Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų I. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria tenkinant pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus prašymą areštuotas įkeistas suinteresuotų asmenų turtas. Kiti suinteresuoti asmenys L. P. , A. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008 m. lapkričio 13 d. priėmė nutartį, kuria areštavo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų raj., 4167/11360 dalis, priklausančias nuosavybės teise I. ir D. K. bei 3738/11360 dalis, priklausančias nuosavybės teise – L. ir A. P. , uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkė kredito sutartimi suteiktą paskolą, kurios užtikrinimui be kito turto buvo įkeistos aukščiau nurodyto žemės sklypo dalys, įsipareigojo tam tikromis dalimis ir terminais grąžinti iki 2030 m. gegužės 20 d. Nustatė, kad pareiškėjas vadovaujantis CK 6.217 str. ir CK 6.218 str. bei kredito sutarties 10.1 p., praėjus 10 dienų nuo 2008 m. gegužės 8 d. pranešimo skolininkei bei įkeisto žemės sklypo dalių savininkams išsiuntimo, vienašališkai nutraukė kredito sutartį dėl to, kad skolininkė nevykdė pareigos grąžinti paskolą dalimis nustatytais terminais. Esant tokioms aplinkybės, teismas nutarė įkeistą daiktą (žemės sklypo dalis) areštuoti.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal 2005 m. birželio 9 d. įregistruotą hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinant skolininkės M. G. iki 2030 m. gegužės 20 d. suteiktos paskolos grąžinimą be kito nekilnojamojo turto, buvo įkeistas ir 1,136 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakų raj.. Suinteresuoti asmenys I. ir D. K. 2006 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi iš skolininkės įsigijo 4167/11360 minėto žemės sklypo dalis. Pastarojoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad perkama žemės sklypo dalis yra įkeista, suinteresuotiems asmenims buvo išaiškintos CK 4.171 str. 9 d. nuostatos, tai yra, kad perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei įkeistos žemės sklypo dalies savininko pasikeitimo faktas 2007 m. sausio 4 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atitinkamai kitiems suinteresuotiems asmenims L. ir A. P. skolininkė 2006 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 3738/11360 įkeisto žemės sklypo dalis. Pastarosios sutarties sudarymo ir įkeisto žemės sklypo dalies savininko pasikeitimo faktas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2006 m. rugsėjo 21 d.. Iš nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad suinteresuotiems asmenims sutikus pirkti įkeisto žemės sklypo dalis iš skolininkės, įkeistas žemės sklypas tapo jų visų bendrąja daline nuosavybe, kas nepažeidžiant CK 4.171 str. 8 d. nuostatų ir buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Skolininkei netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutartį Nr.BK05/06/58J, kuriems užtikrinti buvo įregistruota tam tikro nekilnojamojo turto, tame tarpe ir viso minėto žemės sklypo, hipoteka, kreditorius turėjo teisę pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš viso įkeisto žemės sklypo, nepaisant to, kad jis bendrąja daline nuosavybės teise priklauso ir kitiems asmenims (CK 4.171 str. 9 d., CPK 558 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkui pateikus pareiškimą dėl priverstinio skolos vykdymo, 2008 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi be kito nekilnojamojo turto buvo areštuotos tik skolininkei priklausančios 3455/11360 įkeisto žemės sklypo dalys. Kadangi perleidžiant suinteresuotiems asmenims žemės sklypo dalis I. ir D. K. bei L. ir A. P. pastarųjų dalių hipoteka prieš tai nebuvo panaikinta, tai ji sekė paskui perleidžiamas sklypo dalis, ir nepaisant sklypo dalių savininkų pasikeitimo, liko galioti visoms žemės sklypo dalims. Tai reiškia, kad iš hipotekos kylantys reikalavimai, įskaitant ir priverstinį išieškojimą, turi būti taikomi visoms žemės sklypo dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad hipotekos reikalavimas nedalijamas, todėl net jeigu I. ir D. K. būtų perleista ne įkeisto žemės sklypo dalis, o iš įkeisto žemės sklypo dalies suformuotas naujas sklypas, hipoteka vis tiek būtų likusi galioti visiems po padalinimo suformuotiems naujiems žemės sklypams (CK 4.172 str. 1 d.). Todėl skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai buvo patenkintas kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir areštuotos likusios įkeisto viso žemės sklypo dalys, tai yra 4167/11360 dalys, priklausančios I. ir D. K. bei 3738/11360 dalys, priklausančios L. ir A. P. . tokia išvada padaryta ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartyje c.b. 2S-989-520/2008, kur buvo konstatuota, kad priverstinis išieškojimas turi būti nukreiptas į visą įkeistą žemės sklypą, o ne tik į skolininkei nuosavybės teise priklausančias 3455/11360 žemės sklypo dalis.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus daroma išvada, kad suinteresuotiems asmenims I. ir D. K. priklausančios 4167/11360 įkeistos žemės sklypo dalys Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo areštuotos teisėtai, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis. Tuo tarpu I. ir D. K. atskirojo skundo argumentai, kuriais jie įrodinėja skundžiamos hipotekos nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą, neatitinka hipotekos institutą reglamentuojančių teisės normų.. I. ir D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti jiems priklausančių 4167/11360 žemės sklypo dalių areštą remiantis tuo, kad pastarąją žemės sklypo dalį jie nusipirko iš skolininkės, pareiškėjas apie tai žinojo, I. ir D. K. su pareiškėju buvo sutarę, kad jam, o ne skolininkei sumokės 400 000 Lt. Pastaraisiais argumentais įkaito davėjai iš esmės kelia priverstinio išieškojimo nukreipimo į įkeisto žemės sklypo dalį teisėtumo bei kitus su įkaito davėjų įsipareigojimais už skolininkės prievolę susijusius klausimus, kurie byloje dėl hipotekos nenagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.), nes CPK 565 str. 1 d. yra įtvirtinta skolininko teisė raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra Civiliniame kodekse nurodyti pagrindai (CK 4.170 str.). Įkaito davėjų reikalavimai susiję su priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto dalies pagrįstumu, su išieškojimo atitikimu įkaito davėjų, kreditoriaus ir skolininko susitarimams, gali būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, Tuo tarpu hipotekos teisėja, nesant prašymo dėl hipotekos pabaigos ir duomenų apie ieškininės teisenos tvarka nagrinėjamą ginčą, neturėjo pagrindo suabejoti pareiškėjo prašymo pagrįstumu.

Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329 str., dėl kurių pastaroji nutarties dalis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.