Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1861-859/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
e1-1861-859/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00887-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
G. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1861-859/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00887-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, teistas: 1. Vilniaus raj. apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant (duomenys neskelbtini); 2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. 2021 m. sausio 8 d. apie 14.00 val. Vilniuje, Liepkalnio g. ties pastatu Nr. 172, vairavo automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė 2,56 promilių neblaivumą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021 m. sausio 8 d. apytiksliai 07.00 val. išvažiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur nusipirko namą. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) tvarkė naujus namus, buvo vienas. 2021 m. sausio 8 d. apytiksliai 12.00 val. išgėrė apie 200 g. alkoholinio gėrimo - degtinės „Pšeničnaja“, 40 laipsnių, po ko, nusprendė važiuoti namo. 2021 m. sausio 8 d. apie 14.00 val., atsisėdo už jam nuosavybes teise priklausančio automobilio „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Kai išvažiavo, minėtame automobilyje buvo jis bei jo šuo, kuris sėdėjo gale. Važiuojant Liepkalnio g. Vilniuje, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasiūlė jam pasitikrinti neblaivumą. Jam sutikus ir policijos pareigūnams nustačius sunkų neblaivumo laipsnį, policijos pareigūnai nusivežė jį į policijos įstaigą. Vairuotojo pažymėjimą turi. Visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 53).

Be G. L. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.

BIRT žiūryklės duomenimis prieš 2 min. iš „Maxima“ stovėjimo aikštelės išvažiavo automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), pilkas. Vairuotojas neblaivus (b. l. 7).

Vyr. patrulio R. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. sausio 8 d. dirbant kartu su vyr. patruliu K. S. apie 13.46 val. gavo pranešimą, kad Liepkalnio gatve važiuoja automobilis „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie 14.00 val. minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis ir stojantis šalikelėje Liepkalnio gatvėje prie 172H namo. Priėjus prie automobilio vairuotojo ir bendraujant su juo pasijuto nuo jo sklindantis alkoholio kvapas. Vyriškio buvo pareikalauta išjungti automobilio variklį ir išlipti iš automobilio. Išlipęs iš automobilio vyriškis sunkiai judėjo savarankiškai t. y. svirduliavo, nesugebėjo eiti tiesia linija. Vairuotojas prisistatė G. L. vardu. Dokumentų minėtas vyriškis prie savęs neturėjo. Paklausus G. L. ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė kad ne. Paklausus ar jam nereikalinga medikų pagalba atsakė, kad ne. Patikrinus alkotesteriu Drager Alcotest 7510, 14.13 val. buvo nustatytas 2,56 prom. neblaivumas ir 14.33 val. buvo nustatytas 2,64 prom. neblaivumas (b. l. 9).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 10-13).

Apklaustas liudytoju K. S. paaiškino, kad 2021 m. sausio 8 d. dirbant kartu su vyr. patruliu R. A. apie 13.46 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Liepkalnio gatve važiuoja automobilis „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodami Liepkalnio gatve jie pastebėjo minėtą automobilį „VW Jetta“ važiuojant gatve ties pastatu Liepkalnio gatvėje pažymėtu Nr. 172H. Automobilį jie sustabdė panaudodami mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą. Pradėjus automobilį stabdyti, jis iš karto sustojo šalikelėje. Minėtam automobiliui sustojus, jis priėjo prie vairuotojo, automobilį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, G. L.. Priėjus prie vairuotojo ir paprašius jo pateikti dokumentus, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, todėl paprašė vairuotojo užgesinti automobilio variklį ir paduoti jam automobilio raktus bei išlipti iš automobilio, kadangi automobilio salone sėdėjo didelis agresyvus šuo. Paprašius vairuotojo išlipti, jis užgesino variklį, padavė jam automobilio raktus ir išlipo iš automobilio. Jam išlipus, pastebėjo, kad jo judesiai yra nekoordinuoti, jis sunkiai judėjo, nesugebėjo eiti tiesia linija, todėl paklausė vairuotojo, ar jis šiandien vartojo alkoholį, tačiau vairuotojas atsakė, kad alkoholio nevartojo. Tuomet paklausė G. L., ar jam reikalinga medikų pagalba, tačiau jis taip pat atsakė, kad nereikalinga. Tuomet patikrino vairuotojo blaivumą alkotesteriu ir 14.13 val. jam buvo nustatytas 2,56 prom. girtumas, o antru tikrinimu 14.33 val. jam buvo nustatytas 2,64 prom. girtumas. Automobilio vidaus apžiūrėti neturėjo galimybės, nes jo salone buvo didelis agresyvus šuo (b. l. 26).

Alkotesterio kvitų duomenimis, 2021 m. sausio 8 d. 14.13 val. G. L. nustatytas 2,56 prom. girtumas, 14.33 val. nustatytas 2,64 prom. girtumas (b. l. 42-44).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. L. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindančio alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Vairuotojas visiškai neadekvatus, pasirašyti atsisakė(b. l. 41).

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad G. L. byloje nagrinėjamo įvykio metu konstatuojama - (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; G. L. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje; Šiuo metu G. L. konstatuojama - (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, gali dalyvauto proceso veiksmuose, stoti prieš teismą (b. l. 90-95).

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Šiuos įrodymus ištyręs ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad G. L. 2021 m. sausio 8 d. apie 14.00 val. Vilniuje, Liepkalnio g. ties pastatu Nr. 172, vairavo automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė 2,56 promilių neblaivumą. Todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad nors antruoju patikrinimo metu kaltinamajam buvo nustatytas dar sunkesnis girtumo laipsnis, t. y. 2,64 promilės, patvirtina tik faktą, kad kaltinamasis neužilgo iki sėdant už vairo vartojo alkoholinius gėrimus, nes koncentracija organizme tik didėjo, o ne mažėjo. Visgi, tik sustabdytas, jam buvo nustatytas būtent 2,56 promilių neblaivumas, todėl teisingai nurodyta, kad jis vairavo būdamas būtent tokio neblaivumo. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą G. L. skirti 30 parų arešto bausmę, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir G. L. paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę, taip pat skirti G. L. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuoti G. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

G. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. G. L. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 104, 105). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Spręsdamas dėl G. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus - 2,56 promilių neblaivumas. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad G. L. transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. G. L. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. L. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad G. L. yra recidyvistas, o tai yra G. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). G. L. yra išsiskyręs (b. l. 31), teistas (b. l. 36-40), per vienerius metu nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą, SODROS duomenimis nedirba (b. l. 32), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 34), taigi galima pagrįstai teigti, kad, G. L. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, G. L. šios baudos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi G. L. skirtina arešto bausmė, jos terminą nustatant nedidesnį už šios bausmės vidurkį– 30 parų.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, G. L. skirtinos 30 parų arešto bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu ir skiriama 20 parų arešto bausmė.

Taikyti BK 75 straipsnio reglamentuojamą bausmės vykdymo atidėjimo institutą pagrindo nėra, nes kaltinamasis jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl teistumui neišnykus padarė tyčinį nusikaltimą.

G. L. nuo 2021 m. sausio 8 d. 14.05 val. iki 2021 m. sausio 9 d. 9.59 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 47, 63), taigi G. L. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir G. L. skirtina galutinė 19 parų arešto bausmė.

Turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. L. (b. l. 19). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „VW Jetta“, metai 1997, vidutinė kaina Lietuvoje yra 750 EUR (su PVM) (b. l. 17).

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė nuosavybės teise G. L.. Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, G. L. priklausantis automobilis VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes. G. L. padaryta nusikalstama veika kėsinosi į kelių eismo saugumą, jis objektyviai neturėjo jokio poreikio vairuoti transporto priemonę, tačiau pasielgė priešingai.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Todėl šis turtas konfiskuotinas.

2021 m. sausio 11 d. priimtu nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. L. automobiliui „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), panaikintinas šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad G. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, kad teismas nėra saistomas prokuroro pareiškime nurodytu siūlymu dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino. Prokuroras nors ir prašė 3 metams uždrausti vairuoti transporto priemones, visgi, teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi būti skirtas griežtesnis šios priemonės terminas. Taigi, įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad G. L. vairavo, neblaivus, kai jam buvo nustatytas stiprus girtumo laipsnis ir šis tik didėjo, patvirtina tai, kad kaltinamasis neužilgo iki vairavęs vartojo nemažą kiekį alkoholio ir sėsdamas už vairo sukėlė didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, ko pavyko išvengti tik policijos darbuotojų dėka. Taigi, kaltinamojo nusikalstamai neatsakingas tyčinis elgesys parodo, kad jis tokią veiką padarė tiesiogine tyčią, suprasdamas, kad tokiame stovyje kelia didelį pavojų. Būdamas tokio neblaivumo, kaip minėta, kaltinamojo neblaivumas tik didėjo. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymo galima tik paskiriant ir griežtą baudžiamojo poveikio priemonės terminą, t. y. uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams. Tik tokia baudžiamojo poveikio priemone galima pasiekti kaltinamajam paskirtos gan švelnios bausmės tikslų ir sulaikyti jį nuo naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. sausio 8 d. Pažymėtina, kad nors kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, G. L. buvo paskirta 2021 m. sausio 9 d., visgi, iš bylos duomenų nustatyta, kad faktiškai kaltinamojo ribojimas vairuoti transporto priemones buvo taikomas nuo 2021 m. sausio 8 d. kai buvo laikinai sulaikytas.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam G. L. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 56, 58, 60) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – naikintinos, tuo tarpu vairuotojo pažymėjimas, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. L. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 8 d. 14.05 val. iki 2021 m. sausio 9 d. 9.59 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 parai arešto ir paskirti galutinę bausmę – 19 parų arešto.

Paskirti G. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (keturiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 8 d.

Paskirti G. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį „VW Jetta“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

2021 m. sausio 11 d. priimtu nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. L. automobiliui „VW Jetta“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti šį automobilį konfiskavus valstybės naudai.

G. L. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu G. L. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina, o pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij