaliai. Dar yra viena moterų ir vyrų diena – antradienis, tą dieną į pirtį įleidžiamos abi lytys“ (citatų kalba netaisyta).

Atlikusi išsamų gauto skundo tyrimą, lygių galimybių kontrolierė B. S. (toliau – Kontrolierė) priėmė skundžiamą Sprendimą.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog skunde cituojamos negaliojančios VAĮ nuostatos, nurodyti reikalavimai dokumentų formai ir turiniui šiuo metu netaikomi ir nebuvo taikomi skunde nurodytų dokumentų rengimo ir pateikimo metu, dėl kurių formos tariamo neatitikimo jau negaliojančioms įstatymo nuostatoms skundžiasi pareiškėja.

Atsiliepimas

Atsiliepime akcentuoja, kad Sprendimą pasirašė Kontrolierė, įgaliota valstybės pareigūnė, atitiko galiojančių įstatymo nuostatų formos reikalavimus.

Pareiškėjai atsakovė paklausimą ir Sprendimą siuntė elektroninių ryšių priemonėmis. Konkretaus būdo, kuriuo norėtų gauti Sprendimą bei kitus dokumentus, Bendrovė Tarnybai nebuvo nurodžiusi, todėl dokumentai jai buvo išsiųsti vienu iš Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų būdų – elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjai skirti dokumentai buvo siunčiami jos nurodytais elektroninio pašto adresais. Pažymi, jog visi siųsti dokumentai buvo pasirašyti Kontrolierės, jie PDF formatu buvo siųsti iš Tarnybos oficialaus elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), dokumentuose buvo žyma „Originalas nebus siunčiamas“, užregistruoti Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje.

Tarnybos 2022 m. sausio 14 d. paklausimas pareiškėjai buvo išsiųstas ei. pašto adresu (duomenys neskelbtini), Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas dviem el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš pastarojo el. pašto adreso Bendrovė siuntė atsakovei atsakymus į klausimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė nurodo, kad jos rengti originalūs tyrimo bylos dokumentai pasirašyti Kontrolierės ir saugomi Tarnyboje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka. Su visais atlikto tyrimo dokumentais Bendrovės atstovai galėjo susipažinti bet kuriuo tyrimo Tarnyboje atlikimo metu arba jį atlikus, tačiau to nedarė.

Šalies argumentai

Pažymi, jog skunde pareiškėja taip pat nurodė negaliojančią VAĮ 14 straipsnio 6 dalį dėl el. paštu siunčiamų dokumentų formos ir turinio. Pareiškėjai išsiųstas Sprendimas savo forma bei siuntimo būdu visiškai atitiko tiek VAĮ, tiek Lygių galimybių įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjos skundo su tuo susiję argumentai, pasak atsakovės, nepagrįsti.

Atsakovė nurodo, kad Sprendime išsamiai ir detaliai pateikti argumentai, dėl kokių priežasčių pareiškėjos veiksmai nustatant vyrams ir moterims nevienodas teikiamų paslaugų pasirinkimo galimybes pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 13 straipsnio 1 punkte numatyto pažeidimo požymius.

Skundo tyrimo metu buvo vertinama, ar Bendrovė, teikdama paslaugas, tinkamai vykdė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 bei 3 punktuose jai įtvirtintas pareigas.

Tarnybos atliekamo tyrimo metu buvo konstatuota, jog Pirtimi tik moterys galėjo naudotis pirmadieniais, t. y. vieną dieną per savaitę, o tik vyrai Pirties paslaugas galėjo gauti trečiadieniais –sekmadieniais, taip pat jų naudojimosi dienomis buvo numatytos ilgesnės lankymosi valandos. Vyrai ir moterys kartu galėjo lankytis Pirtyje antradieniais. Be to, nė viena iš moterims skirtų lankymosi dienų nebuvo savaitgalio diena ar penktadienis. Moterims ir vyrams buvo sudarytos skirtingos sąlygos įsigyti Pirties paslaugas ir jomis naudotis. Grafikas, kaip konstatuota Sprendime, buvo itin nepalankus dirbančioms moterims, kokia ir buvo Tarnybai skundą pateikusi L. M.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog Sprendime išanalizuotos visos pareiškėjos pateiktos aplinkybės, argumentai, informacija, susijusi su ekonominėmis priežastimis, dėl kurių žymiai ilgesnis laikas naudotis Pirtimi buvo skirtas vyrams, o ne moterims. Kontrolierės sprendime pažymėta, jog ekonominės ir finansinės priežastys, kurias nurodė Pirties administracija, laikytinos svarbiomis sudarant naudojimosi Pirties paslaugomis grafiką, tačiau tyrimo metu nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog paslaugų prieinamumo ribojimas moterims, lyginant su šios paslaugos prieinamumu vyrams, nėra proporcingos.

