Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimo, kuriuo pastarajam už jo padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams, nustatė :

Aprašomoji dalis

2016-10-19 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta G. K. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14638-957/2016 ir to paties teismo nutarimu G. K. skirta 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 26 d., 7.32 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,52 prom.) neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas G. K. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo fakto ir kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą už pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negalėjo neskirti šios nuobaudos.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Nors apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė minėto 30¹ str. apeliantui, numatančio galimybę švelninti ar visai neskirti nuobaudos, apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą arba visai jos neskirti byloje nėra. Priešingai nei nurodo apeliantas, skiriant nuobaudą jau įvertinta jo padaryto teisės pažeidimo pobūdis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat jo asmenybė, todėl dar kartą šių aplinkybių vertinti nėra pagrindo. Pažymima, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei į apelianto asmenybę ir tinkamai motyvavęs savo sprendimą, apeliantui paskyrė minimalią baudą su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu.

Teisingai nurodo skunde apeliantas, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui G. K. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu yra aiškiai per griežta administracinė nuobauda. Skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Apeliantas sėsdamas už vairo neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už šį pažeidimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas dėl savo padaryto pažeidimo bando teisintis, nurodydamas, kad jo neblaivumas buvo nustatytas tik atsitiktinai, policijos surengto reido metu, o ne jam sukėlus kažkokius neigiamus padarinius. Teismo nuomone, tai parodo, kad apeliantas galbūt nesigaili dėl padaryto pažeidimo tiek nuoširdžiai, kaip teigia, o kaltina nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu.

Tuo pačiu pasakytina, kad ATPK 30¹ str. taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnei nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde G. K. išdėstyti argumentai, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo bei vykstant po darbo namo už Vilniaus miesto ribų bei į varžybas, taip pat norint pasirūpinti savo šeima, nesudaro pagrindo pastarojo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų. Pažymėtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (LR ATPK 20 str.), kas skiriant apelianto pageidavimus tenkinančią nuobaudą šiuo atveju nebūtų pasiekta.

Skunde apeliantas taip pat ginčija policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, teigdamas, kad jos klaidinančios, tačiau matyti, kad pirmosios instancijos teisme šios problemos apeliantas nekėlė, o ir teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl ko policijos pareigūnai galėtų apkalbėti apeliantą ir nurodyti neteisingą informaciją. Apeliantas skunde taip pat nurodė buvęs nepatenkintas policijos pareigūnų darbu reido metu, kadangi teko ilgai laukti, kol bus surašytas protokolas, paleistas jis buvo tik po 1,5 val. po sulaikymo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o apeliantas dėl netinkamų pareigūnų veiksmų juos galėjo skųsti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Nors skunde nurodomi teismų sprendimai, kuriuose paskirtos mažesnės administracinės nuobaudos tiek už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, tiek už šiukštesnius, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad apelianto pateikiami sprendimai yra tos pačios pakopos teismų ir nagrinėjamu atveju nėra privalomi apygardos teismui.

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. K. už jo padarytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

netenkinti G. K. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.