Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-14 · Civilinė byla Nr. 2S-726-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-14
Bylos Nr.
2S-726-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius
Suinteresuotas asmuo
A. B., E. K., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2S-726-345/2010

Teisėja Rima Krušnienė Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Algirdo Auruškevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės I. B., suinteresuotų asmenų A. B. ir E. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, E. K., A. B. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų ir dėl piniginių lėšų paskirstymo tvirtinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

antstolė I. B. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti keturis procesinius sprendimus: patvirtinti skolininkui A. B. priklausančio turto – žemės sklypo, 0,12 ha bendro ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0151, esančio Svironių vs., Vilniaus raj., turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; patvirtinti skolininkui A. B. priklausančio turto – žemės sklypo, 0,49569 ha ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0150, pirties, 92,30 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4100-1017-1010, kiemo statinių (laiptų), unikalus Nr. 4100-1017-1021, esančių Svironių vs., Vilniaus raj., turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; patvirtinti skolininkui A. B. priklausančio turto – žemės sklypo, 0,0608 ha ploto, unikalus Nr. 4110-1000-0011, esančio Plytinės k., Vilniaus m., turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; patvirtinti piniginių lėšų paskirstymą (b.l. 1-4).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi prašymą patvirtinti patvarkymus atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atlikus ekspertizę firmoje ”Domus optima” pagal jos išvadose nustatytas kainas buvo surašyti nauji patvarkymai dėl turto areštų aktų, buvo atitinkamai sumažintas areštuoto turto vertės mastas. Teismas pažymėjo, jog išvados dėl to paties turto vertės nurodo ženkliai didesnę už 2009 metų ekspertizės išvadose nurodytą vertę. Vien rinkos pokyčiais tokio dydžio skirtumas paskesnės ekspertizės išvadose negrindžiamas. Teismas pažymėjo, kad 2009-09-02 Vilniaus apygardos teismas nutartyje, priimtoje dėl šiose vykdomosiose bylose atliekamų veiksmų teisėtumo, konstatavo, kad pareigą teisingai įkainoti skolininko turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo šalys naudojasi procesinėmis teisėmis. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Teismas pažymėjo, kad ši pareiga tinkamai nėra įvykdyta. Kaip rodo ankstesni vykdomieji veiksmai – vienas iš išieškotojų t.y. E. K. sutiko perimti skolininko turtą už ženkliai mažesnę kainą negu ji parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad parduoti objektai skolininko pasiūlytai pirkėjai yra už nerealią, nors ir ekspertizės aktu nustatytą, kainą. Teismas pažymėjo tai, kad ši kaina yra nereali rodo objektų pasiskirstymas, jų padėtis, jų naujumas. Naujai atlikta ekspertizė nevertino visų parduodamų objektų vertės, juos parduodant vienam pirkėjui. Teismas konstatavo, kad yra parduota pirtis su laiptais, vedančiais link vandens telkinio, kurie įvardijami kiemo statiniais, taip pat žemės sklypas, kuriam priskirta pirties valda, taip pat šalia esantis žemės sklypas, o iš to matyti, kad faktiškai skolininko pasiūlytam pirkėjui yra parduoti tarpusavyje besiribojantys atskirais unikaliais numeriais identifikuoti žemės sklypai, kurie iš esmės sudaro vientisą žemės sklypą su statiniu. Teismas nurodė, kad visi šie parduoti objektai faktiškai sudaro vieną objektą, kuris yra šalia Vilniaus miesto, vaizdingoje vietoje, miško apsuptyje, tiesiogiai ribojasi su vandens telkiniu ir turi tiesioginį, urbanizuotą, nuosavą (inventorizuotu kiemo statiniu- laiptais) priėjimą prie vandens telkinio. Teismas pažymėjo, jog dėl tokių aplinkybių parduotų skolininko pasiūlytam pirkėjui objektų kainos visuma turi tendenciją augti. Remiantis tuo teismas pažymėjo, kad dėl tokios aplinkybės antstolė privalėjo vykdomosiose bylose imtis pareigos nustatyti visų parduodamų objektų kainą, vertinant juos ne tik atskirais objektais, bet ir nustatyti vertę pagal atskirą vientisą vienetą, nustatyti parduodamų objektų vertę vientiso objekto atžvilgiu, palyginti šias vertes, vykdymo procese taikyti optimaliausią teisingą įkainavimo būdą. Teismas nurodė tai, kad vykdymo procese realiai yra perleidžiami visi objektai vienam asmeniui, kad vienas asmuo tuo pačiu kartu įgyja visus tarpusavyje vientisą objektą sudarančius objektus, rodo ir ankstesni vykdymo veiksmai. Tuo tarpu ekspertizės aktų, turto vertinimo ataskaitų išvadose realizuojamų skolininko turimų objektų vertė kaip atskiras vienetas nėra įvertinta. Teismas pažymėjo, kad papildomi klausimai ekspertams dėl visų objektų kaip vientiso objekto kainos gali nustatyti kitokią realizuojamų objektų vertę. Konstatuota, kad antstolis iki galo neįvykdė reikiamų veiksmų. Atskirais vienetais skaičiuojamas skolininko turimas areštuotas turtas sudaro prielaidas nustatyti vertei neatitinkančiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Tai rodo vien tas faktas, kad sumuojamas atskirai realizuojamo turtas susideda ir iš kiemo statinio – laiptų vertės, kuri yra lygi 100 Lt. Teismas pažymėjo, kad ši vertė akivaizdžiai neatitinka jokių visuomenėje toleruotinų teisingumo kriterijų. Vykdomojoje byloje esančioje turto vertinimo ataskaitos byloje fotonuotraukos akivaizdžiai rodo, kad tokio būvio laiptų kaina nėra lygi 100 Lt. Teismas nurodė, jog turtas - žemės sklypas, esantis Plytinės km., Vilniaus m., irgi yra parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui, pagal to paties turto vertintojo, kaip ir aukščiau nurodyta, eksperto išvadas. Teismas nurodė, kad ir šio turto kaina yra nustatyta mažesnė negu anksčiau buvusi nepatvirtinta teismo pardavimo kaina. Išieškotojas ir šio turto atžvilgiu yra siekęs įgyti turtą už brangesnę kainą. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtino, kad antstolė, parduodama ir šį turtą, nesiėmė pakankamų priemonių realiai galimam didesnio dydžio išieškojimui įvykdyti už vykdytą išieškojimą parduodant skolininko pasiūlytam pirkėjui. Teismas nurodė, jog todėl ir šis aktas nėra netvirtinamas. Teismas pažymėjo, kadangi aktai netvirtinami, tai neliko pagrindo ir tvirtinti piniginių lėšų paskirstymą.

Šalies argumentai

Antstolė I. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010-01-07 nutartį Nr. 2-12685-155, patenkinti jos prašymą patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą (b.l. 12-15). Pareiškėja nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad turtas varžytinėse buvo įvertintas per maža kaina, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas savo tokio teiginio nemotyvavo. Pabrėžia, kad faktas, jog parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui kaina nepadengia vykdomo išieškojimo ir yra ženkliai mažesnė už vykdomą išieškojimą, nereiškia ir negali reikšti, kad turtas įkainotas per maža kaina. Skolininko turimų kreditorinių įsipareigojimų dydis neįtakoja ir negali įtakot skolininko turimo turto vertės. Pabrėžia, kad teismas klaidingai nurodo, jog ankstesnės ekspertizės išvados dėl to paties turto vertės nurodė ženkliai didesnę už 2009 m. ekspertizės išvadose nurodytą vertę, kadangi iki tol skolininkui priklausantį turtą 2008-11-04 patvarkymu įkainojo pati antstolė. Nurodo, jog taisydama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-07 nutartyje bei Vilniaus apygardos teismo 2009-09-02 nutartyje nustatytus esminius vykdymo proceso pažeidimus, 2009-09-18 pareiškėja kreipėsi į 10 nekilnojamojo turto vertinimą bei ekspertizę atliekančių populiariausių įmonių, kurias visi Lietuvos bankai laiko patikimomis, su siūlymu pateikti skolininkai priklausančių nekilnojamojo turto objektų vertinimo kainą ir per kokį laikotarpį vertinimas galėtų būti atliktas. Pažymi, kad į antstolės kontorą 2009-09-28 atvykusiam išieškotojui E. K., susipažinus su vykdomąja byla bei pareiškus pageidavimą, kuriai bendrovei pavesti skolininkui A. B. priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizes, bei išieškotojui prašant, 2009-09-28 patvarkymu skirti ekspertizę, nekilnojamojo turto ekspertizę pavesta atlikti UAB ”Domus optima”. Nurodo, kad CPK nėra jokių apribojimų dėl skolininkui priklausančio turto pirkėjų skaičiaus, kad trims atskiriems žemės sklypams skolininkas pasiūlys vieną pirkėją antstolė sužino tik gavusi skolininko prašymą, bet ne nustatinėjant turto vertę. Pabrėžia, kad antstolė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad 2 skirtingus objektus pareikš norą pirkti tas pats pirkėjas, be to, ar du šalia esantys žemės sklypai sudaro vientisą objektą, priklauso nuo tų sklypų naudojimo būdo.

