- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-87-593/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07610-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties T. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas T. Č. surašytas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 14 d. apie 21.23 val. Kaune, A. K. gatvėje, ties 7 namu, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,71 promilė), vairavo transporto priemonę ,,Toyota Avensis“, v. n. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu T. Č. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Šalies argumentai
T. Č. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį pakeisti, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą baudą bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją sumažinti. Skunde nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, ir tai nebuvo sąlygota tik siekio sušvelninti savo atsakomybę, todėl tai teismo turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atkreipia dėmesį, kad nustatytas girtumo laipsnis buvo labai nežymiai didesnis, nei leidžiama norma, dėl padaryto pažeidimo joks realus pavojus įstatymo saugomoms vertybėms, žmonių sveikatai ir gyvybei nebuvo kilęs. Apeliantas nurodo, kad transporto priemonė yra reikalinga tiek kasdienei darbinei veiklai, tiek ir rūpinantis savo neįgalia motina, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba, nes turi nuvežti ją pas medikus ir padėti buityje, o ji gyvena kitame mieste. Praradęs teisę vairuoti automobilį negalės tinkamai ja pasirūpinti. Taip pat nurodo, jog dirba UAB „Staketa", kurioje yra vienintelis darbuotojas bei akcininkas ir praradus teisę vairuoti automobilį, įmonės veikla bus apsunkinta ir jis praras gaunamas pajamas. Pažymi, kad per visą vairavimo stažą nė karto nebuvo padaręs analogiško pažeidimo, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi ir nors teismo posėdžio metu prašė taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, teismas priimdamas nutarimą šiuo klausimu visai nepasisakė, todėl mano, kad toks teismo nutarimas neatitinka teisės taikymo aktui keliamų reikalavimų bei su teisingumo vykdymu sietų Konstitucinių principų. ATPK30¹ nėra numatytų apribojimų, kada ir dėl kokių veikų negalima būtų taikyti šios teisės normos. Apeliantas skunde pažymi, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, T. Č. asmenybę, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai paskyrė didesnę nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje nustatyta baudą bei papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 1 (vieneriems) metams, todėl teismo paskirta nuobauda nėra proporcinga ir sąžininga bausmė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į T. Č. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nurodo, kad T. Č. apeliacinio skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro visumos lengvinančių aplinkybių, dėl ko taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
T. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas nesprendė LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimybės, tokio prašymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepareiškė tik prašė skirti minimalią baudą, nurodydamas, jog įmonėje dirba vienas, vairuoti reikia vienam.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos skyrimo arba nuobaudos neskyrimo negalima neatsižvelgti ir į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams už tokių pačių pažeidimų padarymą turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismų praktikoje administracinėse bylose laikomasi pozicijos, kad pažeidėjo darbo specifika ar pareiga rūpintis šeimos nariais bei artimaisiais, susijusi su transporto priemonės vairavimu, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ str., tačiau, esant visai eilei kitų aplinkybių, duodančių pagrindo taikyti šią įstatymo nuostatą, šios aplinkybės vertintinos kaip faktinių duomenų komplekso sudėtinė dalis.
T. Č. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, t.y. kad jis rūpinasi savo neįgalia motina, gyvenančia kitame mieste, lanko ją, globoja, veža pas gydytojus, nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis (nepateikti duomenys apie tai, su kuo gyvena jo motina ir kas ją nuolat prižiūri ir ar prižiūri, kai T. Č. dirba Kauno mieste), pažeidėjo motinos E. S. prašymas teismui, negali būti laikomas įrodymu apie tai, jog be T. Č. nėra kam jos prižiūrėti. Aplinkybės, jog T. Č. turi neįgalią motiną ir ją prižiūri, apeliantas nenurodė ir pirmosios instancijos teisme, akcentuodamas tik savo darbo pobūdį. Apeliantas pateikė aukštesniajam teismui duomenis apie darbovietę bei pažymą apie asmens uždarbį. Taip pat nurodė, jog jo darbo pobūdis yra susijęs su automobilio vairavimu ir, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neturės galimybės plėsti veiklą ir praras vieninteles gaunamas pajamas. Kaip matyti iš pateikto juridinio asmens registravimo pažymėjimo bei pažymos apie darbo užmokestį, matyti, jog T. Č. yra įmonės direktorius, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog praradus vairuotojo pažymėjimą, jis praras darbą, o prarasta galimybė plėsti veiklą (kaip nurodo apeliantas) negali būti prilyginama darbo ir pajamų praradimui.
Teismas pažymi, kad skiriant administracinę nuobaudą, yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Taikant prevencines priemones, baudžiant pažeidėją, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, interesą išvengti pagrįstų neigiamų pasekmių, nepatogumų. Asmuo privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai bei įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad T. Č., nors iki pažeidimo padarymo dienos vienerius metus administracine tvarka nebuvo baustas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančios administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos, jis už pažeidimus, susijusius su eismo taisyklių pažeidimais, baustas daugiau kaip 10 kartų, tarp jų už nustatyto leistino greičio viršijimą. Paminėti duomenys charakterizuoja T. Č. kaip asmenį, linkusį daryti tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, ir tai leidžia daryti išvadą, kad T. Č. padarytas pavojingas, grubus administracinės teisės pažeidimas nėra atsitiktinis.
Sprendžiant dėl baudos dydžio, apygardos teismas daro išvadą, kad mažinti paskirtos baudos nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, T. Č. skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis baudą, todėl įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos (ATPK 30 str. 2 d.). Pažeidėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog jis dirba, gauna darbo užmokestį, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog jam paskirta piniginė bauda būtų aiškiai per didelė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvados, jog nurodytų aplinkybių visuma laikytina ypatingai švelninančiomis atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos už minimalią skyrimą arba išvis administracinės nuobaudos neskyrimą (ATPK 30¹ str.), todėl taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti paskirtą baudą bei neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo argą ją sumažinti, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30-33 straipsniais, teisėja
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. Č. skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.