Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-171-229/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
II-171-229/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00433-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Pareiškėjas
M. J. P., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-171-229/2019Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00433-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.10.4.; 21.10.5. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant pareiškėjui M. J. P.,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotam atstovui Erikui Klimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3183-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3183-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėjui M. J. P. skyrė administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį – 900 Eur baudą, už tai, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 29 d., 10.28 val. Klaipėdos g. 34 namo kieme, Panevėžyje, vairuodamas automobilį „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko automobilį stovėti, kai jis nuriedėjo ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius „Subaru“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Skoda", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei juos apgadino, ko pasakoje nepasirūpindamas, kas jis savaime nenuriedėtų, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais buvo konstatuotas Kelių eismo taisyklių 147 ir 222 punktų reikalavimų pažeidimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. J. P., nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, pateikė skundą teismui, kuriuo prašė teismo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skundas yra grindžiamas pareiškėjo nesutikimu su jo pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, kadangi eismo įvykio metu patikrinimus automobilius, nebuvo matyti jokie apgadinimai ant jų nei kokia kita padaryta žala.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, prašė teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. apie vidurdienį jis pasistatė automobilį „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje Klaipėdos g. 36 namo kieme įrengtoje stovėjimo aukštelėje ir nuėjo į šalia esančią dviračių parduotuvę. Grįžęs iki savo automobilio, pradėjo išvažinėti iš automobilių stovėjimo aikštelės, kai staiga prisiminė, kad turėjo pasiimti dar vieną dalį iš dviračių parduotuvės, todėl sustojo ant važiuojamosios dalies, užtraukė rankinį stabdį ir palikęs automobilį, nuėjo į dviračių parduotuvę. Kadangi tai ne jo, o tarnybinis automobilis, nors ir registruotas pareiškėjo tėvo vardu, todėl jam grįžus iš užsienio, nebuvo žinoma apie neveikiantį rankinį stabdį šiame automobilyje. Po to, grįžęs iš parduotuvės, pastebėjo, kad jo automobilis yra nuriedėjęs atgal. Priėjęs prie savo automobilio galo patikrinti, ar uždaryta automobilio bagažinė ir ar jo automobilis buvo kur atsitrenkęs ar įsirėmęs į ką, tačiau to nepastebėjo. Pažymėjo, kad minėtu jo automobiliu yra važinėjama miškais, todėl jis visas yra apibraižytas. Sutinka, kad pasielgė neatsakingai, nepatraukęs savo automobilio į priekį ir jo viso neapžiūrėjęs, tokiu būdu būtų geriau įvertinęs situaciją ir galimai pastebėjęs apgadinimus ant gretimų automobilių. Tačiau pagal pirminį situacijos vertinimą jis nepastebėjo jokių apgadinimų ant automobilių, todėl atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, tačiau to daryti jis neskubėjo. Važiuojant matė netoliese priekyje kitame automobilyje sėdintį žmogų, kuris matė visą šį įvykį, tačiau pravažiuojant po tą žmogų, pareiškėjas pristabdė, jie pasižiūrėjo vienas į kitą, pasisveikindami palinksėjo galvomis, tačiau tas žmogus nieko nedarė. Tuo tarpu byloje apklaustas liudytojas nebuvo priėjęs apžiūrėti automobilių, todėl nematė, ar pareiškėjo automobilis buvo atsirėmęs į kitus automobilius. Vėliau, policijos pareigūnai jam parodė išilginius įbrėžimus ant pareiškėjo automobilio keleivio pusės galinio sparno, kurie atitinka gretimai stovėjusių automobilių apgadinimus ir su kuo jis sutinka, tačiau to objektyviai tuo metu negalėjo pastebėti. Pažymėjo, kad tuo metu jo automobilis buvo tvarkingas, apdraustas nustatyta tvarka, pats matė liudytoją įvykio vietoje, juolab jam pačiam yra gerai žinomos teisinės pasekmės, pasišalinus iš eismo įvykio vietos, todėl jokio pagrindo taip pasielgti tyčia nebuvo. Tačiau vis tiek buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma, kad su skundo reikalavimu nesutinkama, kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nesupratęs, jog padarė kitiems asmenims turtinę žalą (kaip nurodė pareiškėjas: nesimatė stovėjusių transporto priemonių pažeidimų), turėtų būti vertinama, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš eismo įvykio vietoje darytų fotonuotraukų, transporto priemonių pažeidimai buvo pakankamai žymūs, eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, esant geram matomumui. Be to, eismo įvykio vietoje buvęs liudytojas R. B. paaiškino, kad įvykus kontaktui tarp transporto priemonių, pareiškėjas buvo priėjęs prie stovėjusių pažeistų automobilių ir juos apžiūrėjo. Taigi, nepastebėti dviejų stovėjusių transporto priemonių apgadinimų, o tuo pačiu nesuprasti, jog buvo padaryta turtinė žala kitiems asmenims, objektyviai nebuvo įmanoma.

Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos atstovas Erikas Klimas palaikė institucijos atsiliepimą, prašė pareiškėjo skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, kadangi jis priimtas, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, ir paaiškino, kad pareiškėjas nebuvo atsakingas vairuotojas, neapžiūrėjęs viso savo automobilio ir neįsitikinęs, ar po savo automobilio nuriedėjimo nebuvo kokio kontakto su gretimai stovėjusiais automobiliais, tokiu būdu padarant pažeidimą, nors automobilių pozicija sudarė pagrindą teigti, kad eismo įvykis buvo kilęs, juolab liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas vis dėl to buvo apžiūrėjęs automobilio kontakto vietą. Jokių paaiškinimų dėl šių aplinkybių policijos įstaigai pareiškėjas nedavė.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo 2019 m. liepos mėnuo, apie 10.00 val., kai išėjo per tarnybines duris į Klaipėdos g. 36 namo kiemą parūkyti, kai šalia dviračių parduotuvės pastebėjo, kaip prie kiemo išvažiavimo paliktas tamsios spalvos automobilis „Volvo" be vairuotojo pradėjo riedėti atgal, riedėjo apie 10-15 metrų ir galiausiai kliudė kitą automobilį „Subaru“ galinį buferį, matėsi net kaip sujudėjo kontakto metu abu automobiliai, nors kontakto garso nebuvo girdėti. Priėjus buvo matyti įbrėžimai ant automobilio „Subaru“ po kontakto su automobiliu „Volvo". Tuo tarpu automobiliu „Volvo" ir kito automobilio „Skoda“ kontakto jis nepastebėjo, bet po įvykio apžiūrint automobilį „Subaru“, pastebėjo, kad šalimais stovėjęs automobilio „Skoda“ priekinis buferis taip pat yra apgadintas. Abiejų automobilių apgadinimai buvo akivaizdžiai matyti. Po to prie automobilių pribėga pareiškėjas ir per savo automobilio priekį pažiūri į tarpą tarp savo automobilio ir automobilio „Subaru“, todėl turėjo pastebėti, kad šie automobiliai yra susikontaktavę, tačiau pareiškėjas apėjo savo automobilį ir nuvažiavo. Tuo metu kitų liudytojų eismo įvykio vietoje nematė. Todėl jis įsidėmėjo automobilio „Volvo" duomenis ir juos perdavė automobilio „Subaru“ savininkei.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžiamu nutarimu yra pripažintas kaltu savo veiksmais padaręs du teisės pažeidimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismui pateiktu skundu prašo teismo įvertinti tik dalį skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. dalyje, kurioje buvo paskirta šiam asmeniui administracinė nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Todėl esant tokiam pareiškėjo skundo reikalavimui, tokiu būdu yra apibrėžiama administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir dėl to yra priimamas teismo sprendimas.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų.

Teismų formuojamoje praktikoje, kurioje yra analizuojama administracinės atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, taikymo klausimas laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Pažymėtina, jog kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu, todėl svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-2014). Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Tuo tarpu eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas, analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį byloje Nr. 2AT-11-2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. 2AT-8-2013). Šis aptartas klausimas yra ypatingai reikšmingas administracinės atsakomybės taikymui administracinės atsakomybės taikymo pagrindai reikalauja, kad būtų laikomasi bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kurią sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų visumos galima daryti neginčijamą išvadą, kad pareiškėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas visas daromo teisės pažeidimo aplinkybes ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme pareiškėjas nesutiko su jam inkriminuotu nusižengimu dėl neteisėto pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, teikdamas, kad tuo metu jokių apgadinimų ant eismo įvykyje buvusių automobilių nepastebėjo, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Teismas kritiškai vertina tokią pareiškėjo poziciją ir ją laiko gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą šiukštų KET pažeidimą. Visu pirma, teismas kreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas vis dėlto savo neatsakingą elgesį šioje situacijoje, nepatraukęs savo automobilio į priekį ir geriau neapžiūrėjęs jo po eismo įvykio, tokiu būdu pripažindamas ne tik tai, kad jam buvo kilusios pagrįstos abejonės dėl eismo įvykio fakto ir jo metu padarytos žalos kitų asmenų automobiliams, bet ir netinkamą savo elgesį ir visų būtinų priemonių nesiėmimą, siekiant tinkamai įvertinti eismo įvykio situaciją. Taip pat įvertintini ir tam tikri prieštaravimai išdėstyti pareiškėjo pozicijoje teisme, vieną vertus teigiant, kad pareiškėjas, grįžęs prie savo automobilio, pastebėjo, kad jis yra laisva eiga pariedėjęs atgal, tačiau tinkamai neįsitikino, dėl kokių priežasčių jo automobilio riedėdamas sustojo, tokiu būdu neapžiūrint viso savo automobilio, kitą vertus – siekdamas įsitikinti, ar nėra padarytos kokios tai žalos kitų asmenų turtui po jo automobilio nuriedėjimo, pareiškėjas priėjo ir apžiūrėjo savo automobilio galinę dalį, kur nebuvo tam jokių kliūčių, tačiau nepatikrino visai šalia pareiškėjo automobilio keleivio pusėje buvusių kitų automobilių ir galimo kontakto su pareiškėjo automobiliu. Nepaisant tokių pareiškėjo teismo posėdyje išdėstytų paaiškinimų trūkumų, kiti byloje esantys duomenys, o svarbiausias jų – liudytojo R. B. parodymai teismo posėdyje, patvirtina buvus kai kurias kitokias aplinkybes nei nurodo pareiškėjas, t. y. šis liudytojas aiškiai patvirtino, kad pareiškėjas, grįžęs prie savo automobilio, per savo automobilio priekį buvo pažiūrėjęs į tarpą tarp savo automobilio ir automobilio „Subaru“, kurioje vietoje automobiliai kontaktavo. Teismas neturi pagrindo nesiremti šiais liudytojo parodymais. Taip pat ir eismo įvykio vietos fotonuotraukos, esančios byloje, iš kurių pakankamai gerai matyti apgadinimai, t. y. įbrėžimai ant visų trijų automobilių, buvusių eismo įvykio vietoje. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo kilusios abejonės dėl eismo įvykio fakto ir dėl eismo įvykio metu padarytos žalos kitų asmenų automobiliams ir net buvo bandoma įsitikinti dėl šių aplinkybių, apžiūrint automobilius, tačiau pareiškėjo nebuvo imtasi visų būtinų priemonių, siekiant tinkamai įvertinti eismo įvykio situaciją, ar nebuvo padaryti kokie tai apgadinimai kitų asmenų automobiliams, ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidžiant KET reikalavimus. Tokie pareiškėjo veiksmai savaime negali jo pateisinti ir atleisti nuo atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Tokios įrodymais pagrįsto išvados nepaneigia kiti pareiškėjo skundo argumentai, kad jam nebuvo priežasčių pasitraukti iš eismo įvykio vietos, ar kad buvo eismo įvykio vietoje kitas liudytojas, kurio duomenų jis negali nurodyti. Taigi, pareiškėjo veiksmuose buvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas dalyje, kurioje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta šiam asmeniui administracinė nuobauda - apliktinas nepakeistu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo M. J. P. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3183-2019 – atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Bilevičienė