Skolininkas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010-01-07 nutartį Nr. 2-12685-155/09, patvirtinti antstolės I. B. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, patvirtinti antstolės I. B. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (b.l. 18-19). Nurodo, kad įstatymas nenumato pareigos skolininkui surasti daugiau nei vieną, vykdymo procese realizuojamo turo, pirkėją, todėl nėra pažeistos teisės normos skolininkui pasiūlius vieną, o ne kelis pirkėjus, turtui, kuris realizuojamas vykdymo procese. Nurodo, kad tai, jog realizavus turtą bus išieškota 3,5% visos išieškomos sumos, nėra ir negali būti pagrindas netvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto. Parduodamo turto kaina, jo vertė ir procentinė išieškomos skolos išraiška nėra tinkamas teisinis motyvas nutarčiai, kuria atsisakoma tvirtinti turto pardavimo aktą, nes teismo pareiga įsitikinti, ar nepažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. Pabrėžia, kad nei skolininkas, nei išieškotojas CPK nustatyta tvarka nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Pabrėžia, kad realizuojamo turto vertę šiuo atveju nustatė specialistai – asmenys, turintys specialių žinių, reikalingų turto vertei nustatyti ir savo darbe besivadovaujantys ir metodikomis, ir kitais norminiais aktais.

Išieškotojas E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010-01-07 nutartį Nr. 2-12685-155/09, patvirtinti antstolės I. B. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, patvirtinti antstolės I. B. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (b.l. 20). Nurodo, kad jokių prieštaravimų dėl areštuoto turto eksperto nustatytos vertės nereiškė. Pažymi, kad nekilnojamojo turto ekspertai kainos pokytį sieja su rinkos pokyčiais, o įstatymas numato, kad ekspertams nustačius areštuoto turto vertę jo kaina laikoma eksperto nustatyta vertė. Teismo argumentas, kad anstolis nesiėmė pakankamai priemonių realiai galimam didesnio dydžio išieškojimui įvykdyti yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b.l. 23-24). Nurodo, atsižvelgiant į Antstolių įst. 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d., kad antstolis privalo įvertinti turtą teisingai, siekdamas apginti išieškotojų interesus. Mano, jog nekilnojamojo turto objektai turėjo būti vertinami kaip vienas turtinis kompleksas, o ne kaip atskiri objektai, kadangi toks turto vertinimas atskirais objektais sumažina turto vertę. Nurodo, jog pagal CK 6.394 str. pardavus vieną nekilnojamojo turto objektą praktiškai neįmanoma realizuoti kitų nekilnojamojo turto objektų. Todėl, vadovaujantis protingumo principu bei CK normomis, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4182-0400-0150, ir jo priklausinys pirtis, kurios unikalus Nr. 4100-1017-1010 bei kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. 4182-0400-1021, turėjo būti vertinami ir pardavinėjami kaip turtinis kompleksas. Pažymi, kad antstolė pažeidė CPK 682 str., kadangi ji nepateikė Vilniaus apskrities VMI patvarkymo skirti ekspertizę nuorašo. Nurodo, kad Vilniaus apskrities VMI taip pat negavo turto arešto akto, dėl to ji negalėjo pateikti savo nuomonės dėl parduoto turto vertės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė I. B. 2009-03-06 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą, prašydama patvirtinti 2009-01-26 surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (vykd. b.l. 246). Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-04-07 nutartimi atsisakė tvirtinti antstolės I. B. 2009-01-26 surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą (vykd. b.l. 281-283). Teismas konstatavo, kad turtas varžytinėse buvo įvertintas pažeidžiant CPK 681 str. nustatytas procedūras bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, nes įvertintas turtas neatitinka rinkos kainos. Teismas nurodė, kad antstolė privalėjo imtis papildomų veiksmų realiai turto vertei nustatyti, perkainoti turtą, skiriant pakartotinę ekspertizę (CPK 681 str.). Vilniaus apygardos teismas 2009-09-02 nutartimi Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-04-07 nutartį paliko nepakeistą (vykd. b.l. 352-355). Antstolė I. B. 2009-09-18 kreipėsi į 10 įmonių atliekančių turto vertinimą dėl skolininkui A. B. priklausančio turto įvertinimo (vykd. b.l. 360-377). Iš pateiktų pasiūlymų išieškotojas E. K. pasirinko UAB ”Domus optima” turto vertintojo paslaugas (vykd. b.l. 385). Turto vertintojas UAB ”Domus optima”, atlikęs turto vertinimą, nustatė tokias jo vertes: turto – žemės sklypo, 0,12 ha bendro ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0151, esančio Svironių vs., Vilniaus raj. – 24 000 Lt; turto – žemės sklypo, 0,49569 ha ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0150, pirties, 92,30 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4100-1017-1010, kiemo statinių (laiptų), unikalus Nr. 4100-1017-1021, esančių Svironių vs., Vilniaus raj. – 80 000 Lt; turto – žemės sklypo, 0,0608 ha ploto, unikalus Nr. 4110-1000-0011, esančio Plytinės k., Vilniaus m.- 10 000 Lt; turto – žemės sklypo, 0,19 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0712-6032, esančio Vilniaus m. sav., Naujanerių k. – 30 000 Lt. Skolininkas A. B. iki varžytinių pradžios pasiūlė iš varžytinių parduodamam turtui (turto – žemės sklypo, 0,12 ha bendro ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0151, esančio Svironių vs., Vilniaus raj.; turto – žemės sklypo, 0,49569 ha ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0150, pirties, 92,30 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4100-1017-1010, kiemo statinių (laiptų), unikalus Nr. 4100-1017-1021, esančių Svironių vs., Vilniaus raj.; turto – žemės sklypo, 0,0608 ha ploto, unikalus Nr. 4110-1000-0011, esančio Plytinės k., Vilniaus m.;) pirkėją G. K. už turto vertintojo nustatytas turto vertes (vykd. b.l. 418-420). Antstolė I. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su prašymu dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui bei piniginių lėšų paskirstymo tvirtinimo (b.l. 1). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas prašymą atmetė (b.l. 5-7).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-01-07 nutartyje nurodė, jog antstolis pažeidė savo pareigą teisingai įkainoti skolininko turtą, kadangi ankstesnės ekspertizės išvados dėl to paties turto vertės nurodė ženkliai didesnę už 2009 m. ekspertizės išvadose nurodytą turto vertę. Taip pat pažymėjo, kad kaip rodo ankstesni vykdomieji veiksmai – vienas iš išieškotojų t.y. E. K. sutiko perimti skolininko turtą už ženkliai didesnę kainą negu ji parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad parduoti objektai skolininko pasiūlytai pirkėjai yra už nerealią, nors ir ekspertizės aktu nustatytą, kainą.

Teisėjų kolegija nurodo, jog CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme pateikiama rinkos kainos sąvoka – tai pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą.; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teiginys, jog ankstesnės ekspertizės išvados dėl to paties turto vertės nurodė ženkliai didesnę už 2009 m. ekspertizės išvadose nurodytą turto vertę, yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdymo procese buvo atlikta tik viena ekspertizė. Pirmasis turto vertės nustatymas buvo atliktas pačios antstolės (vykd. b.l. 117), o tokie jos veiksmai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-07 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2009-09-02 nutartimi buvo įvertinti kaip CPK 681 str. pažeidimas, nes įvertintas turtas neatitiko rinkos kainos.

CPK 681 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Sisteminė CPK 681 str. 1 d. ir CPK 682 str. 1 d. analizė sudaro prielaidas teigti, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis, ir darytina išvada, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Pažymėtina, kad ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 str. 1 d., 682 str. 6 d.). Teisėjų kolegija vertindama bylos medžiagą pabrėžia, jog tiek iš Turto vertinimo sutarties Nr. 09-10-31 (vykd b.l. 391-392), tiek iš turto vertinimo ataskaitų (reg. Nr. 09-10-31/1; 09-10-31/2; 09-10-31/3) analizės aišku, jog turto vertinimo tikslas buvo turto rinkos vertės nustatymas pardavimui. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog turto vertinimo ataskaitos atitinka visus joms įstatymų (CPK 216 str. ir 682 str.) keliamus reikalavimus. Bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, jog nei išieškotojas, nei skolininkas jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė, iš jų atskirųjų skundų aišku, jog su atliktu turto įvertinimu sutinka. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog antstolis tinkamai atliko savo pareigas įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, CPK 602 str. nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. CPK 602 str. 6 p. dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str.1 d., bet ir su 681 str. nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra. CPK 704 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu iki varžytinių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, turto pardavimas iš varžytinių nutraukiamas. Sisteminė CPK 602 str., 682 str., 704 str. ir 725 str. sisteminė analizė suponuoja, jog turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą teismas gali atsisakyti tvirtinti tik tuo atveju, jeigu yra prielaidų teigti, jog turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ekspertizė atlikta nesiremiant objektyviais tyrimo metodais, ekspertizę atliko asmuo neturintis tam kvalifikacijos ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taigi bet kokios teismo abejonės dėl eksperto išvados teisingumo turi būti pagrįstos objektyviais kriterijais, kad nebūtų vilkinamas vykdymo procesas, pažeidžiamos bylininkų procesinės teisės. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai kaip: tai, kad turto nustatyta kaina yra nereali rodo objektų pasiskirstymas, jų padėtis, jų naujumas; fotonuotraukos akivaizdžiai rodo, kad tokio būvio laiptų kaina nėra lygi 100 Lt, kolegijos teisėjų nuomone, nesudaro prielaidų abejoti tuo, jog skolininkui priklausantis turtas buvo įvertintas kitokia nei rinkos verte. Turto vertinimo ekspertų nustatytų turto verčių atitikimą vidutinėms rinkos vertėms patvirtina ir VšĮ Registrų centras atliktas masinis turto vidutinių rinkos verčių nustatymas. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog nepagrįsti ir teismo argumentai, susiję su turto – žemės sklypo, esančio Plytinės k., Vilniuje, neteisingu kainos nustatymu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vykdymo procese realiai yra perleidžiami visi objektai vienam asmeniui, kad vienas asmuo tuo pačiu kartu įgyja visus tarpusavyje vientisą objektą sudarančius objektus; tuo tarpu ekspertizės aktų, turto vertinimo ataskaitų išvadose realizuojamų skolininko turimų objektų vertė kaip atskiras vienetas nėra įvertinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkui A. B. priklausantis turas – žemės sklypas, 0,49569 ha ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0150, pirtis, 92,30 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4100-1017-1010, kiemo statiniai (laiptai), unikalus Nr. 4100-1017-1021, esantys Svironių vs., Vilniaus raj., turto vertinimo ekspertiniame akte buvo įvertinti kaip vienas turtinis kompleksas, kurio vertė yra 80 000 Lt. Skolininko pasiūlytam pirkėjui jis buvo parduotas taip pat kaip vienas turtinis objektas su visais jo priklausiniais. Argumentas, jog šalia esantis žemės sklypas, 0,12 ha bendro ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0151, taip pat turėjo būti vertinamas kaip vienas turtinis objektas su žemės sklypu, 0,49569 ha ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0150, ir jo priklausiniais, yra nepagrįstas, kadangi šie sklypai yra įregistruoti kaip du savarankiški turtiniai vienetai, skiriasi jų tikslinė naudojimo paskirtis. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog turto vertinimas šioje dalyje buvo atliktas teisingai, atsižvelgus į turtinių objektų tikslinę paskirtį bei tarpusavio ryšius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo akto tvirtinimą (CPK 725 str.), dėl to, pažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, nepagrįstai pripažino negaliojančiu areštuoto turto skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo aktą (CPK 602 str.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl antstolės prašymo patvirtinimo spręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes tvirtina antstolės I. B. 2009-12-08 prašymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 725 str.).

Pagal CPK 765 str., anstolio prašymas dėl piniginių lėšų paskirstymo negali būti tvirtinamas, todėl ši nutarties dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus panaikinti, anstolės I. B. prašymą tenkinti:

1. patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, surašytą 2009-12-07 Nr. 0011/02/00048; Nr. 0011/08/04148; Nr.0011/09/00252, kuriuo antstolė I. B. pardavė skolininko A. B. pasiūlytam pirkėjui G. K. žemės sklypą, 0,0608 ha ploto, unikalus Nr. 4110-1000-0011, esantį Plytinės k., Vilniaus m., už 10 000 Lt;

2. patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, surašytą 2009-12-07 Nr. 0011/02/00048; Nr. 0011/08/04148; Nr. 0011/09/00252, kuriuo antstolė I. B. pardavė skolininko A. B. pasiūlytam pirkėjui G. K. žemės sklypą, 0,12 ha bendro ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0151, esantį Svironių vs., Vilniaus raj., už 24 000 Lt;

3. patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, surašytą 2009-12-07 skolininko A. B. pasiūlytam pirkėjui G. K., kuriuo parduotas žemės sklypas, 0,49569 ha ploto, unikalus Nr. 4182-0400-0150, pirtis, 92,30 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4100-1017-1010, kiemo statiniai (laiptai), unikalus Nr. 4100-1017-1021, esantys Svironių vs., Vilniaus raj., už 80 000 Lt;

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas tvirtinti piniginių lėšų paskirstymą, palikti nepakeistą;

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjai Danutė KutrienėAlgirdas Auruškevičius