Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-7-397/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-24
Bylos Nr.: 1A-7-397/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00068-2018-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius
Nuteistasis: R. R., R. L.
Nukentėjusysis: A. J.
Advokatai: Karina Račkauskienė, Saulius Juzukonis, Saulius Juozukonis

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-397/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00068-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui,nuteistosioms R. R., R. L. ir jų gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei,nukentėjusiajam A. J. ir jo atstovui advokatui Sauliui Juzukoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. R. ir R. L. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės ir nukentėjusiojo A. J. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir jai skirta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, nuteistajai R. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę: turtinės žalos atlyginimą, nustatant žalos atlyginimo terminą iki 2022 m. gruodžio 10 d., ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant šias pareigas: tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką, tai yra nuo 2019 m. vasario 6 d. 11 val. 05 min. iki 2019 m. vasario 6 d. 14 val. 38 min. (vieną dieną).

R. R. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktas nepakeistu, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinas.

R. L. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir jai skirta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, nuteistajai R. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę: turtinės žalos atlyginimą, nustatant žalos atlyginimo terminą iki 2022 m. gruodžio 10 d., ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant šias pareigas: tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką, tai yra nuo 2019 m. vasario 6 d. 11 val. 30 min. iki 2019 m. vasario 6 d. 16 val. 11 min. (vieną dieną).

R. L. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktas nepakeistu, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintinas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės F. J. (buvusi pavardė S.) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jai solidariai iš nuteistųjų R. R. ir R. L. 18 000 (aštuoniolika tūkstančių) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jam solidariai iš nuteistųjų R. R. ir R. L. 1 000 (vienas tūkstantis) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jai solidariai iš nuteistųjų R. R. ir R. L. 810 (aštuoni šimtai dešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Š. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jam solidariai iš nuteistųjų R. R. ir R. L. 270 (du šimtai septyniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jam solidariai iš nuteistųjų R. R. ir R. L. 7 000 (septyni tūkstančiai) eurų turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. L. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Jai išaiškinta, kad šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Palikta teisė nukentėjusiesiems M. G., A. G. ir A. P. Ž. pareikšti civilinius ieškinius dėl R. R. ir R. L. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. R. ir R. L. pripažintos kaltomis ir nuteistos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., veikdamos bendrininkų grupe, apgaule, tai yra iš anksto žinodamos, kad neketina vykdyti žadėtų įsipareigojimų, piktnaudžiaudamos asmenų pasitikėjimu, melagingai žadėdamos iš asmenų gautus pinigus investuoti į pelningai veikiančius užsienio šalių investicinius fondus, kitų asmenų specialiai tokio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymui sukurtuose interneto puslapiuose parodydamos tariamą investicinių fondų aukštą pelningumą, pasinaudodamos motinos D. A. Š. vadovaujama, investavimo veiklos nevykdančia MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kaip investicinį pelną kai kuriems asmenims sugrąžindamos mažąją dalį jų tariamai investuotų pinigų, sudarydamos patikimų verslininkių ir investuotojų įvaizdį, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. vasario 19 d. A. M., F. J. (buvusi pavardė S.), A. P., V. P., A. K., R. Š., M. G., A. B., V. M., A. G., J. B., A. D., A. B., Š. S., R. V., L. L., G. S., A. P. Ž., E. S., Ž. V., L. G., V. S. nurodydamos pervesti tariamai investavimui skirtas pinigines lėšas į R. R. pagal 2015 m. lapkričio 30 d. D. A. Š. įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas arba atlikti mokėjimus grynaisiais pinigais, o nurodyti asmenys pasitikėdami R. L. ir R. R. bei manydami, kad jų pinigai bus investuojami, be jokių ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų pervedė savo pinigines lėšas į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas: AB SEB Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) arba atliko mokėjimus grynaisiais pinigais: 1) A. M. pervedė 39 100 Eur, per mažąją bendriją, iš jų grąžinta pavedimu 3 400 Eur, liko negrąžinta 35 700 Eur suma; 2) F. J. (buvusi pavardė S.) pervedė 20 000 Eur, per mažąją bendriją, iš jų grąžinta pavedimu 2 000 Eur, liko negrąžinta pinigų suma 18 000 Eur; 3) A. P. pervedė 34 980 Eur, kurie liko negrąžinti; 4) V. P. pervedė 21 584,25 Eur, kurie liko negrąžinti; 5) A. K. pervedė 12 051 Eur, kurie liko negrąžinti; 6) R. Š. pervedė 1 620 Eur, per mažąją bendriją, iš jų grąžinta pavedimu 605 Eur, liko negrąžinta pinigų suma - 1 015 Eur; 7) M. G. pervedė 7 290 Eur, kurie liko negrąžinti; 8) A. B. pervedė 3 240 Eur, kurie liko negrąžinti; 9) V. M. pervedė 2 430 Eur, kurie liko negrąžinti; 10) A. G. pervedė 1 800 Eur, kurie liko negrąžinti; 11) J. B. pervedė 810 Eur, kurie liko negrąžinti; 12) A. D. pervedė 810 Eur, kurie liko negrąžinti; 13) A. B. pervedė 270 Eur, kurie liko negrąžinti; 14) Š. S. pervedė 270 Eur, kurie liko negrąžinti; 15) R. V. pervedė 90 Eur, kurie liko negrąžinti; 16) L. L. pervedė 7 000 Eur, iš jų per mažąją bendriją grąžinta pavedimu 4 600 Eur, liko negrąžinti 2 400 Eur; 17) G. S. pervedė 21 870 Eur, iš jų per mažąją bendriją grąžinta pavedimu 7 146 Eur, liko negrąžinti 14 724 Eur; 18) A. P. Ž. pervedė 2 430 Eur, iš jų per mažąją bendriją grąžinta pavedimu 900 Eur, liko negrąžinti 1 530 Eur; 19) E. S. pervedė 90 Eur, kurie liko negrąžinti; 20) L. L. grynais pinigais padavė 90 Eur, kurie liko negrąžinti; 21) Ž. V. grynais pinigais padavė 270 Eur, kurie liko negrąžinti; 22) L. G. grynais pinigais padavė 270 Eur, iš jų grynais pinigais grąžinta 110 Eur, o 160 Eur liko negrąžinti; 23) V. S. grynais pinigais padavė 7 000 Eur, kurie liko negrąžinti, tokiu būdu kaltinamosios iš 19 (devyniolikos) fizinių asmenų, kurie pervedė pinigines lėšas į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, gavusios 159 084, 25 Eur bei iš 4 (keturių) fizinių asmenų, kurie grynuosius pinigus padavė R. L. arba R. R. kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovėms, gavusios 7 520 Eur, šių pinigų niekur neinvestavo ir sumokėjusiems asmenims negrąžino, gautus pinigus naudojo savo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, tokiais veiksmais savo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – fiziniams asmenims priklausančius pinigus, bendroje 166 604,25 Eur sumoje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada kaltinamosios R. R. ir R. L. veikė bendrininkų grupe, jų veiksmus vienijo vieninga tiesioginė tyčia, tai yra jos suvokė, kad veikdamos bendrai, viena kitai padėdamos, apgaule esmingai suklaidinusios nukentėjusius asmenis dėl investavimo į pelningai veikiančius investicinius fondus, parodydamos tariamą investicinių fondų pelningumą ir nurodydamos pervesti pinigus į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas arba atlikti mokėjimus grynais pinigais, neteisėtai ir neatlygintinai savo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – tariamai investavusių asmenų pinigus, numatė, kad dėl jų bendrų veiksmų nukentėję asmenys patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė. Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamųjų R. R. ir R. L. įgyto turto vertė yra didesnės nei 250 MGL, konstatavo, kad jų nusikalstama veika, atsižvelgiant į BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turto vertės išaiškinimą, teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistųjų R. R. ir R. L. gynėja advokatė Karina Račkauskienė prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir R. R. ir R. L. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Skunde nurodė, jog teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė baudžiamojo proceso normas, minėti pažeidimai yra esminiai, sudarantys pagrindą panaikinti nuosprendį apeliacine tvarka. Skunde pažymima, jog kaltinamasis aktas buvo surašytas su trūkumais - neteisingai nurodyta bendra neva R. L. ir R. R. pasisavinta grynais pinigais suma (nurodyta 23 410 Eur vietoje 23 320 Eur). Taip pat nebuvo pareikštas kaltinimas dėl V. M., nors jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, tačiau nepaisant to, teismas vis tiek nagrinėjo su juo susijusias aplinkybes ir sprendė civilinio ieškinio pagrįstumą.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamųjų R. R. ir R. L. parodymus vertina kritiškai, kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją nagrinėjamoje byloje, kadangi jų parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja ne tik byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, bet ir neturi jokio loginio paaiškinimo. Tačiau skundo autorės teigimu, teismas nenurodė kuo pasireiškė kaltinamųjų parodymų nenuoseklumas ar prieštaravimas logikai. Pažymima, jog visas kaltinamųjų nurodytas aplinkybes patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai: R. R. direktorinė sutartis su Q. W., kurią pasirašė R. R. ir B. sudaryta Dubajuje 2017 m. rugsėjo 17 d. (5 t., b. l. 45), nuomos sutartis patalpų ofisui 2017 m. kovo 21 d. (t. 5, b. l. 96); konsultacinių paslaugų teikimo sutartis 2017 m. rugsėjo 17 d. (t. 5 , b. l. 88), 2017 m. balandžio 3 d. investicijų valdymo sutartis, kurią kiekvienas iš investavusių asmenų privalėjo pasirašyti prisijungus prie savo paskyros padedant varnelę. Ofiso nuotraukos (t. 6, b. l. 71-72), susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini)- praneša, kad pelnas bus mažesnis dėl techninių kliūčių (t. 6, b. l. 73); nuotraukos su A. T., apie kurio atstovavimą kompanijai patvirtino net ir nukentėję V. S. bei nukentėjusioji F. J. (t. 6, b. l. 163-169); (duomenys neskelbtini) direktorių nuotraukos t. 7, b. l. 4-5). Po rašytinių įrodymų ištyrimo teisiamajame posėdyje kaltinamosios taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus: nuotraukas iš konferencijų: 2017 m. balandžio 23-24 d. Varšuvoje; 2017 m. birželio 24-25 d. Londone, 2017 m. spalio 19-20 d. Dubajuje sutarties pasirašymo; 2018 vasario 24-25 d. Vokietijoje. Taip pat buvo pateikti bendrovės (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, patvirtinantys, kad kompanija turi teisę verstis verslo ir valdymo konsultacijų veikla, investicine veikla, kompanijos investavimo licencija, suteikianti teisę vykdyti turto valdymo bendrovės veiklą, investicinių fondų veiklą, sertifikatas, patvirtinantis, kad R. L. yra pripažinta agentūros partnere. Taigi nei R. R., nei R. L. nevykdė jokios savarankiškos investicinės veikos, o buvo bendrovių (duomenys neskelbtini), vėliau F. W. atstovės ir tik prezentuodamos kompaniją padėdavo žmonėms investuoti jų pinigus. Nuteistųjų gynėjos įsitikinimu, teismo išvados, kad R. R. ir R. L. parodymų nepatvirtina rašytiniai įrodymai byloje yra visiškai nepagrįstos, teismas iš viso nevertino gynybos įrodymų ir argumentų, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nei R. R., nei R. L., nei MB ‘‘(duomenys neskelbtini)" neužsiėmė investicine veikla, kaltinamosios tik buvo užsienyje įsteigtos kompanijos, turinčios licenciją vykdyti investicinę veiklą, agentės. Kaip nurodė kaltinamosios, tam, kad žmogus galėtų tiesiogiai investuoti į (duomenys neskelbtini), jis turėjo vesti ne mažiau nei 5 000 Eur, norint pervesti mažesnę sumą, reikėjo turėti kriptovaliutinę sąskaitą, kurioje dėl valiutos kurso pasikeitimų (šokinėjimo) investuota suma galėjo ženkliai sumažėti, todėl jos, tiek norėdamos padėti žmonėms, tiek įtraukti kuo daugiau investuotojų po savimi, nes iš to jos būtų gavusios naudą investicinėje bendrovėje, kaltinamosios davė MB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą, kad žmonės turėtų kaip garantą, kad investuoja per juridinį asmenį. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad patys investuotojai, prisijungę prie savo paskyros investicinėje platformoje sudarydavo investicines sutartis ne su MB "(duomenys neskelbtini)", o su (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes be kaltinamųjų parodymų patvirtino ir investicijų valdymo sutartis (t. 5 , b. l. 88) investicijų valdymo sutartis, dalis nukentėjusiųjų ar liudytojų (V. P., A. K. ir kiti). Investavę asmenys patvirtino, kad suprato, jog investuoja ne į MB "(duomenys neskelbtini)", o į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Nuteistųjų gynėjos manymu reikšminga tai, kad jos ginamosios nebuvo teismo nurodytos finansų piramidės steigėjos, jos tik buvo šios veiklos dalyvės, investavusios į šias įmones, tikintis gauti pelną palūkanomis, tokios pat, kaip ir nukentėję asmenys. Be to, byloje taip nebuvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) veikla atitiktų finansų piramidės modelį, ar kad ji prieštarautų kokiems nors įstatymas Lietuvoje.