Atsakovė pažymi, jog, atlikus tyrimą, buvo priimtas Sprendimas, kuriame suformuluotas rekomendacinio pobūdžio siūlymas visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, sudaryti vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išreiškiamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties.

Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Kontrolierės sprendimas suformuluotas abstrakčia forma, taip, kaip numatyta Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pareiškėjai, teikiančiai paslaugas, rekomenduota pakoreguoti lankymosi Pirtyje grafiką tokiu būdu, kad šis grafikas sudarytų bent minimalias galimybes moterims naudotis Pirties paslaugomis, Pareiškėjai nebuvo pateiktas įpareigojimas teikti Pirties paslaugas tokiu būdu, kad esmingai nukentėtų jos ekonominiai interesai ar paslaugų teikimo būdas neatitiktų rinkos paklausos. Būtent į teikiamų paslaugų vyrams ir moterims neproporcingumą buvo atkreiptas dėmesys.

Pareiškėjai teko įrodinėjimo pareiga, paneigiant lygių galimybių pažeidimo faktą.

Atsakovės Bendrovei siųstų paklausimų ir Sprendimo turinys rodo, jog Tarnyboje buvo aktyviai renkama medžiaga, reikalinga bylos tyrimui. Pareiškėjai nurodžius, jog buvo atliktas lankytojų tyrimas dėl poreikio naudotis pirtimi higienos tikslais, papildomu paklausimu el. paštu paprašyta duomenis pateikti Tarnybai, tačiau bendrovė nepateikė.

Pareiškėjai buvo siunčiamas paklausimas dėl informacijos pateikimo, ji buvo supažindinta su įrodinėjimo pareigos paskirstymo pareiga, taip pat buvo išaiškintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio turinys. Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėja buvo aiškiai informuota apie pareigą pateikti visą Tarnybos tyrimui reikalingą informaciją bei duomenis bei pareiga paneigti galimą lygių galimybių pažeidimo faktą.

Atsakovė pažymi, jog pareiškėja tiek L. M. skundo tyrimo metu Tarnybai, tiek skunde teismui vardijo nesusijusius argumentus apie vyrų ir moterų fizinius skirtumus, teikė argumentus apie tai, jog į pirtį vyrai ir moterys eina nuogi, todėl pagrįstai naudojasi pirtimi atskiromis dienomis, kad nepatirtų nepatogumų. Šie argumentai niekaip nepagrindžia ir nepaneigia lygių galimybių pažeidimo fakto. Kontrolierės atlikto tyrimo metu ir Sprendime nebuvo kvestionuojama, kodėl vyrai ir moterys pirtyje lankosi atskiromis dienomis, arba tai, jog egzistuoja vyrų ir moterų fiziniai skirtumai. Tarnybos tyrimo objektas buvo aplinkybė, jog, sudarant naudojimosi Pirties paslaugomis grafiką, kai šiomis paslaugomis vyrai ir moterys naudojosi atskirai, buvo sudarytas neproporcingai nepalankus paslaugų teikimo moterims grafikas, palyginus su vyrams teikiamų paslaugų grafiku, tomis dienomis, kai pirtimi naudojosi tik vienos lyties asmenys.

