Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimo, kuriuo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. ir nubaustas 300 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2012-03-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. kovo 15 d., apie 14.20 val., bibliotekoje, esančioje (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje bibliotekos direktorių S. K. vadino necenzūriniais žodžiais, taip pat nusikaltėliu, vagimi, mafijozu. Bibliotekos patalpose lakstė šūkaudamas, kad visi čia esantys – nusikaltėliai, taip pat trukdydamas skaityklos lankytojams ramiai būti, kaip nustato bibliotekos lankytojų taisyklės. Šiais savo veiksmais M. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

ATPK 174 str. numato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nedidelio chuliganizmo, yra pasisakęs, jog ATPK 174 str. dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, kad jame numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. ATPK 10 str. apibrėžiama, kada laikoma, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas tyčia, t. y.: 1) jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); 2) jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62- 2852/2010).

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme kaip liudytojųpaminėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme tiesiogiai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2369/2010).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog padarė ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, teigia, kad (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje netriukšmavo, o bibliotekos darbuotojos pačios jį išprovokavo ir prie jo priekabiavo bei kritikuoja bylos nagrinėjimą, teigdamas, jog teismas be pagrindo rėmėsi tik kaip liudytojų apklaustų bibliotekos darbuotojų parodymais, tuo tarpu jo prašymą dėl liudytojų apklausos atmetė. Tokie M. V. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 174 str. nustatyta, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str., pažeidimo nenustatė. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis – liudytojas S. R., V. U., G. T., nukentėjusįjį S. K. bei patį M. V.. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykio versija, kad įvykio dieną bibliotekoje jis triukšmo nekėlė, necenzūrinių žodžių nevartojo, viešosios tvarkos nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos tiesiogiai įvykį mačiusios (duomenys neskelbtini) viešosios bibliotekos darbuotojos S. R., V. U. ir G. T. patvirtino, jog M. V. bibliotekoje įžūliai elgėsi nebe pirmą kartą, įvykio dieną jis viešoje vietoje – bibliotekoje – kitų skaitytojų, iš jų ir nepilnamečių vaikų, akivaizdoje šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, į prašymus nusiraminti nereagavo. Nepavykus jo nuraminti ir iškvietus direktorių S. K., M. V. išvadino pastarąjį įžeidžiančiais žodžiais. Dėl tokio M. V. elgesio buvo sutrikdytas bibliotekos darbas, dalis pasipiktinusių lankytojų išėjo iš bibliotekos. Siekiant sutramdyti M. V. buvo iškviesti policijos pareigūnai, kuriems nespėjus atvykti, M. V. iš bibliotekos pasišalino. Būtent dėl tokio M. V. netinkamo elgesio viešumoje buvo iškviesta policija.

Apygardos teismas patikrinęs bylos medžiagą, jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatė, o pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėtos liudytojos būtų suinteresuotos apkalbėti ar neteisingai apkaltinti M. V., apeliantas nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa su nukentėjusiojo parodymais, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Šiuo atveju apylinkės teismas, pripažindamas M. V. kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi duomenimis, kurie atitinka ATPK pateiktą įrodymų sąvoką, vertino jų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. V. savo elgesiu bibliotekos skaitykloje, kur pagal naudojimosi biblioteka taisykles draudžiama triukšmauti, kitų lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje triukšmavo, elgėsi agresyviai, vadino bibliotekos direktorių įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad M. V. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėtis ir šių išvadų administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Apeliantas M. V. kvestionuodamas savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, skunde teigia, kad teismas be pagrindo kaip liudytojų neapklausė jo prašomų asmenų. Tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, M. V. prašė kaip liudytojus apklausti asmenis, kurie tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, taigi akivaizdu, kad jų parodymai nebūtų turėję esminės reikšmės sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą. Todėl tai, kad teismas neapklausė kaip liudytojų M. V. prašomų asmenų, pastarojo teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, byloje yra keliamas klausimas, ar nepažeisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Jeigu nutarimas panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šiuo atveju, priešingai nei teigiama M. V. skunde, įstatyme nustatyti nuobaudos skyrimo terminai nėra pažeisti, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, pažeidimą M. V. padarė 2012 m. kovo 15 d., Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pratęsė šešiems mėnesiams administracinės nuobaudos skyrimo M. V. terminą (b. l. 92), nutarimas paskirti jam nuobaudą buvo priimtas 2012 m. spalio 17 d. (b. l. 112–113). Šis nutarimas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo panaikintas ir M. V. administracinio teisės pažeidimo byla perduota Tauragės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 126–129). Vadinasi, šešių mėnesių terminas nuobaudai paskirti pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2012 m. gruodžio 21 d., taigi terminas nuobaudos skyrimui nebuvo pažeistas, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuobaudos skyrimo terminais, atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir pagrįstai konstatavo, jog M. V. kaltė padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą visiškai įrodyta. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.