3.4. Skunde pažymima, kad baudžiamojoje byloje nebuvo jokių įrodymų apie tai, kad R. L. ir R. R. suvokė, kad jos sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją asmenims, kurie ketino investuoti į kompaniją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jos nuoširdžiai tikėjo investicinių įmonių veikla, dalyvavo prabangiose konferencijose, kur buvo pristatomi įmonės veiklos rodikliai, įmonės ateities perspektyvos. Tam, kad atsidarytų ofisą Lietuvoje, R. R. turėjo ne tik pasiekti įmonės nurodytą apyvartą, bet ir susirasti tinkamas patalpas, kurias vertino investicinių bendrovių atstovai. Kiekvieną mėnesį įmonei turėjo būti siunčiamos ataskaitos ir vaizdinė medžiaga, kad ofisas atitinka keliamus reikalavimus - jame yra investicinės įmonės sertifikatai, įmonės vadovų nuotraukos ir kita. Jos buvo sudarę konsultacines sutartis su įmone, gavę atitinkamus sertifikatus, o R. R. vyko į Dubajų pasirašyti direktorinės sutarties. Skundo autorės teigimu, iš šių nuteistųjų parodymų, kuriuos patvirtina eilė rašytinių įrodymų - sudarytos sutartys, sertifikatai, įmonės veiklos pažymėjimai, nuotraukos iš konferencijų patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) veikė taip įtikinamai, kad nuteistosioms nesukėlė jokių abejonių dėl savo veiklos teisėtumo ir investicijų perspektyvos.

3.5. Skunde pažymima ir tai, jog nuteistosios į (duomenys neskelbtini) investavo dideles pinigų sumas - R. R. per savo sutuoktinį D. R., o R. L. per savo individualią įmonę. Teismui buvo pateikti išrašai iš sąskaitų, patvirtinantys, kad R. L. įmonė ir D. R. per savo tarptautines mokėjimo sistemas investavo į investicinius fondus 150 000 Eur, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, dėl jų nuosprendyje iš viso nepasisakė. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamosios sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją tikslu suklaidinti nukentėjusiuosius. Skundo autorė atkreipia dėmesį, jog dalis investavusių asmenų nurodė, kad jie žinojo, kur investuoja, kad jie prisiima investicijų riziką, kad domėjosi investicinėmis bendrovėmis internete, kad jos kėlė tam tikras abejones, tačiau vis tik jie patys priėmė sprendimą rizikuoti. Liudytojas A. M. baudžiamojoje byloje patvirtino, kad pats prisiėmė visą riziką, prieš susitikdamas su R. R., domėjosi investiciniais fondais - šis buvo patraukliausias, rizikavo, taip kaip rizikuojama kazino. Jam buvo atsiųsta kortelė, tik ne iš Lietuvos. Su ja pavyko išgryninti pinigus. Investiciniam fondui vadovavo kažkas iš Mozambiko, jų puslapyje buvo visi kontaktai. Liudytojas A. P. nurodė, kad pats domėjosi investiciniais fondais, kad internete pilna informacijos apie F. W., kad turėjo kortelę AdvCash, kad dėl pinigų su ta kompanija vyksta teismai, kad jis neturi jokių pretenzijų kaltinamosios. A. K. patvirtino, kad pats domėjosi investiciniais fondais, pats ieškojo tarpininkų Lietuvoje. Kad F. W. įkurta pagal Europos direktyvą domėjosi pats interneto svetainėje. Pats norėjo pasitikrinti, ar tai legalu, kai gavo prisijungimus pats žiūrėjo sutarties sąlygas. A. B. teigė, kad investavo, nes nebuvo didelė suma, suprasdamas riziką, pervedė pinigus. J. B. nurodė, kad bandė ieškoti informacijos apie įmonę, jos daug nebuvo, visas internetas buvo pilnas blogų atsiliepimų, ji sąmoningai investavo, suvokdama, kad tai yra rizika ir kt. Nepaisant to, kad minėti asmenys aiškiai patvirtino, kad jie patys domėjosi investiciniais fondais, kad rinko informaciją apie juos ir įvertinę visą pačių surinktą informaciją priėmė sprendimą investuoti, teismas vertino, kad jie buvo apgauti ir negana to, padarė išvadą, kad juos apgavo būtent kaltinamosios.

3.6. Skunde nurodoma, jog nors teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamosios turėjo suprasti, kad investiciniai fondai sukurti sukčiavimui, nes iš viešai prieinamos informacijos ir internetinėmis paieškos sistemomis nustatyta, jog 2017 m. spalio mėn. Belgijos FSMA perspėjo visuomenę, jog bendrovė „F. W. A. M.” neturi gavusi reikiamų licencijų teikti investavimo paslaugų Belgijoje. Oficialiuose internetiniuose šaltiniuose galima rasti, jog abiejų bendrovių įkūrėjas ir tikrasis jų valdytojas yra Ukrainos pilietis P. K., kuris 2017 m. birželio mėn. suimtas Kazachstane dėl sukčiavimo dideliu mastu (1 t., b. . 56-58), tačiau skundo autorės teigimu, ta aplinkybė, kad kompanija (duomenys neskelbtini) nebuvo licencijuota Belgijoje, neturi jokios reikšmės vertinant jos veiklos teisėtumą kitose šalyse. Nėra jokių įrodymų, kad kaltinamosioms buvo žinoma ši informacija, be to, kaltinamosios turėjo visus kompanijos investicinės veiklos sertifikatus. Jeigu, pasak teismo, tokia vieša informacija buvo lengvai prieinama, ji turėjo būti prieinama ir asmenims, kurie investavo, ir kurie nurodė, kad prieš priimdami sprendimą investuoti, ieškojo internete informacijos apie kompaniją. Iš aptartų asmenų parodymų akivaizdu, kad asmenys rinkdami informaciją apie investicinius fondus, bei sąmoningai norėdami į juos investuoti, tą darė savo valia, t.y. jų apsisprendimui neturėjo įtakos kaltinamosios, todėl baudžiamojo proceso metu apgaulės požymis nebuvo įrodytas, dėl ko nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3.7. Nuteistųjų gynėjos teigimu, visiškai nepagrįstos yra teismo išvados, kad kaltinamosios suklaidino nukentėjusiuosius ar liudytojus, veikdamos per tarpininkus. Pažymima, kad jokių tarpininkų kaltinamosios neturėjo. Tokios išvados prieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams byloje. Nukentėjęs Š. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jį investuoti įkalbino A. B., kaltinamosios su Š. S. tiesiogiai nebendravo. Liudytojas V. P. nurodė, kad pats su kaltinamosiomis net nebendravo, norėjo pats investuoti, bet ten buvo sąrašas klausimų, todėl susirado tarpininką. Jį prirodė R. K.. Pats prisijungė, padėjo varnelę, kad sutinka su sutarties tekstu su kompanija (duomenys neskelbtini). V. Ž. nurodė, kad ją investuoti suviliojo D. D. už ją investavo, o ji grąžino D. pinigus grynais. D. K. gavo pinigus iš V. Ž. ir juos investavo per savo pažįstamą. L. G. nurodė, kad ją prikalbino investuoti V. M., o pinigus ji perdavė Svetlanai. A. D. parodė, kad susigundė investuoti matydama, kaip investavo A. K.. Ji su kaltinamosiomis iš viso nebendravo. R. V. nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, kažkas iš pažįstamų pasiūlė investuoti, tai ir investavo. Rizikavo. E. S. nurodė, kad pats su kaltinamosiomis nebendravo. Pasiūlė investuoti draugas. V. M. parodė, kad jam investuoti pasiūlė pažįstamas. Vertinant kasacinio teismo praktiką, akivaizdu, kad kaltinamųjų veiksmai neatitinka apgaulės kriterijų, nes vienų asmenų jokia objektyvios tiesos neatitinkanti informaciją asmenims nebuvo teikiama, dalis asmenų visą informaciją apie investicijas sužinojo iš investicinių bendrovių tiesiogiai, dalis per kitus asmenis netgi nebendravę su kaltinamosiomis.

3.8. Skunde taip pat pažymima, jo kaltinamosios viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jokių pinigų iš investuoti nusprendusių asmenų jos neėmė, nes investicinė bendrovė (duomenys neskelbtini) draudė grynų pinigų priėmimą, jų ofise buvo įdiegtos stebėjimo kameros, kad nebūtų pinigų priėmimo. Teismas dalį asmenų, kurie teigė perdavę pinigus grynais iš kaltinimo pašalino, tačiau kiti asmenys, tokie kaip L. G., Ž. V., V. S., L. L. (dalyje dėl 90 Eur) kaltinime liko. Kaltinamosios kategoriškai neigia ėmę grynus pinigus ir Ž. V. ir L. L.. Minėti asmenys teisiamajame posėdyje apklausti nebuvo, kaltinamosios nebuvo suteikta galimybė užduoti jiems klausimų. Tačiau nepaisant to, teismas apkaltinamąjį nuosprendį jų parodymais grindė ir ne tik tikslu patikrinti kitus įrodymus byloje, tačiau jais rėmėsi kaip savarankišku įrodymų šaltiniu, tuo grubiai pažeisdamas LR BPK normas. Nei Ž. V., nei L. L. parodymai negalėjo būti savarankišku įrodymų šaltiniu, o kitų įrodymų dėl šių asmenų atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo byloje surinkta nebuvo, todėl kaltinime nurodytos aplinkybės dėl įvykdyto sukčiavimo šių asmenų atžvilgiu privalėjo būti pašalintos iš kaltinimo.

3.9. Nuteistųjų gynėjos manymu, atskiro vertinimo reikalauja nukentėjusiojo V. S. parodymai, kuriais teismas tiesiog neturėjo pagrindo netikėti. Minėtas asmuo artimais ryšiais susijęs su R. L. dukterimi G. L.. Šias aplinkybes patvirtino ir pats V. S. ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. R. L., G. L. santykiai su V. S. yra konfliktiški, tarp jų iki šiol vyksta teisminiai ginčai. Teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamųjų kaltė pasireiškia ir tuo, kad matyti iš kaltinamųjų R. R. ir R. L. susirašinėjimų, pokalbių su investavusiais asmenimis turinio, kai nukentėję asmenys sunerimo dėl fondų veiklos, pastebėjo, kad nėra išmokamos jiems priklausančios išmokos, būtent kaltinamosios juos ramindavo, aiškindavo įvairias versijas apie fondų skilimus, rinkų persiskirstymą tarp Europos ir Azijos, tikino, jog reikia palaukti. Tačiau teismas visiškai nevertino to, kad tokią informaciją kaltinamosios gavo iš investicinių fondų, todėl tokią informaciją ir perduodavo investavusiems asmenims. Dalis asmenų tiesiogiai ieškojo šios informacijos ir ją gavo visiškai analogišką (pvz. V. P., A. M.). Pažymima, kad didžioji dalis asmenų patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų kaltinamosioms, kad jie priėmė sprendimus investuoti sąmoningai rizikuodami, kad jie investavo į užsienio fondus, o ne į MB „(duomenys neskelbtini)“. Visi išimtinai kaltinime nurodyti asmenys žinojo, kad investuoja į užsienio investicinius fondus, jie arba patys žinojo ir buvo radę informaciją apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), arba turėjo visas galimybes ją gauti pasidomėję apie šias kompanijas jų internetiniame puslapyje. Kaip nurodyta didžioji dalis asmenų suprato, kad rizikuoja ir riziką prisiėmė. Todėl akivaizdu, kad kaltinamųjų veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstama veika.

3.10. Skunde nurodoma, jog teismas priėjo jokiais įrodymais nepatvirtintą išvadą, kad neva pačios kaltinamosios sukūrė nusikalstamą mechanizmą, atidarydavo virtualius tariamus investuotojo profilius tam specialiai sukurtose interneto svetainėse, atitinkamai pavadinimais „(duomenys neskelbtini)” ar „(duomenys neskelbtini)", suformuodavo virtualų investicijų „portfelį", nemokantiems pakankamai gerai naudotis internetu jos galėjo valdyti individualia virtualių pinigus perdavusio tariamam investavimui asmens subsąskaitą, informacijų apie augančias palūkanas asmenys gaudavo elektroniniu paštu, dalis jų gavo neveikiančias mokėjimo korteles ir kaltinamosios vis žadėdavo, kad artimiausiu metu kortelėmis bus galima pasinaudoti išsivestiems pinigams iš virtualios sąskaitos išsigryninti. Atkreipiamas dėmesys, jog tai, kad būtent kaltinamosios padėjo asmenims prisijungti prie investicinio portfelio patvirtino tik dalis asmenų, kurie patys nemokėjo naudotis kompiuterinėmis technologijomis, tačiau didžioji dalis asmenų tą darė patys. Skunde pažymima, kad asmenys ne iš kaltinamųjų, o iš investicinių fondų gavo elektroninius laiškus ir banko korteles. Visi apklausti asmenys patvirtino, kad investavo ne į MB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie visi gavo virtualius pinigus savo investicinėse paskyrose, didžioji dalis asmenų patvirtino, kad sudarė sutartis internetu paspausdami varnelę, kad sutinka su sutarties sąlygomis, dalis jų netgi išsamiai perskaitė sutarties sąlygas ( pvz. A. K.. V. P. ir kiti), todėl šios aplinkybės paneigia teismo išvadas apie kaltinamųjų kaltę. Teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamųjų apgaulė pasireiškė piktnaudžiaujant pasitikėjimu, tačiau teismas visiškai nevertino, kad didelė dalis asmenų iš viso kaltinamųjų nepažinojo, investavo pasitikėdami savo draugais, ar pažįstamais, ir jų investavimui kaltinamosios jokios įtakos nedarė ir negalėjo daryti, dėl ko piktnaudžiavimo pasitikėjimu požymis nustatytas visiškai nepagrįstai.

4. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo A. J. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašė, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu taip neužkertant galimybės A. J. pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

4.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymines nuostatas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tvarka reglamentuojama BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Akivaizdu, jog civilinis ieškinys gali būti atmestas tik tais atvejais, kai civilinis ieškinys ir jo dydis nepagrįstas (apkaltinamojo nuosprendžio atveju), arba, jei neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (išteisinamojo nuosprendžio atveju). Kadangi tokių aplinkybių skundžiamame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nenustatyta, teismas nepagrįstai nutarė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, jog BPK 112 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka, Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atmesdamas A. J. ieškinį užkirto kelią ateityje jam ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas, manydamas, kad ieškinys yra nepagrįstas ir labiau vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, turėjo jį palikti nenagrinėtu.

4.2. Skunde pažymima, jog pripažinus vekselį negaliojančiu, kai atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas; jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju vertintina, ar pateiktas vekselis atitinka skolos dokumentui keliamus reikalavimus bei pagrindžia paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą. Kaip buvo nurodyta Kauno apylinkės teismo nuosprendyje, bylos šalių 2015 m. rugpjūčio 11 d. sudarytas vekselis yra 22 000 eurų sumai. Kadangi vekselyje nurodyta suma yra didesnė nei 3 000 Eurų, o paskolos sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, darytina išvada, kad toks paskolos sandorio sudarymas prieštarauja CK 6.871 straipsnio 4 daliai, nustačiusiai imperatyvų notarinės formos reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-141- 469/2020, 29 punktas). Vadinasi, šalių sudarytas 2015 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sandoris dėl 22 000 eurų paskolos, išduodant vekselį, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinus 2015 m. rugpjūčio 11 d. paskolos sandorį (vekselį) negaliojančiu bei vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi taikoma restitucija pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos - nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui iš kaltinamųjų turi būti priteisiama negaliojančio sandorio pagrindu perduota 22 000 eurų suma, kadangi civilinės teisės prasme vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę vekselyje nurodytam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J.. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. pažeista nuosavybės teisė turėtų būti ginama patenkinant civilinį ieškinį ir priteisiant patirtą turtinę žalą arba paliekant civilinį ieškinį nenagrinėtu taip neužkertant galimybės pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pagal dabar galiojančią tvarką kaltinimą palaiko tik prokuroras (pagal jurisprudenciją dabar galioją išimtinai tik viešasis kaltinimas) ir teismui nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taigi nukentėjusysis turi siauras ribas įtakoti kaltinimą, o pagal teismų praktika nukentėjusiojo galimybės keisti kaltinimą apskritai yra neapibrėžtos, todėl jis iš esmės priverstas ginti savo teises pagal suformuotą kaltinimą, tačiau netinkamai suformuotas kaltinimas negali būti priežastimi apriboti proceso dalyvių teisių ginti jų pažeistų teisių.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistosios R. L., R. R. ir jų gynėja advokatė Karina Račkauskienė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiojo A. J. atstovas advokatas Saulius Juozukonis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė, nuteistųjų gynėjos apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo A. J. atstovo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. L. ir R. R. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės skundas atmestinas. Nukentėjusiojo A. J. atstovo advokato S. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistųjų R. L. ir R. R. gynėjos apeliaciniame skunde ginčijamas teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimas. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė baudžiamojo proceso normas, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, juos vertino neobjektyviai, todėl nepagrįstai pripažino R. L. ir R. R. kaltomis padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiojo A. J. atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymines nuostatas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamojoje byloje.

Dėl nuteistųjų R. L. ir R. R. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinio skundo

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistųjų R. L. ir R. R. gynėjos apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. L. ir R. R. kaltė padarius joms inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas R. L. ir R. R. kaltomis, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. L. ir R. R. veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistųjų gynėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. L. ir R. R. kaltės.

8. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nei vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia R. L. ir R. R. kaltę. Siekiant pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu apklausti nukentėjusysis V. S., liudytojai G. L. ir D. R..

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teisme metu apklausta liudytoja G. L., atsakydama į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad su V. S. buvo sugyventiniai nuo 2015 m. vasaros iki 2017 liepos ar rugsėjo mėnesio. Jai žinoma, kad į (duomenys neskelbtini) kompaniją V. S. buvo investavęs pinigus. 7000 eurų grynais iš jo niekada nėra gavusi. Ji pati 2017 m. pavasarį investavo 90 eurų į tą kompaniją ir po kažkiek laiko V. S. susidomėjęs, taip pat investavo 90 eurų. Kurį laiką V. S. stebėjo investiciją, tikrindavo ar ji atsiperka ir kai pasitvirtino, nusprendė investuoti didesnę pinigų sumą. Tikslaus mėnesio nepamena, bet tai galėjo būti 2017 metų kovas, balandis ar gegužė. Iš pradžių V. S. investavo 90 eurų. Šią sumą liudytoja paskolino jam, o jis skolą atidavė bankiniu pavedimu nurodydamas skolos grąžinimą ir po to pats persivedė į tą kompaniją 7000 eurų. Ji netikrino jo pavedimų, bet žino, kad jis naudojosi DNB banku. V. S. 2015 metais skolino jos patėviui pinigus, ta skola buvo grąžinta, o po to vyko teisme byla dėl šios skolos. Kažkada ji buvo vienos kompanijos dalimi, turėjo papildų marketingą ir dirbdama ten susipažino su užsieniečiais, jie vertėsi kitu projektu, kurį pasiūlė ir jai. Taip V. S. sužinojo iš jos apie šią bendrovę. Ji (liudytoja) į šią kompaniją investavo 25 000 eurų ir juos praradus, nieko nekaltina, nes prisiima atsakomybę, kadangi kiekvienas žmogus turi spręsti, kaip elgtis su savo pinigais. V. S. iš pradžių investavo, buvo uždarbis. Nežino, kiek pinigų jis atgavo, kiek neatgavo, ši informacija žinoma tiki jam. Kiekvienos registracijos metu žmogus veda savo telefono numerį, į elektroninį paštą gauna patvirtinimo kodus, siunčia paso nuotrauką, prašoma patvirtinti tapatybę su video nuotrauka. Prisijungimo kodų, nuorodų į V. S. investicinį portfelį ji neturėjo. Niekas kitas be savininko prisijungti negali. Kad atgauti pinigus, ji ieškojo kompanijos kontaktų, bet jokio atgalinio ryšio nesulaukė. Su V. S. ji nutraukė santykius 2017 metų vasarą-rudenį ir daugiau nesikalbėjo. Negalėtų įvardinti konkretaus žmogaus, kuris dėl jos patarimų būtų investavęs į tą kompaniją (t. 12, b. l. 172 - 173).

10. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. S., atsakydamas į proceso dalyvių užduotus klausimus, parodė, kad kažkada bendravo su R. L. dukra, per dukrą ir susipažino su ja ir R. R.. Nuteistosios jam buvo pristatytos kaip žinomos Kauno verslininkės. Brangios mašinos, brangūs kailiniai. Bendraujant su jų dukra G., ji man pasiūlė sudalyvauti, prisidėti prie viso šito. Tame procese jos dalyvavo visos trys. Sakė, kad atvažinėja pas juos pilietis, gyvenantis Vokietijoje, kur turi gerų investicinių reikalų. Jų dukra padarė jam anketą, kurios dėka matė kur jos dalyvaudavo, kur vykdavo, kaip kviečia žmones, daro renginius, agituoja žmones investuoti. Kas neturėjo savo grynų pinigų, tai jos grynindavo juodus pinigus, per jas vykdavo gryninimas. Žinojo, kad yra laiko tarpas, kai įmonė bankrutuos, kad jų atstovybė yra kokioje tai saloje. Technologijų pagalba matė, kad ne bankas, kad kokios tai mistinės patalpos. Suprato, kad jos suima žmonių pinigus, kad jų negrąžins, nes nurašys ant kitų aplinkybių, kad kažkas nepavyko, bankrutavo. Jis pats pinigus grynais davė G. L.. Ji sakė, kad perdavė R. ir R. Tai 8000 eurų buvo. Pats asmeniškai niekam nepervedinėjo pinigų. Pretenzijų nekėlė, pinigai perduoti, o jam rodė G. įkurtą krepšelį ekrane, kad pinigai įnešti ir pinigai dirba. Jam vaikščiojo procentais pinigai, tai buvo teoriniai pinigai ir matydavo juos ir kas vyksta su jais tinklalapyje. Pinigų nebuvo iš jo banko pervesti. Nuteistosios abi skolininkės yra. Jam niekas pinigų negrąžino. R. sakė, kad viskas gerai, pinigų bus. Jos rengė susirinkimus. R. turėjo salytę (duomenys neskelbtini) pr. Ten rinko žmones. Mano, kad tokie žmonės kaip jos neturi būti laisvos. Tai asmenybės turi įtikinamąją patirtį, visą laiką viskas gerai. Jis mato, kad jos tik lobsta, mašinos brangėja. Jos traukia per Lietuvą, traukia žmones, sukūrė piramidę. Mato, kad vis agituoja, bet apie grąžą nešneka. Girdėjau kaip tarpusavyje kalbėjo, kad agituojam, reikia dar. Jos veikė stambiu mastu, traukė naivius žmones. Jos vis žadėjo, kad bus grąža, bus dideli procentai, kad 20 procentų mėnesinių palūkanų, sakė, kad G. pati dalyvauja procese. Prašiau jų grąžinti man tuos 8000 eurų, o jos sakė „palauk, kažkas fonduose užlūžo“. R. sako „pas tave mano vekselis 20000 eurų“, ji sako „vekselį panaikini, o tau pinigus išmoku per fondą“. Jis (V. S.) sakė, kad jam reikia grynų pinigų. Jis nesutiko su jų pasiūlymu naikinti vekselį, nes kitaip būčiau gavęs teorinius pinigus. Jam pradėjo viskas ryškėti tada, kai nebūtus dalykus jos pradėjo kalbėti, tai kad neva mašiną jis nori pirkti, tai sklypus perka už fondo pinigus, todėl jam jos tų pinigų negrąžins. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisėjų kolegijos pirmininkui pagarsinus nukentėjusiojo V. S. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 24 – 29) nukentėjusysis patvirtino, jog pinigus grynais padavė G. L.. Ji rodė kiek jis yra uždirbęs kompiuteryje. Jo visi parodymai duoti, kai buvo pradėtas tyrimas. Jei tada sakė, kad padavė 7000 eurų, vadinasi tiek ir buvo. Pradinis įnašas buvo 90 eurų tam, kad įkurti krepšelį, tada jau didesnė suma. Pinigus padavė grynais G., o ji pinigus perdavė nuteistosioms. G. jam rodė po to krepšelio sukūrimą, krepšelio mokėjimus, jam atrodė, kad pinigai įnešti. Bankinio pavedimo nematė, tuo metu dar tikėjo, nes rodė skaičius, matė, kad kažkas vyksta. Šančiuose nebuvo, kai buvo T. ir darė pristatymą. Patį T. matė (duomenys neskelbtini) pr., su juo neteko kalbėtis dėl fondo. Vyko su G. į Varšuvą, bet G. vyko apsipirkti ir jis jai palaikė kompaniją. 2017 m. jau buvo padavęs R. L. į teismą dėl negrąžintų pinigų. G. davė žiedą 6000 eurų vertės kaip bonusą, kad paimti 35000 eurų. Iš R. L. nieko neprisiteisė. G. L. paskelbė bankrotą. Realiai negavo nieko. Nesvarbu kas tą įmonę sukūrė, tačiau R. L. ir R. R. agitavo žmones. Nežino ką G. darė, ką pardavė ir kur investavo, nes jie kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Į savo el. paštą kažką gaudavo su paskaičiuotais procentais, G. kažką rodydavo, bet pinigai jam negrįžo. Nežino tiksliai kiek turėjo savo krepšelių fonde. G. atidarė jo vardu, todėl nežino kiek buvo krepšelių. Negavo pinigų už vaikų draudimą. 7000 eurų davė grynais, nes jam reikėjo nuimti ambicijas, kad susigrąžinti savo pinigus, kuriuos anksčiau buvo davęs nuteistosioms. Tai nevienintelė pinigų suma, kurią jis davė grynais G. ir toms ponioms. Prieš investuodamas nesidomėjo įmone, nes jos pasakojo apie vokiečius, traukė žmones, darė susitikimus su skaidrėmis ir priėmimais (t. 12, b. l. 187 – 189).

11. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. R. parodė, kad 2017 – 2018 m. dirbo užsienyje sunkvežimio vairuotoju, važinėjo po Europą, po Rusiją. Yra buvęs pas R. R. ir R. L. ofise, žino, kad kažką darė, dirbo. Jų vystomoje veikloje dalyvavo tik, kai reikėjo nuvežti iki ofiso žmoną, parvežti ir atnešti baldus ir pan. Firmos veikloje nėra dalyvavęs. Finansinių operacijų su kriptovaliutom neturėjo, su sąskaitomis nesusijęs. Prie jo banko prisijungimus turi žmona, palikdavo jai generatorių, pinigai buvo skirti išlaidoms, nes kartu gyveno. Jis asmeniškai kriptovaliutinės sąskaitos neturėjo. Nesigilino, ar žmona galėjo atidaryti tokią sąskaitą. Apie piniginius judėjimus jam nėra žinoma, nesidomėjo tuo. Apie verslą, apie bendrovę žino tiek, kad per atostogas buvo išvažiavę į Londoną, į Dubajų, į susitikimus su vadais ar kuo ten. Į tą renginį jis nėjo, ko žmona ten ėjo nežino, kiek suprato darbo reikalais.

12. Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Šioje byloje R. L. ir R. R. nuteistos už tai, kad veikdamos bendrininku grupe, apgaule, savo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Nors nuteistosios R. L. ir R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamos pirmosios instancijos teisme kategoriškai dėl joms inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino, teigdamos, jog tyčios sukčiauti neturėjo, įsivaizdavo, kad veikia legaliai, pasitikėjo kompanija, kuri užsiėmė investicijomis į įvairias veiklas, taip pat ir į kriptovaliutas, iš žmonių grynųjų pinigų neėmė, iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos savo asmeninėms reikmėms pinigų nenaudojo, žmonėms darė paslaugą siūlydamos pervesti pinigus per MB „(duomenys neskelbtini)“, kad jiems nereikėtų mokėti papildomų mokesčių tiesiogiai pervedant pinigus į kriptovaliutines sąskaitas, pačios buvo investavusios į žmonėms siūlytus investicinius fondus, tačiau tokią R. L. ir R. R. pasirinktą poziciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tik gynybinio pobūdžio, kurios nepatvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. L. ir R. R. argumentus paneigia teisme nustatytos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiųjų F. J. (buvusi pavardė S.), V. M., V. S., R. Š., M. G., A. B., A. G., J. B., Š. S., L. L., A. P. Ž., E. S., liudytojų Ž. V., L. G., A. B., G. S., V. M., A. K., A. P., A. M., R. V., A. D., A. M., A. B., V. Ž., V. P. nuoseklūs parodymai, rašytiniai įrodymai: 2019 m. kovo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 4, b. l. 145-151); 2019 m. vasario 6 d. kratos protokolas (t. 4, b. l. 168-172); 2019 m. vasario 6 d. kratos protokolas (t. 4, b. l. 176-179); 2019 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 4, b. l. 191-197); 2019 m. liepos 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 5, b. l. 1-12); 2019 m. vasario 14 d. mobilaus ryšio telefono „Huawei P10 Lite“, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), paimto kratos metu iš patalpų, esančių adresu A. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas (t. 5, b. l. 30-39); 2020 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas (t. 5, b. l. 42-135); 2020 m. vasario 28 d. kitų daiktų apžiūros protokolas (t. 5, b. l. 136-157); 2019 m. kovo 8 d. mobilaus ryšio telefono „Apple iPhone X (A1901)“, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), paimto 2019 m. vasario 6 d. kratos metu iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas (t. 5, b. l. 160 – 200, t. 6, b. l. 1-200, t. 7, b. l. 1-24); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada „Dėl MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/11-2-25-13434 (t. 7, b. l. 42-70) ir kita rašytine bylos medžiaga, kurie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Aptarti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visumos analizė pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstas išvadas dėl R. L. ir R. R. kaltės ir jų veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nei R. R., nei R. L., nei MB ‘‘(duomenys neskelbtini)" neužsiėmė investicine veikla, kaltinamosios tik buvo užsienyje įsteigtų kompanijų (duomenys neskelbtini), vėliau F. W. atstovės ir tik prezentuodamos kompaniją padėdavo žmonėms investuoti jų pinigus. Jos davė MB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą, kad žmonės turėtų kaip garantą, kad investuoja per juridinį asmenį. Skundo autorės teigimu visas R. R. ir R. L. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - direktorinė sutartis su Q. W., nuomos sutartis patalpų ofisui, konsultacinių paslaugų teikimo sutartis, investicijų valdymo sutartis, ofiso nuotraukos, susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini), nuotraukos su A. T., (duomenys neskelbtini) direktorių nuotraukos, nuotraukos iš konferencijų, bendrovės (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, kompanijos investavimo licencija, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šių įrodymų ir argumentų ir nepagrįstai konstatavo, kad R. R. ir R. L. parodymų nepatvirtina rašytiniai įrodymai.

13.1. Nors tiriant įrodymus pirmosios instancijos teisme, nebuvo paneigtos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog R. R. ir R. L. buvo užsienyje įsteigtų kompanijų (duomenys neskelbtini), F. W. atstovės ir kviesdamos asmenis investuoti į minėtų kompanijų investicinius fondus siūlė asmenims pinigus pervesti į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau taip pat iš teisme ištirtų įrodymų matyti, jog R. R. ir R. L. iš nukentėjusių asmenų surinktus pinigus į realiai veikiančius investicinius fondus neinvestavo, kad į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą gauti pinigai buvo pervedami į nuteistųjų ir jų artimųjų sąskaitas, į jų valdomų įmonių sąskaitas, taip pat naudojamos MB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ar buvo išgryninami.

13.2. Aplinkybę, kad R. R. ir R. L. prisidengdamos užsienyje įsteigtų kompanijų (duomenys neskelbtini), F. W. vardu, prisistatydamos minėtų kompanijų atstovėmis bei pasinaudodamos nenustatytų asmenų specialiai sukurtomis interneto svetainėmis, veikė apgaule, iš nukentėjusių asmenų įgytų pinigų niekur neinvestavo, juos įgijo savo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, gautus pinigus naudojo savo ir realiai veiklos nevykdančios MB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, tai yra 40 360,00 Eur, išgrynino, vykdė bankinius pavedimus į savo vadovaujamų įmonių bankines sąskaitas, taip pat vykdė atsiskaitymus už asmeninius pirkinius, patvirtina MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išklotinės ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada „Dėl MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/11-2-25-13434, kurioje konstatuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitose (AB SEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini)) likutis laikotarpio pradžioje 2017 m. sausio 1 d. sudarė 12,52 Eur, tiriamuoju laikotarpiu gauta iš viso įplaukų - 393 062,51 Eur, išleista iš viso 393 071,55 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 3,48 Eur. Iš 393 062,51 Eur įplaukų net 286 645,64 Eur gautos piniginės įplaukos iš fizinių asmenų ir 23 560 Eur įnešta grynųjų pinigų, be šias įplaukas pateisinančių finansinių dokumentų. MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose buvo atliekamos išlaidų operacijos iš viso už 393 071,55 Eur, iš jų: 40 360 Eur grynųjų pinigų išėmimas iš AB Swedbank banko sąskaitos, 12 210 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų judėjimas (piniginės lėšos pervestos) tarp savo banko sąskaitų (AB SEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank (Nr. (duomenys neskelbtini)), 166 064 Eur pervesta įmonėms: 146 386 Eur R. L. įmonei, 19 678 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 168 523,56 Eur pervestos piniginės lėšos fiziniams asmenims, 2 534,43 Eur atsiskaityta už pirkinius ir kt., be jokių šių piniginių lėšų išėmimą grynaisiais ar pervedimą pateisinančių finansinių dokumentų. Taip pat minėtoje išvadoje konstatuota, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tyrimui jokių dokumentų (sutarčių, sąskaitų faktūrų, pažymų), iš kurių būtų matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų vykdęs investavimo veiklą ( t. 7, b. l. 42-70, t. 4, b. l. 89-96, 102-107). R. R., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo ikiteisminio tyrimo metu į 2019 m. gruodžio 6 d. prašymą Nr. 25/11-1-16-12966 pateikti tyrimui papildomus dokumentus, tyrėjai elektroniniu laišku atsakė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ licencijų neturi (t. 7, b. l. 60, 83).

13.3. Nors viso proceso metu, abi nuteistosios kategoriškai teigė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ bankinė sąskaita buvo naudojama kaip tarpininkas pinigų pervedimui į fondą ir iš fondo atgal klientui, kad iš mažosios bendrijos pinigai keliaudavo į tarptautines „AdvCash“ sistemas, iš kurių buvo pervedama tiesiai į fondą, taip pat tiems žmonėms, kurie turėjo tarptautines „AdvCash“ sistemas ir kurių prašydavo pervesti pinigus į fondą, taip pat žmonėms, kurie duodavo joms savo vidinius elektroninius pinigus, tačiau tokių duomenų, kurie patvirtintų R. L. ir R. R. nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad į MB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiųjų pervesti pinigai realiai būtų buvę investuoti pervedant juos į atitinkamus investicinius fondus, byloje nenustatyta.

14. Skunde pažymima, jog nuteistosios į (duomenys neskelbtini) investavo dideles pinigų sumas - R. R. per savo sutuoktinį D. R., o R. L. per savo individualią įmonę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti dokumentai, kurie nuteistųjų manymu patvirtina, jog R. L. įmonė ir D. R. per savo tarptautines mokėjimo sistemas investavo į investicinius fondus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - 150 000 Eur.

14.1. Nors iš į bylą pateiktų išrašų iš banko sąskaitų matyti, jog iš D. R. Swedbank esančios sąskaitos per tam tikrą laikotarpį galimai buvo padaryti pervedimai į A. C. - 65 515 eurų ir į S. F.- 5733,77 eurai, taip pat buvo pateikti R. L. sistemoje A. C. turimos sąskaitos išrašai nuo 2017 metų pradžios iki 2017 metų pabaigos, tačiau priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šie pateikti duomenys nepatvirtina, jog per tarptautines sistemas R. L. ir D. R. pervestos pinigų sumos buvo realiai investuotos į investicinius fondus. Jokių objektyvių duomenų iš kurių būtų galima nustatyti, kur tie pinigai buvo panaudoti ir kur jie buvo pervesti toliau, byloje nėra galimybės nustatyti. Tai, kad į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusių asmenų pervesti pinigai būtų realiai investuojami pervedant juos į atitinkamus investicinius fondus nepatvirtina ir į bylą pateiktas nenurodyto asmens galimai Spectrocoin sąskaitos išrašas, kuris patvirtintas R. L. įmonės spaudu ir parašu. Minėtas sąskaitos išrašas tik parodo, jog kažkas pirko ir pardavė kriptovaliutą, kur toliau tie pinigai buvo panaudoti, duomenų nėra. Tai, kad į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusių asmenų pervesti pinigai būtų realiai investuojami nepatvirtina ir prijungimui prie bylos pateikti užsienio įmonių registravimo pažymėjimai, licencijos, nuotraukos, elektroniniai laiškai ir kiti duomenys. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoju apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. R. nurodė, jog jis jokių finansinių operacijų su kriptovaliutomis neturėjo, taip pat asmeniškai kriptovaliutinės sąskaitos neturėjo ir su sąskaitomis nėra susijęs, nesigilino ar tokią sąskaitą jo vardu galėjo atidaryti žmona. Šie liudytojo parodymai paneigia nuteistųjų pateiktą versiją, jog į D. R. sąskaitą iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus jis pats per savo tarptautinę sąskaitą investavo į investicinius fondus.

15. Tiek apklausiant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistosios R. L. ir R. R. teigė, jog kiekvienam investavusiam žmogui buvo atidaryta paskyra, jie galėjo įsivesti ir išsivesti pinigus, pervesti žmogui, kuris turi tokį patį kabinetą, pasiimti sau asmeniškai, didintis portfelius, patys atlikinėti operacijas. Tačiau šios nuteistųjų nurodytos aplinkybės buvo paneigtos pirmosios instancijos teisme apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais.

15.1. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis Š. S. parodė, kad jis iš savo asmeninės sąskaitos pervedė 270 Eur į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Elektroniniu laišku gavo prisijungimus prie „(duomenys neskelbtini)“ platformos, prisijungęs jis matė, kad jo „portfelyje“ yra 270 Eur „vidinių“ pinigų, gaudavo naujienlaiškius apie kriptovaliutas. Apie du tris mėnesius gaudavo elektroniniu paštu pranešimus apie pinigų augimą, vėliau veikla užstrigo, pinigų jis negavo. Buvo žadėta, jog atsiras banko kortelės, tačiau jų negavo. Pinigus išsigryninti galėjo, jei būtų nupirkę jo „vidinius“ pinigus, tačiau asmenų, norinčių parduoti „vidinius“ pinigus buvo daugiau nei juos nupirkti. „Vidinius“ pinigus perparduoti galėjo padėti kaltinamosios, tačiau jis į jas nesikreipė, nes nesitikėjo rezultato (t. 9, b. l. 16-18). Nukentėjusysis R. Š. parodė, jog padarius pavedimą į MB „(duomenys neskelbtini)“ portfelį jam nupirko ir viską sutvarkė R. L.. Vėliau įsigijo dar du portfelius. Turėjo prisijungimą prie portfelių, kad matytų kaip pinigai vaikšto. Viską jo vardu sutvarkė R., buvo sukurtas slaptažodis. R. jam visus prisijungimo duomenis telefonu pasakė. Kai norėdavo nusiimti pinigus pasakydavo R. Tiek antrą, tiek ir trečią portfelį su R. pagalba pirko, jis pats nepirko (t. 9, b. l. 19). Nukentėjusiuoju apklaustas A. G. nurodė, jog iš viso į MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 1800 eurų. Jungdavosi prie dviejų internetinių puslapių, viename susiskaičiuodavo pinigai, kitame matėsi investiciniai portfeliai, kad prisijungti prie puslapio reikėjo suvesti vardą, pavardę, el. paštą, telefoną, sąskaitos numerį ir slaptažodį atsiųsdavo. Buvo sakoma, kad nuo spalio pradžios iki naujųjų metų išvedimas pinigų turi atsidaryti ir turi būti kortelės išduotos. Tačiau tame puslapyje jokių pinigų išvedimo funkcijų nebuvo. Nebuvo galimybės išsigryninti pinigus (t. 9, b. l. 20). Apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad jis artimai bendravo su G. L., kuriai viena iš kaltinamųjų buvo mama, o kita - teta. Jos visos trys dalyvaudavo pristatymuose, agituodavo žmones. Pradžioje G. pasiūlė investuoti 90 Eur, tai yra pradinis investicinio fondo krepšelis. Jis davė 90 Eur grynaisiais pinigais, bet procese nedalyvavo. G. pati sukūrė jam investicinį „portfelį“ jo vardu ir administravo jo profilį. 2017 metais, turėdamas papildomų pinigų, jis investavo 7 000 Eur, juos padavė G. L. grynaisiais pinigais, ji sakė, kad investuos į fondą „(duomenys neskelbtini)“. Elektroniniu paštu gaudavo informaciją apie pinigų prieaugį. 2018 metais G. L. jam parodė kompiuteryje, jog jis uždirbo 21 000 Eur, tačiau jokios grąžos jis negavo, jokios sutarties nepasirašė, kortelės negavo. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendrovė, kuria naudojosi kaltinamosios, kad išgrynintų pinigus (9 t., b. l. 21-24). Nukentėjusysis V. M. parodė, jog R. R. jam sukūrė paskyrą, į jo investicinį „portfelį“ pervedė 2 400 Eur virtualių pinigų. Grįžus namo ir prisijungus prie paskyros, jam pasirodė visa tai nerimta. Kitą dieną paskambinęs R. R. pasakė, jog jam visa tai panašu į schemą, kai iš vienų investuotojų paimami pinigai ir duodami kitiems, kad pritraukti kitus asmenis didelėmis palūkanomis. Pagal R. R. planą, iš investuotų 2 400 Eur turėjo 100 Eur mokėti kas savaitę, penktadieniais. Per metus turėjo susidaryti kokie 5000 Eur. Jis jai pasakė, kad neturi laiko kas savaitę važinėti pasiimti pinigų ir būtų geriau jei būtų daromi pavedimai į sąskaitą. Tuomet ji jam paaiškino, kad dar nėra mokėjimo sistemų, reikia palaukti, kol prisikaups daugiau pinigų ir po 100 Eur ji nedarys pavedimų. Jis laukė, kol susikaups skolos dydžio suma, ir prieš naujuosius metus dėl pinigų išmokėjimo paskambino R. R., kuri jam sakė, jog dar nepatvirtintos mokėjimo sistemos ar kortelės ir pinigų negalima pervesti. Visą tą laiką kol buvo prisiregistravęs, nebuvo mokėjimo kortelių, kad išsivesti pinigus, nebuvo galimybės pinigus išsiimti (t. 9, b. l. 139 – 141). Nukentėjusysis E. S. parodė pinigus reikėjo įnešti ne tiesiai į minėtą platformą, o per MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, iš kurios juos tiesiogiai pervedė į platformą ir sukūrė jam portfelį. Jam elektroniniu paštu ateidavo laiškai su ataskaitomis apie tai, kiek kiekvieną mėnesį procentų uždirbo jo investuoti pinigai. Praėjus metams jo virtualių pinigų buvo susikaupę 270 Eur, kuriuos jis galėjo pasiimti, tačiau paspaudus ant eilutės - ,,transfering“ niekas neveikdavo. Kuomet jis paklausė draugo, kodėl negalima išsigryninti pinigų, draugas jam minėjo, kad dar kuria išgryninimo sistemą, po to jis jau suprato, kad tai buvo eilinė apgaulė (t. 9, b. l. 141-143). Nukentėjusioji J. B. taip pat parodė, jog po pristatymo ji sutiko investuoti, ofise prisėdo prie kompiuterio ir padarė 810 Eur pavedimą. Pinigus pervedė iš savo asmeninės sąskaitos į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Ji investavo į „Q. W.“. Buvo sukurti asmeniniai prisijungimai, kuriuos gavo investicijos metu, tai prisijungimo vardas ir slaptažodis. Kiek ji buvo prisijungusi prie sistemos, niekada nebuvo įmanoma išsivesti pinigų. Kaltinamosios nuolat sakydavo, jog jau greitai bus kortelės ir galimybė išgryninti pinigus. Tai tęsėsi ilgai, kol galiausiai bendravimas nutrūko. Žino, kad grynaisiais pinigais buvo daromi išmokėjimai tiems žmonėms, kurie anksčiau investavo didesnes sumas (t. 9, b. l. 153-156). Nukentėjusysis M. G. parodė, jis pasiėmęs iš banko vartojimo paskolą į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 7 290 Eur. Tuomet G. L. jam sutvarkė prisijungimo duomenis prie investicinio fondo, pervedė iš „vidinių“ pinigų pinigus ir atsiuntė jam prisijungimo duomenis. Prisijungus matėsi, kad už jo pervestą sumą yra nupirktas investicinis paketas „Q. W.“, buvo numatytas įsipareigojimas mokėti atitinkamą pinigų sumą kiekvienos savaitės penktadienį. Buvo žadėta, jog bus galima pinigus persivesti, tačiau šios funkcijos nebuvo, pinigų jis neatgavo (t. 9, b. l. 156 – 158). Nukentėjusioji F. J. (buvusi pavardė S.) parodė, jog R. R. pasiūlė investuoti. Iš pradžių ji investavo 91 Eur, po to ji pervedė 20 000 Eur į MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Ataskaitą apie pinigų augimą jį gaudavo iš kompanijos (duomenys neskelbtini) ir iš R. R. elektroniniu paštu. Rūta parašydavo kiek ir kur ji uždirbo. Kadangi liepos mėnesį jai prireikė pinigų ji paprašė R. R.. Pastaroji jai du kartus grąžino po 500 Eur, o rugpjūčio mėnesį grąžino 1000 Eur. R. R. jai žadėjo grąžinti likusius pinigus, tačiau jų jai negrąžino. Kai paskolino pinigus, prisijungimo kodus ji žinojo, tačiau nemokėjo elgtis, pati nedrįso lįsti, todėl viską, jei ko reikėdavo tvarkė R.. Ji leido R. jungtis prie kabineto, R. žinojo jos slaptažodžius. Virtualius pinigus nekilnojamojo turto agentui, vardu R., pardavė, bet viskas buvo su R. žinia. Realių pinigų už virtualių pinigų pardavimą negavo (t. 9, b. l. 176-178). Nukentėjusysis A. J. parodė, jog tuo metu kai buvo sukurtas jo vardu investicinis „portfelis“, taip pat buvo sukurti prisijungimo kodai, jis juos turėjo ir kiekvieną savaitę prisijungęs kompiuterio ekrane matė augančius procentus. Taip pat elektroniniu paštu gaudavo ataskaitas iš „F. W.“. R. jam pasakė užsisakyti kortelę, per kurią bus išvedami pinigai. Jis buvo užsisakęs kortelę, ją jam atsiuntė paštu iš užsienio, tačiau ja nesinaudojo, nes R. R. jam sakė, kad su kortele nieko nebus (t. 9, b. l. 172 – 175). Nukentėjusysis A. P. Ž. parodė, jog jis pervedė į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 2 430 Eur. Kiekvieną savaitę pradėjo „eiti“ palūkanos. Kiekvieną savaitę gaudavo elektroninius laiškus iš fondo apie priskaičiuotas palūkanas. Vėliau jam padarė kortelę, už kurią sumokėjo 15 Eur, tačiau ji buvo neveikianti. Apie tai jis informavo R. L.. Ji jam pervedė 900 Eur, kurie jau buvo susikaupę. Praėjus 3 – 4 mėnesiams po investavimo jis suprato, kad pinigų nebegaus. Rašytinės sutarties dėl pinigų investavimo nebuvo. Jis prašė sudaryti investavimo sutartį, tačiau jam sakė pasitikėti, kad viskas yra legalu (t. 10, b. l. 35-37). Nukentėjusioji A. B. parodė, jog įnešė pinigus R. L., kuri jai pirko „portfelius“. Kiekvieną savaitgalį gaudavo nuo investuotų pinigų tam tikrą grąžą, kuri „krito“ į svetainę „Spectra coin“ (čia buvo atidaryta jos paskyra). Taip pat kartais pinigai liudytojai buvo pervedami į banko kortelę, kurią jai užsakė R. L., kortelės duomenų neprisimena. „Spectra coin“ buvo reikalinga tam, kad persivesti kriptovaliutą (bitcoin) į pinigus, tačiau visi pinigai jai „krito“ į kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje esančią paskyrą. Kai sukaupė 810 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje nupirko sau dar vieną „portfelį“, tačiau jis buvo užregistruotas jos dukros vardu. Nei ji, nei jos dukra jokių pinigų iš investicijų negavo, išskyrus, kai vieną kartą jai R. pagalba buvo pervesta grąža 40 eurų į jos banko sąskaitą, tačiau pinigai nėra jai grąžinti, nes „užstrigę“ banko sąskaitoje, kurią jai davė R. L.. Ji nuolat susirašinėjo su R. L., jai buvo žadama, kad sistema vėl veiks, viskas bus gerai, tačiau pinigų iki šiol neatgavo. Ji nežino, kaip svetainėje „Spectra coin“ atsirado jos paskyra, kadangi jai viską tvarkė R. L., ji tik pervesdavo pinigus ( t. 10, b. l. 108-110). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti nukentėjusiosios L. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b. l. 104). Nukentėjusioji L. L. parodė, jog prezentacijos metu R. L. ir R. R. ją įtikino sumokėti 90 Eur už patį pigiausią „investavimo planą“. Minėtus 90 Eur R. ir R. davė grynaisiais pinigais. Po savaitės viską pamatė internetiniame tinklapyje ir jos investuoti pinigai pradėjo rodyti pelningumą, neva ji iš to uždirba, tai matė tik internetiniame puslapyje. Susitikimo metu jai R. L. davė asmeninį prisijungimą prie internetinio tinklapio. R. ir R. jai kompiuteryje taip pat rodė ir kitų, jai nepažįstamų asmenų, investicinius portfelius, siekdamos liudytoją dar labiau įtikinti. Kaip suprato, jos turi prisijungimų duomenis prie visų, per jas investavusių asmenų, profilių. 2017 m. spalio 2 d. nusprendė investuoti 7 290 Eur. R. L. sakė, jog minėtą pinigų sumą geriau paduotų grynaisiais pinigais. Tačiau su savimi grynaisiais pinigais turėjo tik 290 Eur, kuriuos ir padavė R. L.. Vėliau padarė du bankinius pavedimus po 3 500 Eur į MB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą. Pagal susitarimą buvo žadėta, jog pinigus pervedinės kas savaitę. Tačiau negavusi jokių pinigų visą mėnesį, ji paskambino R., tačiau ši nurodė, kad niekas nepervedinės kas savaitę, bus geriau retesni pavedimai, bet didesni. R. su R. vis tiek pinigų nepervedinėdavo, vis atidėliodavo, sakydavo, kad pinigus perves vis kitą mėnesį. Galų gale 2017 m. lapkričio mėn. jai buvo grąžinta dalis pinigų, buvo pervesta 2 000 Eur. Pinigai jai buvo pervesti iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat 2018 m. vasario mėn. jai buvo grąžinta dar viena dalis pinigų - 2 600 Eur, iš viso jai šiuo meta yra grąžinta 4 600 Eur, likusi negrąžinta suma 3070 Eur. Mano, kad pinigus R. L. ir R. R. iš jos išgavo, išviliojo apgaule (t. 1, b. l. 72-78). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. M. parodė, jog sužinojęs apie investicinius fondus, ryžosi investuoti. Fondui iš viso pervedė apie 40 000 Eur – pirmas pavedimas buvo 10 000 Eur, likusią sumą dalimis pervedė vėliau. Pinigai buvo pervesti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis su MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaręs sutarties. Kiekvieną penktadienį turėjo prisijungimus, slaptažodžius, matydavo kiek fonde paaugdavo lėšų. Jam taip pat buvo atsiųsta kortelė, jis bandė patikrinti ar ji veikia, tuomet pavyko išsigryninti 5 Eur. Daugiau pinigų jam niekas neįdėjo (t. 10, b. l. 103 – 104) Liudytojas G. S. parodė, kad investavo pinigus – dalis jų grįžo, dalį dar tikisi atgauti. Jis tik davė pinigus, investavo žmona. Investuoti buvo pasiūlyta internetu, tai pasiūlė R. R., kurią iš anksčiau pažinojo. R. R. sakė, kad kas mėnesį bus mokamos palūkanos nuo investuotos sumos. Jokio raštiško susitarimo nebuvo. Pinigus pervedė žodiniu pasitikėjimu. Kaip suprato, palūkanas mokės pati R. R.. Pervedus pinigus, R. R. kas mėnesį iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į jo sąskaitą pervesdavo apie 1 000 Eur palūkanų. Iš viso R. R. į jo sąskaitą pervedė 7 000 Eur. Likusi suma dar yra investuota. Neturėjo informacijos, jog į užsienio kompaniją būtų galima pervesti pinigus tiesiogiai, be MB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo. Jam nežinoma kur iš MB „(duomenys neskelbtini)“ nukeliavo jo investuoti pinigai. Neturi jokios sutarties, jog jo MB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti pinigai buvo investuoti. Buvo žadėta, kad pinigai bus sugrąžinti, tačiau konkretus grąžinimo terminas nenumatytas (t. 10, b. l.162-163). Liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad į MB „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 300-400 Eur, buvo „portfeliai“ pagal sumas. R. R. pasakojo, kad bus sukurta kažkokia paskyra, į kur bus pervedami pinigai, sakė, jog juos paimti bus galima, tačiau šiuo metu jų paimti nėra galimybės, o jo atveju ir nebuvo galimybės, nes pinigus „išsivesti“ taip niekada galimybės ir nebuvo. Jis spėjo, kad R. R. ir R. L. buvo paprasčiau ir greičiau „po savimi“ sukurti pervedusių pinigus asmenų vartotojų profilius, todėl pinigai pervedami į sąskaitą, šiuo atveju į MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vėliau pervedama į atitinkamą „portfelį“. O ten tik skaičiai ir jokių pinigų. Kelis kartus R. R. per „Facebook“ profilį jis vis parašydavo ir pasiteiraudavo, kodėl prisijungus jam vis nėra galimybės „išsivesti“ pinigus, ir ji jam vis nukeldavo datą dėl kažkokių priežasčių. Jam buvo sukurtas „portfelis“ ir jis jį matė. Naiviai tikėjosi, kad pinigai yra investuojami, tačiau vėliau, kai nebuvo galima susigrąžinti pinigų dėl įvairių technologinių kliūčių, platformos perkėlimo, suprato, kad pinigų realiai nėra, jie elektroniniai. Kiek pamena, sutarties su MB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė, taip pat nepasirašė sutarties dėl pinigų investavimo. R. L. suteikė prisijungimus ir prisijungus buvo matomas krepšelis, kuriame buvo jo pervesti pinigai, tačiau nepamena ar krepšelyje buvusi suma atitiko jo pervestą pinigų sumą (t. 10, b. l. 163-165). Liudytoja apklausta L. G. parodė, jog iš viso ji investavo 600 ar 800 Eur, tikslios sumos neprisimena. Pinigus perdavė grynaisiais moteriai vardu S. Jokio dokumento, kad sumokėjo pinigus, negavo, taip pat niekur nepasirašė, sutarčių nesudarinėjo. Prezentacijas apie investavimą vedė R. R. ir R. L.. Dalis pinigų jai yra grąžinta, skoloje likę apie 200 Eur. Informacijos elektroniniu paštu negaudavo, nes juo naudojasi retai. R. žadėjo, kad nuo jos investuotos sumos kas savaitę kaupsis procentai, kuriuos ji sumokės susisiekus su liudytoja telefonu. Jokio skambučio nei iš R., nei iš R., nei iš S. nesulaukė. 2018 m. pavasarį jos pažįstama V., jos prašymu, susisiekė su R. ir paprašė, kad jai grąžintų investuotus pinigus, kadangi nebenorėjo su jomis turėti jokių reikalų. Maždaug po poros dienų po V. skambučio, pas liudytoją į namų kiemą atvažiavo R. su vyru ir padavė jai 110 Eur ir pasakė, kad likusius grąžins vėliau. Tačiau jokių pinigų iki šios dienos nėra gavusi, liko 160 Eur skola (t. 10, b. l. 183-184). Iš pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitytų liudytojo Ž. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 11 b. l. 104) matyti, jog liudytoju apklaustas Ž. V. parodė, jo telefonu pabendravus su moterimi R., ji nurodė internete susirasti internetinį puslapį, prisiregistruoti ir investuoti. Jis susirado internetinį puslapį, kuriame jis prisiregistravo, gavo identifikacinį kodą. Pradžioje investavo 270 Eur. Internetinis puslapis buvo iš fondo „F. W. A. M.“. 270 Eur jis perdavė moteriai, vardu R. su kuria susitiko Kaune. Ji jam pasakė, kad jį užregistruos į užsienio kompaniją ir jo vardu investuos perduotus 270 Eur. Atėjo žinutė į jo elektroninį paštą iš „F. W. A. M.“, kad jis yra investavęs į fondą. Jis prisijungė su savo identifikaciniu kodu ir matė, kad yra investavęs. Jo investuoti pinigai „dirba“ ir šiuo metu investuota suma yra padidėjusi iš viso iki 428 Eur virtualių pinigų. Kaip fiziškai reikėtų išsigryninti pinigus – nežino (t. 1, b. l. 103-108).

15.2. Taigi aukščiau aptartų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai patvirtina, jog parodydamos tariamą investicinių fondų pelningumą ir nurodydamos pervesti pinigus į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas arba atlikti mokėjimus grynais pinigais investavusiems asmenims nuteistosios R. L. arba R. R. atidarydavo virtualius investuotojo profilius tam specialiai sukurtose interneto svetainėse, suformuodavo virtualų investicijų „portfelį“, valdė individualią virtualią pinigus perdavusio tariamam investavimui asmens subsąskaitą, savo nuožiūra, siekiant įgyti naujų investuotojų pasitikėjimą investavimo pradžioje, daliai asmenų išmokėdavo per MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą realius pinigus bei daliai asmenų gavus neveikiančias mokėjimo korteles žadėdavo, kad artimiausiu metu kortelėmis bus galima pasinaudoti išsivestiems pinigams iš virtualios sąskaitos išsigryninti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei vienas iš apklaustų asmenų nepatvirtino, jog jie patys galėjo valdyti savo individualią virtualią subsąskaitą, galėjo atlikinėti pinigines operacijas, pervedinėti pinigus, perparduoti savo vidinius pinigus kitiems asmenims ar juos išsigryninti ir pasiimti asmeniškai.

16. Skunde pažymima, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamosios sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją tikslu suklaidinti nukentėjusiuosius. Skundo autorės teigimu, jog dalis investavusių asmenų (A. B., J. B., A. P., V. M.) nurodė, kad jie žinojo, kur investuoja, kad jie prisiima investicijų riziką, kad domėjosi investicinėmis bendrovėmis internete, kad jos kėlė tam tikras abejones, tačiau vis tik jie patys priėmė sprendimą rizikuoti.

16.1. Nors kaip teigiama apeliaciniame skunde, dalis investavusių asmenų nurodė, jog domėjosi investicinėmis bendrovėmis internete, prisiėmė investicijų riziką, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog didžioji dalis apklaustų asmenų patvirtino, jog juos investuoti į investicinius fondus paskatino būtent R. R. ir R. L., kurios prezentacijų metu viliojo geru uždarbiu iš investuotų pinigų gaunamų palūkanų, sudarė patikimą įvaizdį, dėl to jie sutiko investuoti. Pinigus buvo siūloma pervesti į MB „(duomenys neskelbtini)“. Ir tik po investavimo pasidomėjus investicinėmis bendrovėmis internete, jų patikimumas sukėlė abejonių, kadangi pilnas internetas buvo blogų atsiliepimų.

16.2. Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. M. nurodė, jog investuoti jam pasiūlė mažai pažįstamas asmuo, pastarasis davė sąskaitą, o jis padarė pavedimą MB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasias R. R. ir R. L. yra matęs, jos paskatino investuoti, pasakojo apie investavimą, geras palūkanas. Prieš investuodamas domėjosi įmone, į kurią investavo, tačiau pasitikėjo tarpininku (t. 10, b. l. 160-162). Liudytojas A. K. patvirtino, kad 2017 metų vasarą internete domėjosi investiciniais fondais, vasaros pabaigoje jį sudominęs fondas „F. W.“ atsidarė Europoje. Ieškojo, kas jam galėtų plačiau pristatyti šį projektą. 2017 m. rugsėjo pradžioje, Klaipėdoje, šį projektą jam pristatė kaltinamosios R. R. ir R. L.. Su jomis bendravo ne kartą. Rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje jis dar kartą dalyvavo seminare, kadangi turėjo klausimų. Kai gavo atsakymus į klausimus, jam buvo suteikti prisijungimai prie svetainės ir jis pabandė investuoti (t.10, b. l. 106-107). Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. žiemą, jis interneto pagalba sužinojo apie investicinį fondą „F. W.“ ir pradėjo domėtis šio fondo veikla Lietuvoje. Sužinojo, kad Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) viešbutyje, 4 aukšte, yra ofisas, kur dirba žmonės ir per juos galima investuoti pinigus. Nuvykus į minėtą ofisą rado dvi moteris: R. L. ir R. R., joms pasakė, kad nori investuoti pinigus į šį fondą. Investuotų pinigų neatgavo. Neieškojo pinigų, nes internete pilna informacijos, kad žinojo, kad vyksta tarptautiniai teismai (t. 10, b. l. 104-105). Liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad žmona papasakojo jam apie investavimo galimybę ir jie kartu su žmona nuvažiavo į pristatymą Aleksote. Pristatymą vedė R. R., ji supažindino su schema, tiksliau lentele, pagal kurią atitinkamai, neva, investavus tam tikrą sumą, buvo nurodytas atitinkamas pelnas ir laikotarpis, per kurį bus grąžinti pinigai su pelnu. Visą informaciją taip pat žino iš R. R. ir R. L. paruoštų lankstinukų. Jis nesidomėjo internete tomis firmomis, tik iš paruoštų R. ir R. lankstinukų (t. 10, b. l. 163 – 165). Nukentėjusioji J. B. taip pat patvirtino, jog pristatymą vedė pačios kaltinamosios, jo metu demonstravo skaidres kaip atrodo kompanija, rodė sertifikatus. Iš karto po pristatymo ji sutiko investuoti, ofise padarė 810 Eur pavedimą. Kaltinamosios sakė, kad įmonėje yra pakankamai stipri investitorių komanda, kurie pinigus perinvestuoja ir gauna didelę grąžą. Kaltinamosios nuolat sakydavo, jog jau greitai bus kortelės ir galimybė išgryninti pinigus. Po investavimo bandė ieškoti informacijos apie „Q. W.“, visas internetas buvo pilnas neigiamų atsiliepimų, prieš investiciją nesidomėjo (t. 9, b. l. 153-156).

16.3. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, tai, kad R. R. ir R. L. siekė suklaidinti nukentėjusius asmenis ir įgyti jų pasitikėjimą, tikslu pasisavinti jų pinigus, įrodo ir tai, kad siekiant įgyti naujų investuotojų pasitikėjimą investavimo pradžioje daliai asmenų buvo išmokami per MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą realūs pinigai, pelnant tiek jau esančių, tiek naujų investuotojų pasitikėjimą apie tariamų investicinių fondų realumą, tai yra F. J. (buvusi pavardė S.) iš pervestų 20 000 Eur grąžinta pavedimu 2 000 Eur; R. Š. iš pervestų 1 620 Eur grąžinta pavedimu 605 Eur; L. L. iš pervestų 7 000 Eur grynaisiais pinigais grąžinta 90 Eur, per mažąją bendriją grąžinta pavedimu 4 600 Eur; A. P. Ž. iš pervestų 2 430 Eur grąžinta pavedimu 900 Eur; A. M. iš pervestų 39 100 Eur grąžinta pavedimu 3 400 Eur; G. S. iš pervestų 21 870 Eur per mažąją bendriją grąžinta pavedimu 7 146 Eur; L. G. iš grynaisiais pinigais perduotų 270 Eur grynaisiais pinigais grąžinta 110 Eur (t. 7, b. l. 62-63, t. 9, b. l. 19, 176-178, t. 10, b. l. 35-37, 103-104, 162-163, 183-184, t. 11, b. l. 111-112). Taip pat, R. R. ir R. L. susirašinėjimų, pokalbių su investavusiais asmenimis turinys patvirtina, jog tuomet kai nukentėję asmenys sunerimo dėl fondų veiklos ir pastebėjo, kad nėra išmokamos jiems priklausančios išmokos, būtent R. R. ir R. L. juos ramindavo, aiškindavo įvairias versijas apie fondų skilimus, rinkų persiskirstymą tarp Europos ir Azijos, tikino, jog reikia palaukti (4 t., b. l. 145-151, 5 t., 30-39, 160-200, 6 t., b. l. 1-200, 7 t., b. l. 1-24).

17. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog baudžiamojoje byloje nebuvo jokių įrodymų apie tai, kad R. L. ir R. R. suvokė, kad jos sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją asmenims, kurie ketino investuoti į kompaniją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

17.1. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. K. 2018 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo, pasinaudojus viešai prieinama informacija ir internetinėmis paieškos sistemomis nustatyta, jog raidžių santrumpa (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų atitinka bendrovę pavadinimu „ (duomenys neskelbtini)“, kuri yra registruota lengvatinio apmokestinimo valstybėje - Ž. K., Afrikoje, ir siūlo žmonėms investuoti savo turimas lėšas į bendrovės veiklą bei už tai gauti dideles palūkanas. Nurodoma, jog bendrovė teikia kompanijų refinansavimo ir faktoringo paslaugas bei prekiauja įvairių bendrovių akcijomis. 2017 m. liepos mėn. Belgijos Finansų ir rinkų kontrolės institucija (F. S. and M. A. - FSMA) perspėjo visuomenę, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturi gavusi reikiamų licencijų teikti investavimo ir kreditavimo paslaugų Belgijoje. Išreiškiamas nuogąstavimas, jog minėtos bendrovės veikla yra panaši į piramidės schemą arba bent jau į Ponzi sukčiavimą. Analogišką pranešimą jau buvo paskelbusios ir Austrijos, Lichtenšteino, Ispanijos, Italijos, Slovakijos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos rinkų kontrolės institucijos. Pagal viešai prieinamą informaciją, paaiškėjus apie „(duomenys neskelbtini)“ galimą sukčiavimą buvo įkurta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė praktiškai analogiškas paslaugas, t. y. siūlė investuoti ir žadėjo nerealistiškai dideles palūkanas. 2017 m. spalio mėn. Belgijos FSMA taip pat perspėjo visuomenę, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturi gavusi reikiamų licencijų teikti investavimo paslaugų Belgijoje. Oficialiuose internetiniuose šaltiniuose galima rasti, jog abiejų bendrovių įkūrėjas ir tikrasis jų valdytojas yra Ukrainos pilietis P. K., kuris 2017 m. birželio mėn. suimtas Kazachstane dėl sukčiavimo dideliu mastu (t. 1, b. l. 56-58). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad R. R. ir R. L. buvo žinoma ši informacija, tačiau tai, kad nuteistosios nežinojo, jog „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) investiciniai fondai yra sukurti sukčiavimui, teismo neįtikino, juo labiau, kad kaip teigė pačios nuteistosios, jos buvo užsienyje įsteigtos kompanijos, turinčios licenciją vykdyti investicinę veiklą, agentės. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, oficialiuose internetiniuose šaltiniuose jau 2017 m. vasarą buvo galima rasti informacija, jog „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrovių įkūrėjas ir tikrasis jų valdytojas buvo suimtas dėl sukčiavimo dideliu mastu, taip pat informaciją, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturi gavusi reikiamų licencijų teikti investavimo ir kreditavimo paslaugų Belgijoje, kai tuo tarpu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, R. R. ir R. L. asmenis, dėl investavimo į pelningai veikiančius investicinius fondus, parodant tariamą investicinių fondų pelningumą, viliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio mėn., t. y. daugiau kaip metus po viešai paskelbtos informacijos apie „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bendrovių galimą sukčiavimą. Tai, kad nuteistosios neabejotinai žinojo, jog minėti tariami investiciniai fondai yra sukurti sukčiavimui bei tai, kad internetinėje erdvėje pilna blogų atsiliepimų apie šiuos investicinius fondus, patvirtina ir nukentėjusiojo V. M. duoti parodymai pirmosios instancijos teisme, apie tai, kad jis 2018 m. gale per „Google“ įsivedęs įmonės pavadinimą, į kurią neva tai buvo investuoti jo pinigai, rado neigiamų atsiliepimų. Paskambinus R. R. ji patikino, kad tai konkurentai rašo ir, kad viskas yra gerai (t. 9. b. l. 140).

18. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog R. R. ir R. L. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jokių pinigų iš investuoti nusprendusių asmenų jos neėmė, nes investicinė bendrovė (duomenys neskelbtini) draudė grynų pinigų priėmimą. Nuteistosios kategoriškai neigia ėmę grynus pinigus ir Ž. V. ir L. L.. Minėti asmenys teisiamajame posėdyje nebuvo apklausti, nebuvo suteikta galimybė užduoti jiems klausimų, todėl jų parodymai negalėjo būti savarankišku įrodymų šaltiniu, o kitų įrodymų dėl šių asmenų atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo byloje surinkta nebuvo. Skundo autorės teigimu, teismas taip pat neturėjo pagrindo tikėti nukentėjusiojo V. S. parodymais, kadangi jis artimais ryšiais susijęs su R. L. dukterimi G. L..

18.1. Nors R. R. ir R. L. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog pinigų iš investuoti nusprendusių asmenų jos neėmė, nes investicinė bendrovė (duomenys neskelbtini) draudė grynų pinigų priėmimą, tačiau ši jų pateikta versija buvo paneigta pirmosios instancijos teisme apklaustų nukentėjusiojo V. S., liudytojos L. G. parodymais, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios L. L. ir liudytojo Ž. V. parodymais, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme.

18.2. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta L. G. parodė, jog dalyvavo prezentacijoje, kurią vedė seserys R. R. ir R. L.. Po prezentacijos nusprendė investuoti 270 Eur, kuriuos grynaisiais pinigais į rankas padavė moteriai, vardu S.. Jokio dokumento, kad sumokėjo pinigus, negavo, taip pat niekur nepasirašė. R. R. žadėjo, kad nuo jos investuotos sumos kas savaitę kaupsis procentai, kuriuos ji sumokės susisiekus su liudytoja telefonu. Jokio skambučio nei iš R., nei iš R., nei iš S. nesulaukė (t. 10, b. l. 183 – 184). Nukentėjusiuoju apklaustas V. S. parodė, jog artimai bendravo su G. L., kuriai viena iš kaltinamųjų buvo mama, o kita – teta. Matė, kaip visos trys - R. L., R. R. ir G. L., dalyvaudavo pristatymuose, agituodavo žmones, kvietė ir jį. Pradžioje G. L. jam pasiūlė investuoti 90 Eur, tai yra pradinis investicinio fondo krepšelis. Jis davė 90 Eur grynaisiais pinigais, bet procese nedalyvavo, G. L. pati sukūrė jam investicinį „portfelį“ jo vardu ir administravo jo profilį. G. L. agitavo jį įnešti daugiau pinigų. 2017 metais, turėdamas papildomų pinigų, jis investavo 7 000 Eur, juos padavė G. L. grynaisiais pinigais, ji sakė, kad investuos į fondą „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 21 -24). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. L. parodė, jog prezentacijos metu R. L. ir R. R. ją įtikino sumokėti 90 Eur už patį pigiausią „investavimo planą“. Minėtus 90 Eur R. L. ir R. R. ji davė grynaisiais pinigais. Paskatinta R. L., R. R. ir savo draugių 2017 m. spalio 2 d. nusprendė investuoti 7 290 Eur. R. L. sakė, jog minėtą pinigų sumą geriau paduotų grynaisiais pinigais. Tačiau nutiko taip, jog jos banko kortelės galiojimas buvo pasibaigęs, todėl neturėjo galimybės nuimti grynųjų pinigų. Su savimi grynaisiais pinigais turėjo tik 290 Eur, kuriuos ir padavė R. L.. Pinigus - 290 Eur - padavė savo namuose. Jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą, ji negavo (t. 1, b. l. 74 – 78). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. V. parodė, jog pradžioje investavo 270 Eur. Šiuos pinigu jis perdavė moteriai, vardu R., kuriai skambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Su R. jis susitiko (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „RIMI“. Jis tiesiog perdavė 270 Eur, o ji jam pasakė, kad jį užregistruos į užsienio kompaniją ir jo vardu investuos perduotus 270 Eur. Atėjo žinutė į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini)“, kad jis yra investavęs į fondą (t. 1, b. l. 103 – 108).

18.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tikėti nukentėjusiojo V. S. parodymais, kadangi jis artimais ryšiais susijęs su R. L. dukterimi G. L., tačiau pažymėtina, jog šios aplinkybės, nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymais netikėti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymus bei jų patikimumą vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Pažymėtina, jog tenkinus nuteistųjų gynėjos prašymą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir nukentėjusiuoju apklaustas V. S. bei liudytoja apklausta G. L., taip pat gynybos prašymu išsiųsti užklausimai SEB bankui ir AB Luminor bankui dėl duomenų pateikimo apie tai, ar V. S. darė piniginį pavedimą gavėjui A. C. , (duomenys neskelbtini) ar kitoms investicinėms bendrovėms.

18.4. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis V. S. patvirtino, jog jis pats pinigus grynais davė G. L., kuri sakė, kad juos perdavė R. ir R.. Pats asmeniškai niekam pinigų nepervedinėjo. Pretenzijų nekėlė, pinigai perduoti, G. L. jam rodė įkurtą krepšelį ekrane, kad pinigai įnešti ir pinigai dirba. Pagarsinus jo parodymus duotus pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 24 – 29), nukentėjusysis juos patvirtino ir liko prie savo išsakytos pozicijos, jog pinigus grynais padavė G. L.. Pradinis įnašas buvo 90 eurų tam, kad įkurti krepšelį, vėliau padavė didesnę 7000 Eur sumą. Pinigus padavė grynais G., o ji pinigus perdavė nuteistosioms (t. 12, b. l. 187 – 189) Liudytoja apklausta G. L. neigė ėmusi grynus pinigus iš V. S.. Nurodė, jog jai žinoma, kad į (duomenys neskelbtini) kompaniją V. S. buvo investavęs pinigus. Iš pradžių V. S. investavo 90 eurų. Šią sumą liudytoja paskolino jam, o jis skolą atidavė bankiniu pavedimu nurodydamas skolos grąžinimą ir po to pats persivedė į tą kompaniją 7000 eurų. Ji netikrino jo pavedimų, bet žino, kad jis naudojosi DNB banku. Liudytojos teigimu 7000 eurų grynais iš jo niekada nėra gavusi (t. 12, b. l. 172 - 173). Nors apklausta liudytoja G. L. teigė, jog 7000 eurų sumą V. S. pats persivedė į (duomenys neskelbtini) kompaniją, tačiau šios liudytojos nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, kadangi kaip matyti iš į bylą gautų SEB banko ir AB Luminor banko atsakymų į nuteistųjų gynėjos prašymu pateiktas teismo užklausas, V. S. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., iš savo sąskaitų neatliko piniginių pavedimų gavėjui A. C. , (duomenys neskelbtini) ar kitoms investicinėms bendrovėms. (t. 12, b. l. 193 – 194, 201). Nagrinėjamu atveju vertinant nukentėjusiojo V. S. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, jo parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs bei neprieštaringi. Abejoti V. S. nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo.

18.5. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog Ž. V. ir L. L. parodymai negalėjo būti savarankišku įrodymų šaltiniu, kadangi minėti asmenys teisiamajame posėdyje nebuvo apklausti, nebuvo suteikta galimybė užduoti jiems klausimų.

18.6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Ši norma nereiškia, jog nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamojo ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), vertinti įrodymų visumą, o ne atskirus duomenis. Jei nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, aišku, teismas negali gauti tiesioginių žodinių parodymų, todėl ikiteisminio tyrimo metu ar anksčiau teisme duoti parodymai gali būti pagarsinami. Teismas juos palygina su kitais įrodymais, patikrina ir įvertina. Nepagarsinus minėtų parodymų, jais negalima remtis priimant nuosprendį. Pažymėtina, kad BPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė spręsti, ar nagrinėjant konkrečią bylą turi būti perskaitomi prieš tai duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.

18.7. Kaip matyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas įvertinęs tai, jog nukentėjusioji L. L. ir liudytojas Ž. V. į teismo posėdį atvykti negalėjo dėl svarbių priežasčių, ką patvirtina ir minėtų asmenų gauti pranešimai (t. 10, b. l. 174, t. 11, 54, 94), byloje esantiems įrodymams patikrinti, nukentėjusiosios L. L. ir liudytojo Ž. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitė (t. 11, b. l. 104). Be to, į teismo posėdį buvo iškviesta ir liudytoja apklausta nukentėjusiosios L. L. ir liudytojo Ž. V. apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikusi pareigūnė D. M.. Teisme apklausta D. M., parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą byloje, vieną iš pirmųjų apklausė L. L., kuri smulkiai papasakojo visas aplinkybes, ji pasakojo, kad turėjo pinigų ir norėjo juos investuoti, pas D. B. buvo supažindinta su R. L. ir R. R., investavo nemažą pinigų sumą, o po to suprato, kad buvo apgauta, dalį pinigų jai grąžino, liko negrąžinta 3 700 Eur. L. L. parodymai buvo užfiksuoti, ji juos perskaitė ir patvirtino savo parašu (t. 11, b. l. 111-112). Taip pat apklausta liudytoja parodė, kad atliko liudytojo Ž. V. apklausą ikiteisminio tyrimo metu Liudytojo Ž. V. parodymai buvo surašyti detaliai, pažodžiui, jis laisva valia davė parodymus. Jo parodymai buvo užfiksuoti, jis parodymus perskaitė ir patvirtino savo parašu (t. 11, b. l. 111-112). Taigi šiuo atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, perskaitęs nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus, tinkamai ištyrė įrodymus ir pagrįstai jais rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį.

18.8. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tiek nukentėjusiųjų V. S., L. L., tiek ir liudytojo Ž. V. parodymus vertino nesuteikdamas jiems išskirtinumo, o kartu su kitais bylos įrodymais, atsižvelgęs į įvykių eigą, į byloje nustatytų aplinkybių visumą, jų loginį ryšį, t. y. vertino visų įrodymų visumą.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog visiškai nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. R. ir R. L. suklaidino nukentėjusiuosius ar liudytojus, veikdamos per tarpininkus. Atkreipiamas dėmesys, jog dalis asmenų visą informaciją apie investicijas sužinojo iš investicinių bendrovių tiesiogiai, dalis per kitus asmenis netgi nebendravę su kaltinamosiomis. Tačiau sutikti su šiais skundo argumentais, teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo.

19.1. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog nuo 2017 metų pradžios kaltinamosios R. R. ir R. L. Lietuvoje pradėjo aktyviai siūlyti klientams (tinklinių marketingų atstovams ir jų pakviestiems asmenims) investuoti į kaltinamųjų pristatomus kaip pelningai veikiančius, pasivadinusius reklaminiu brokeriu - „(duomenys neskelbtini)“ reklamuojamus bei parduodamus „(duomenys neskelbtini).“ akcinio investicinio fondo finansinius produktus bei į „(duomenys neskelbtini)“ tariamus investicinius finansinius produktus (t. 4, b. l. 168-172, 176-179, 5 t., b. l. 42-135). Byloje apklausti nukentėjusieji A. G., J. B., F. J., A. P. Ž. bei liudytojai A. K., A. B., A. M., L. G. parodė, jog buvo pakviesti į prezentacijas (seminarus), kuriuose apie investavimą į fondus pasakojo ir investuoti kvietė R. R. bei R. L., prezentacijų metu jos viliojo geru uždarbiu iš investuotų pinigų gaunamų palūkanų, sudarė patikimą įvaizdį, dėl to jie sutiko investuoti, kaltinamosios pinigus ragino pervesti į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (t. 9, b. l. 20-21, 153-156, 176-178, t. 10, b. l. 35-37, 106-107, 132, 163-165, 183-184). Tai, kad apie investavimą į fondus žmonėms pasakojo ir investuoti kvietė ne tik tiesiogiai R. R. ir R. L., tačiau ir tarpininkai, arba tarpininkai jų kontaktus perduodavo nuteistosioms, o visais atvejais pinigus buvo siūloma pervesti į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, patvirtino ir nukentėjusiųjų Š. S., R. Š., E. S., M. G., A. B., liudytojų V. P., V. M., R. V., A. D. ir V. Ž. parodymai (t. 9, b. l. 16-18, 19, 141-143, 156-158, t. 10, b. l. 108-110, 105-106, 160-162, 180-182, t. 10, b. l. 100-101, 130-132).

19.2. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama, kad R. R. ir R. L. suklaidino nukentėjusiuosius ar liudytojus, veikdamos per tarpininkus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ir pačios nuteistosios apklaustos pirmosios instancijos teisme, neneigė tų aplinkybių, jog po jų pravestų prezentacijų, kuriose jos pasakodavo apie investavimą į fondus, investavę asmenys, pasikviesdavo kitus asmenis. Pirmosios instancijos teisme apklausta R. R. taip pat patvirtino, jog pas jas buvo gal penki asmenys, kurie dirbo tinkliniame marketinge ir, kurie prikviesdavo žmones. Nuteistosios teigimu, jeigu žmogus investavęs pinigus pritraukdavo daugiau žmonių, jis gaudavo 5 – 15 procentų nuo investuotos sumos. Kiekvienas žmogus prikvietęs kitą žmogų, gaudavo nuo to žmogaus (t. 9, b. l. 14). Taigi šių nustatytų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas leido padaryti pagrįstą išvadą, jog šis nuteistųjų sugalvotas modelis buvo kruopščiai apgalvotas ir pagrįstas vis naujų klientų paieška, tiek joms pačioms prezentacijų metu kviečiant žmones investuoti bei viliojant geru uždarbiu iš investuotų pinigų gaunamų palūkanų, tiek ir pasitelkiant tarpininkus, kuriems už tai buvo mokamas atlygis.

20. Skunde pažymima, jog kaltinamasis aktas buvo surašytas su trūkumais - neteisingai nurodyta bendra neva R. L. ir R. R. pasisavinta grynais pinigais suma (nurodyta 23 410 Eur vietoje 23 320 Eur). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kaltinamajame akte ir buvo nurodyta netiksli bendra nuteistųjų pasisavinta grynais pinigais suma, tačiau ši klaida esminės reikšmės neturi, kadangi skundžiamu nuosprendžiu nustačius faktines aplinkybes (nukentėjusiųjų asmenų skaičių, jų pasisavintų pinigų kiekį) buvo sukonkretinta ir perskaičiuota tiksli nuteistųjų visų pasisavintų pinigų bendra suma, tame tarpe ir grynaisiais pinigais. Šių nustatytų aplinkybių nuteistosios apeliaciniame skunde neginčija.

21. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltinamajame akte nuteistosioms nebuvo pareikštas kaltinimas dėl V. M., nors jis ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vis tiek nagrinėjo su juo susijusias aplinkybes ir sprendė civilinio ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, šioje dalyje, nustatė, jog nagrinėjamu atveju santykiai tarp V. M. ir R. L. bei R. R. yra kilę iš sutartinių teisinių santykių (pirkimo - pardavimo ir atlygintinų paslaugų teikimo), o ne dėl tiesiogiai V. M. nuteistųjų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. neįrodžius, jog jis turi reikalavimo teisę į 2 730 Eur sumą, jo civilinį ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs aukščiau paminėtas aplinkybes ir atmetęs V. M. civilinį ieškinį kaip nepagrįstą, jokių nuteistųjų teisių nepažeidė ir joms nei baudžiamąja nei civilinės teisės prasme pasekmių nesukėlė.

22. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios veikė pagal jų sukurtą mechanizmą (schemą) kaip pritraukti žmones investuoti. Pasitelkusios psichologinę įtaigą, melagingai žadėdamos iš asmenų gautus pinigus investuoti į tariamus pelningai veikiančius užsienio šalių investicinius fondus, demonstruodamos seminaruose, dalijamuose lankstinukuose tariamą investicinių fondų aukštą pelningumą, kas turėjo lemiamą įtaka investavusių asmenų apsisprendimui, naudojosi MB „(duomenys neskelbtini)“ kaip priemone jomis pasitikėjusių asmenų ir jų perduotam turtui – pinigams – įgyti. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, MB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamos finansinės operacijos niekur nebuvo apskaitomos, nuteistųjų teigimas, kad iš mažosios bendrijos piniginės lėšos, ar lėšos tiesiogiai paimtos iš nukentėjusiųjų asmenų grynais pinigais (ką nuteistosios nepagrįstai, priešingai eilės apklaustų asmenų parodymams, neigė) buvo pervedamos į investicinius fondus, neparemtos jokiais faktiniais duomenimis, tai vertintina tik kaip nuteistųjų siekis bet kokiu būdu savo neteisėtą veiklą pavaizduoti kaip tariamų tarpininkių - atstovavusių investiciniams fondams, veiklą. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, kad R. L. ir R. R. veikė bendrininkų grupe, jų veiksmus vienijo vieninga tiesioginė tyčia, tai yra jos suvokė, kad, veikdamos bendrai, viena kitai padėdamos, apgaule esmingai suklaidinusios nukentėjusius asmenis dėl investavimo į pelningai veikiančius investicinius fondus, parodydamos tariamą investicinių fondų pelningumą ir nurodydamos pervesti pinigus į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas arba atlikti mokėjimus grynais pinigais, neteisėtai ir neatlygintinai savo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – tariamai investavusių asmenų pinigus, numatė, kad dėl jų bendrų veiksmų nukentėję asmenys patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė. R. L.ir R. R. veiksmuose yra visi būtini BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai (tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų atžvilgiu priimtas teisėtas ir pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Vien tai, kad nuteistosios ir jų gynėja nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamos byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamos, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Dėl nukentėjusiojo A. J. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinio skundo

23. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį ir BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu taip neužkertant galimybės A. J. pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Apelianto pastebėjimu, civilinis ieškinys gali būti atmestas tik tais atvejais, kai civilinis ieškinys ir jo dydis nepagrįstas (apkaltinamojo nuosprendžio atveju), arba, jei neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (išteisinamojo nuosprendžio atveju). Kadangi tokių aplinkybių skundžiamame teismo nuosprendyje nenustatyta, teismas nepagrįstai nutarė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. ieškinį atmesti.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiojo A. J. civilinio ieškinio klausimą, pagrįstai nustatė, jog nukentėjusysis A. J. civilinio ieškinio reikalavimą, tai yra patirtą turtinę žalą, kildina ne iš nusikalstama veika tiesiogiai jam padarytos žalos, bet iš civilinių teisinių santykių - 2015 m. rugpjūčio 11 d. paprastojo vekselio, kuris buvo išduotas kaip skolos dokumentas ir kurį išrašė kaltinamoji R. R.. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje ištirtus duomenis, aplinkybes dėl svetimo turto nusikalstamo įgijimo iš A. J. pagrįstai iš kaltinimo pašalino, atitinkamai sumažinant nuteistųjų neteisėtai įgyto turto vertę (tai neginčijama ir apeliaciniuose skunduose). Todėl šioje dalyje, sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, nenustačius R. L. ir R. R. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turėjo priimti sprendimą A. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, klausimai dėl tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo A. J. susidariusių civilinių santykių teisėtumo (vekselio pripažinimo negaliojančiu), tame tarpe ir tinkamo reikalavimo teisę turinčio asmens nustatymo, turi būti nagrinėjami ne šioje baudžiamojoje byloje, bet sprendžiant tarp šalių susiklosčiusį ginčą civilinio proceso tvarka. Skundžiamas nuosprendis, dalyje dėl A. J. civilinio ieškinio išsprendimo keistinas, paliekant civilinį ieškinį nenagrinėtą, taip neužkertant galimybės A. J. pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinis ieškinys atmestas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuteistųjų R. R. ir R. L. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Darius KantaravičiusAlgirdas RemeikaGytis Večerskas