Tarnyba atkreipia teismo dėmesį, jog neteikė nei rekomendacijos, nei įpareigojimo visą Pirties veikimo laiką moterims bei vyrams dalinti laiką per pusę, nei visąlaik sudaryti galimybes abiem lytims lankytis kartu, šis pareiškėjos argumentas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, todėl atmestinas. Pažymi, jog pirties paslaugos nėra sveikatos priežiūros paslaugos, kurioms taikomas visiškai kitoks reglamentavimas bei paslaugų teikimo standartai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ar atsižvelgti į skundo argumentą dėl sveikatos priežiūros paslaugų.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė nurodo, jog Kontrolierės sprendime pasisakyta apie aplinkybes, egzistavusias L. M. skundo pateikimo bei tyrimo atlikimo metu, kai buvo nustatyta, jog vien moterys Pirties paslaugomis galėjo naudotis tik vieną darbo dieną, taip pat nustatyta informacija, jog Bendrovė ateityje ketino keisti Pirties lankymo grafiką bei sudaryti sąlygas vien moterims lankytis penktadieniais tik darbo metu – nuo 10 iki 16 val. Sprendime konstatuota, jog neproporcingai ribojo moterų galimybes, lyginant su vyrais, naudotis Pirties paslaugomis. Pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė netenkinti skundo, paaiškino, kad Tarnyba priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus. Šiuo atveju padaryta išvada, kad neproporcingai ribojama moterų teisė naudotis pirties paslaugomis, todėl siūloma nutraukti tam tikrus veiksmus, sudaryti visiems vartotojams vienodas sąlygas. Atstovės nuomone, sprendimas ekonominių pasekmių nesukelia. Taip pat akcentavo, jog pareiškėja įrodymų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2022 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. (22)SN-1)SP-19 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Tarnyboje 2022 m. sausio 4 d. buvo gautas skundas, kad Vilniaus miesto viešoji pirtis „Garo fabrikas“ (toliau – Pirtis) teikia paslaugas, tačiau yra sudariusi tokį paslaugų tvarkaraštį, kuris diskriminuoja asmenis dėl lyties. Pirties teikiamų paslaugų tvarkaraštyje moterims buvo numatyta galimybė lankytis Pirtyje tik vieną dieną per savaitę, kuomet ta pati paslauga vyrams buvo suteikiama 5 dienas per savaitę ir žymiai patogesnėmis savaitės dienomis (savaitgaliais).

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai paklausimą Nr. (22)SN-1)S-25 „Dėl informacijos patiekimo“ (toliau – Paklausimas 1). Paklausime1 buvo paprašyta per 10 darbo dienų atsakyti į Tarnybos pateiktus klausimus, susijusius su tariamu Vilniaus miesto viešosios pirties „Garo fabrikas” skelbiamoje informacijoje nurodomas skirtingas paslaugų teikimo sąlygas (naudojimosi pirtimi laiką) moterims ir vyrams.

2022 m. vasario 7 d. Tarnyba išsiuntė dar vieną paklausimą dėl informacijos patikslinimo (toliau – Paklausimas 2), kuriame paprašė pareiškėjos patikslinti pirminiame atsakyme Tarnybai nurodytas aplinkybes.

Bendrovė 2022 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu pateikė Tarnybai atsakymą į paklausimus.

Pareiškėja 2022 m. kovo 30 d. elektroniniu laišku gavo atsakovės 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (22)SN-1)SP-19, kuriuo pasiūlyta Pirties administracijai užtikrinti visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų teisių apribojimo ar privilegijų teikimo dėl asmens lyties; įpareigoti Pirties administraciją išnagrinėti Kontrolierės sprendimą ir apie nagrinėjimo rezultatus bei jo vykdymą informuoti per 30 dienų nuo gavimo dienos.

Bendrovė 2022 m. balandžio 25 d. pateikė Tarnybai atsakymą.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu kreipiasi į teismą.

Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio nuostatas, lygių galimybių kontrolierius atlieka Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą, o vadovaudamasis šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, Lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl asmenų paklausimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Pagal Lygių galimybių įstatymo 1 straipsnį šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog diskriminacija – tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalį tiesiogine diskriminacija laikomas elgesys su asmeniu, kai dėl pirmiau išvardintų pagrindų asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis numato moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą vartotojų teisių apsaugos srityje, 1 bei 3 punktuose yra įtvirtintos pareigos, pagal kurias prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, įgyvendindamas moterų ir vyrų lygias teises, privalo visiems vartotojams užtikrinti vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, nediskriminuojant asmenų dėl lyties; suteikdamas vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuodamas, užtikrinti, kad joje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties bei formuojamos visuomenės nuostatos, kad viena lytis pranašesnė už kitą.

Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 13 straipsnio 1 punktas numato, kad prekių pardavėjo, gamintojo ar paslaugų teikėjo veiksmai pripažįstami pažeidžiantys moterų ir vyrų lygias teises, jeigu dėl asmens lyties, įskaitant mažiau palankų požiūrį į moteris dėl nėštumo ir gimdymo bei vaiko žindymo, taikomos skirtingos apmokėjimo sąlygos ar garantijos už tokias pačias ir tokios pačios vertės prekes, paslaugas, ir gaminius ar nustatomos skirtingos prekių ir paslaugų pasirinkimo galimybės.

Remiantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 10 straipsnio 8 punkto nuostatomis, moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu laikomi bet kokie veiksmai ar kitoks elgesys, kuriais asmuo diskriminuojamas dėl lyties, išskyrus atvejus, kai prekių pardavimą ar paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-2987 (redakcija nuo 2020-11-01) 10 straipsnio 6 dalis numato, kad administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.

Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad baigus tirti skundą, surašomas sprendimas, kuriame nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, esantys įrodymai ir veiksmų (neveikimo), administracinio akto arba sprendimo teisinis įvertinimas. Sprendimą pasirašo lygių galimybių kontrolierius.

Pagal Lygių galimybių 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai asmuo nėra nurodęs pageidaujamo atsakymo į skundą gavimo būdo ir (ar) reikalingų kontaktinių duomenų, su sprendimu supažindinamas pareiškėjas ir asmuo, kurio veiksmai (neveikimas) arba priimtas administracinis aktas ar sprendimas yra skundžiami, per e.pristatymas.lt sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta. Jeigu asmens e.pristatymo.lt sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, sprendimas jam siunčiamas per šią sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą atsakymo į skundą gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis, atsakymas į skundą jam įteikiamas šiuo būdu.

Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka prašyti, kad Tarnybos tyrimo dokumentai būtų jiems siunčiami bet kokia jiems priimtina forma (pvz., siunčiamas originalių dokumentų antrasis egzempliorius, pasirašytas Kontrolierės, ar kt.).

Viešojo administravimo įstatymo redakcijos (galiojusios 2020 m. lapkričio 1 d.) 13 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas teigia, kad atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomų viešojo administravimo subjektų siunčiamų dokumentų formai ir būdui, todėl visi priimti dokumentai yra neteisėti.

Ištyrusi byloje esančius duomenis ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas. Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta ir, kaip numato galiojantys teisės aktai, skundžiamas sprendimas pasirašytas jį priėmusio asmens, jame aiškiai nurodytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, teisinis įvertinimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos pageidavimus vienoku ar kitokiu būdu gauti procesinius dokumentus, todėl daro išvadą, kad atsakovė tinkamai, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, pagrįstai Bendrovei visus dokumentus siuntė jos pačios nurodytu elektroninio pašto adresu. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėja, gavusi paklausimą elektroniniu būdu, pati į jį atsakė taip pat elektroniniu būdu ir toliau bendravimą su Tarnybą tęsė elektroniniais laiškais. Bendraudama būtent tokiu pasirinktu būdu, nė karto neišreiškė prieštaravimo ar pageidavimo dokumentus gauti kitais jai priimtinais būdais. Pažymėtina, kad abejonių dėl Tarnybos siųstų dokumentų autentiškumo pareiškėja taip pat neišreiškė. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pareiškėjai nebuvo užkirstos galimybės, ji turėjo teisę su visais atlikto tyrimo dokumentais susipažinti bet kuriuo tyrimo atlikimo metu, tačiau, kaip matyti iš bylos dokumentų, to nepadarė, kaip ir neišreiškė pageidavimo tyrimo dokumentus gauti jai priimtina forma. Vertinant tai, kad Kontrolierės pasirašyti dokumentai PDF formatu buvo siųsti iš Tarnybos oficialaus elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), juose buvo žyma „Originalas nebus siunčiamas", užregistruoti Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepažeidė siunčiamų dokumentų reikalavimų.

Vertinant bylos duomenis matyti, kad atsakovė, gavusi skundą, išsamiai atliko tyrimą, siųsdama Bendrovei paklausimus, prašydama išdėstyti savo paaiškinimus ir argumentus. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė paklausimus siuntė kelis kartus, norėdama pasitikslinti ir išsamiai įvertinti visus duomenis. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, jog sprendime išanalizuotos pareiškėjos pateiktos aplinkybės, argumentai, informacija, susijusi su ekonominėmis priežastimis, dėl kurių žymiai ilgesnis laikas naudotis Pirtimi buvo skirtas vyrams, o ne moterims, ir pažymėta, jog ekonominės ir finansinės priežastys, kurias nurodė Pirties administracija, laikytinos svarbiomis sudarant naudojimosi Pirties paslaugomis grafiką. Pažymėtina, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog paslaugų prieinamumo ribojimas moterims, lyginant su šios paslaugos prieinamumu vyrams, nėra proporcingos. Vertinant išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba pagrįstai suformulavo rekomendacinio pobūdžio siūlymą visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, sudaryti vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išreiškiamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Bendrovei nebuvo pateiktas įpareigojimas teikti Pirties paslaugas tokiu būdu, kad esmingai nukentėtų jos ekonominiai interesai ar paslaugų teikimo būdas neatitiktų rinkos paklausos, buvo tik atkreiptas dėmesys į teikiamų paslaugų vyrams ir moterims neproporcingumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka, būtent pareiškėja turėjo įrodinėjimo pareigą, paneigiant lygių galimybių pažeidimo faktą. Bendrovė turėjo pareigą, apie kurią buvo aiškiai ir nedviprasmiškai informuota, pateikti visą tyrimui reikalingą informaciją bei duomenis, taip pat pareigą paneigti galimą lygių galimybių pažeidimo faktą. Išsamiai ištyrus visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė duomenų apie lankytojų tyrimo dėl poreikio naudotis pirtimi higienos tikslais, nors pareiškėja savo 2022 m. vasario 14 d. atsakyme teigia, kad stebi situaciją, veda statistinius duomenis. Teisėjų kolegija pastebi, kad tai – pareiškėjos deklaratyvūs duomenys, kuriems ji nepateikė įrodymų nei tarnybos tyrimo metu, nei pateikusi skundą teismui. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja teigė, jog tyrimo medžiaga – Vilniaus miesto viešosios pirties „Garo fabrikas“ komercinė paslaptis, todėl, siekiant užtikrinti tyrimo konfidencialumą, medžiagą pateiks teismui. Kadangi medžiagos teismui nepateikė, teisėjų kolegija daro išvada, kad jos arba nėra, arba ji praradusi aktualumą. Vertinat išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja pati nebuvo pakankamai aktyvi net ir žinodama, kad turi pareigą teikti reikalingą turimą informaciją ir duomenis bei pareigą paneigti galimą lygių galimybių pažeidimo faktą.

Remiantis Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. gruodžio 13 d. direktyva 2004/113/EB, įgyvendinančia vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, preambulės 16 punkto nuostatomis, skirtingo požiūrio taikymas gali būti priimtinas tik tuo atveju, jeigu jį pateisina teisėtas tikslas. Teisėtas tikslas gali būti, pavyzdžiui, asmenų, nukentėjusių nuo susijusio su lytimi smurto, apsauga (tokiais atvejais kaip vienos lyties asmenims skirtų prieglaudų steigimas), privatumo ir padorumo sumetimai (tais atvejais, kai vienas asmuo apgyvendina kitą asmenį tam tikroje savo namų dalyje), lyčių lygybės arba vyrų ar moterų interesų skatinimas (pavyzdžiui, vienos lyties asmenų savanoriškos institucijos), laisvė jungtis į asociacijas (vienos lyties asmenų privačių klubų atveju) ir sportinės veiklos organizavimas (pavyzdžiui, sporto renginiai, kuriuose dalyvauja vienos lyties asmenys).

Akcentuotina, kad atlikto tyrimo metu ir skundžiamame sprendime nebuvo kvestionuojama, kodėl vyrai ir moterys pirtyje lankosi atskiromis dienomis, arba tai, jog egzistuoja vyrų ir moterų fiziniai skirtumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnybos tyrimo objektas buvo aplinkybė, jog, sudarant naudojimosi Pirties paslaugomis grafiką, kai šiomis paslaugomis vyrai ir moterys naudojosi atskirai, buvo sudarytas neproporcingai nepalankus paslaugų teikimo moterims grafikas, palyginus su vyrams teikiamų paslaugų grafiku, tomis dienomis, kai pirtimi naudojosi tik vienos lyties asmenys, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai apie vyrų ir moterų fizinius skirtumus, niekaip nepagrindžia ir nepaneigia lygių galimybių pažeidimo fakto.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai Sprendimu pareiškėjai teikė rekomendacinio pobūdžio siūlymą – visiems vartotojams, nediskriminuojant dėl lyties, sudaryti vienodas sąlygas įsigyti prekes ir paslaugas bei jomis naudotis, kad skelbiamoje informacijoje apie paslaugas nebūtų išreiškiamas teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties.

Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pagrįstas teisės normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Agrometa“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas