Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-57-885/2019

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-03-06
Bylos Nr.: 1-57-885/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14691-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Arūnas Bartkus
Kaltinamasis: O. M.
Nukentėjusysis: E. K.
Advokatai: Saulius Alysas, Lionė Musteikienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.4.4.2.1Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 1 p.)
1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
1.2.9.8Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis (BK 163 str.)
2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-57-885/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14691-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.9.8; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.5 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,kaltinamajai O. M.,gynėjui advokatui Sauliui Alysui,

nukentėjusiosios E. K. atstovei pagal įstatymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų globos namų socialinei pedagogei V. S.,

nukentėjusiosios E. K. įgaliotajai atstovei advokatei Lionei Musteikienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nesusituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „L.“ pardavėja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, 163 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M., būdama atsakinga už mažametės savo dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaiką, tai yra, laikotarpiu nuo apie 2014-01-07 iki 2017-03-26, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, apie 30-40 kartų naudojo prieš E. K. fizinį smurtą – mušė ją diržu, laidu, ranka, koja suduodama tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, kojas, kitas kūno vietas, tempė už plaukų, taip sukeldama E. K. fizinį skausmą ir padarydama kūne sužalojimus, paskutinius kartus - apie 2017-02-02, tiksliau nenustatytu laiku, delnu trenkė E. K. į nosį, dėl ko iš nosies E. K. pradėjo bėgti kraujas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei 2017-03-26 apie 24.00 val. kumščiu, delnu, koja sudavė E. K. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, taip sukeldama E. K. fizinį skausmą, padarydama sužalojimus – odos nubrozdinimą kaktoje bei galvos smegenų sukrėtimą ir taip nežymiai sutrikdydama jos sveikatą, tuo pačiu metu O. M. vadino E. K. ,,snargle“, grasino trenkti į dantis, užmušti, kad ji atsidurs vaikų namuose, taip psichiškai gniuždė E. K., laikotarpiu nuo apie 2014-01-07 iki apie 2017-03-26 apie 5 kartus liepė E. K. klauptis ant žirnių ir klūpėti kelias valandas, taip sukėlė E. K. fizinį skausmą ir psichiškai ją gniuždė; laikotarpiu nuo apie 2014-01-07 iki 2017-03-26, gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų būdama neblaivi ant E. K. šaukė, kabinėjosi žodžiais, 2016 metais, apie vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), elgėsi agresyviai, tempė E. K. nuo lovos, vadino ją valkata, taip psichiškai gniuždė E. K., dėl patiriamo fizinio ir psichologinio smurto E. K. nenorėdavo grįžti į namus, nakvodavo ne namuose, tokiais tyčiniais veiksmais piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis.

Be to, O. M. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo apie 2014-01-07 iki 2017-03-26, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sistemingai, apie 30-40 kartų naudojo prieš artimąjį giminaitį - mažametį savo vaiką E. K. fizinį smurtą – mušė ją diržu, laidu, ranka, koja suduodama tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, kojas, kitas kūno vietas, tempė už plaukų, taip sukeldama E. K. fizinį skausmą ir padarydama kūne sužalojimus, paskutinius kartus - apie 2017-02-02, tiksliau nenustatytu laiku, delnu trenkė E. K. į nosį, dėl ko iš nosies E. K. pradėjo bėgti kraujas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei 2017-03-26 apie 24.00 val. kumščiu, delnu, koja E. K. sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, taip sukeldama E. K. fizinį skausmą, padarydama sužalojimus – odos nubrozdinimą kaktoje bei galvos smegenų sukrėtimą ir taip nežymiai sutrikdydama jos sveikatą, tuo pačiu metu O. M. vadino E. K. ,,snargle“, grasino trenkti į dantis, užmušti, kad ji atsidurs vaikų namuose, taip psichiškai gniuždė E. K., laikotarpiu nuo apie 2014-01-07 iki apie 2017-03-26 apie 5 kartus liepė E. K. klauptis ant žirnių ir klūpėti kelias valandas, taip sukėlė E. K. fizinį skausmą ir psichiškai ją gniuždė; laikotarpiu nuo apie 2014-01-07 iki 2017-03-26, gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų būdama neblaivi ant E. K. šaukė, kabinėjosi žodžiais, 2016 metais, apie vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, elgėsi agresyviai, tempė E. K. nuo lovos, vadino ją valkata, taip psichiškai gniuždė E. K., dėl patiriamo fizinio ir psichologinio smurto E. K. nenorėdavo grįžti į namus, nakvodavo ne namuose ir atliktais fizinio bei psichologinio smurto prieš E. K. veiksmais sukėlė jai psichikos sutrikimą – kitus emocijų sutrikimus vaikystėje F93.8 ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, nes E. K. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų.

Apklausta kaltinamoji O. M. teisiamajame teismo posėdyje kalta neprisipažino ir paaiškino, kad dėl paskutinio karto ji gali nurodyti, kad atsikėlė ryte, pavalgė ir prigulė pažiūrėti televizoriaus. Žiūrėdama užmigo, o E. pasiėmė telefoną ir išėjo. Po pietų su drauge važiavo jos ieškoti. Ieškojo pas S. mamą, bet jos ten nebuvo. Po 23 val. L. V. ją parvedė į namus. L. V. liepė E. klauptis ir atsiprašyti, nes matė kiek ji nervinosi, nekartą kvietė jai greitąją pagalbą. Po to jos nuėjo miegoti. E. K. buvo nesimaudžiusi ir neparuošusi pamokų, todėl jos neleido į mokyklą. Apie 10 val. atėjo socialinė darbuotoja ir prabuvo apie valandą. E. K. parašė S. mamai, kad ji ją sumušė. Dar kartą atėjo socialinės darbuotojos, kurios apžiūrėjo E.. Tada atvyko policija ir greitoji pagalba. Pamatavo kraujo spaudimą, bet nei mėlynių, nei guzų nebuvo. E. K. išvežė į ligoninę, o ją į policijos komisariatą. Kai L. V. parvedė E. į namus, ji jai liepė nusirengti ir eiti miegoti. Gal ją ir pastūmė, bet tikrai nemušė. Pakeltu tonu nieko nesakė, nes buvo jau prisinervinusi. Kad kakta nubrozdinta, pamatė tą patį vakarą, bet E. jai tik kitą dieną pasakė, kad susistumdė su K.. Tą patį vakarą ji neklausė, nes jau buvo vėlu. O E. nesiskundė dėl nieko. Ji tai sakė ir vaikų teisių specialistei, ir socialinei darbuotojai. Vasario mėnesį kai E. bėgo kraujas, buvo paėmusi jos rankinę, nes norėjo patikrinti, ką ten turi ir laikė sulenkusi rankas, o E. pati atsitrenkė. Ji tada buvo apsirengusi baltą striukę, su džinsais ir be batų. Ji nuėjo atnešti ledų, o E. į prausyklą nusiprausti. Kaimynei E. pasakė, kad mama trenkė. Su S. K. ji gyveno 11 metų, bet vėliau jį iškraustė, nes triukšmaudavo. Per šventes ji išgeria. Jei būtų sudavusi apie 50 smūgių nežino kaip būtų E. atrodžiusi. Ji eidavo į mokyklą, bendraudavo su mokytojais. 5 klasėje ji pradėjo bendrauti su K., nors ji prašė nedraugauti. Tada policija važiuodavo vos ne kasdien. Išeidavo ir iki 17 val. negrįždavo. Lankėsi pas psichologus ir psichiatrus, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Išrašant iš ligoninės jai sakė, kad tie sutrikimai gali būti paveldimi. Ji su dukra bendravo ir E. sakė, kad nori grįžti. Pas tėvą gyvendama ji irgi bėgo ir melavo. Ji nuo vaikystės nebuvo kalta dėl nieko ir meluodavo. Nesako, kad ji nėra kalta, nes liepė jai lankyti būrelius, viską darė, kad būtų geriau. Psichologė sakė, kad gali būti nuo vaikystės, tėvas jai viską leido, o ji buvo griežta. Pirmą kartą E. apsivogė 10 metų, kaimynė ją parvedė iš policijos nuovados. Apie metus buvo viskas gerai. Iš namų pabėgo 11 metų. Dažnai išeidavo su K.. Ji kreipėsi pagalbos į socialinę pedagogę ir psichologus. Į psichologus kreipėsi 2016 m. Su E. K. kalbėdavosi, bet ji sakydavo viskas gerai, viską padarys. Pykdavosi, kai ji negrįždavo į namus. Po darbo grįžusi padėdavo ruošti pamokas, kalbėdavosi. Santykiai buvo geri, tik ji dažnai meluoja. S. sakydavo vienaip, kai pareidavo į namus kitaip. S. sakė, kad E. norėtų, kad jos mama būtų tokia kaip S. mama. Su S. yra kalbėjusi, kad E. jai sakė, jog nori gyventi vaikų namuose, tada būtų laisvė. Kartą ji buvo išgėrusi, tada E. nuvežė pas jos brolį. Ji su K. mama buvo susiginčijusios, liepė jai E. varyti į namus. Paskambino 21 val. liepė eiti namo. Kadangi E. nėjo, ji su savo drauge išėjo E. ieškoti. Ji tada dukrą patempė už rankos ir liepė eiti namo. Tuo metu nebuvo išgėrusi. E. pastoviai norėdavo miegoti pas kitus. K. mama tada sakė, kad gali likti nakvoti. E. K. labai norėjo greitai užaugti. Ji jai sakydavo, kad „neužauga“ ir „snarglė“. Bausdavo ją statydama į kampą, nes nešė iš namų, todėl ji turėjo viską slėpti. Raktus paimdavo, kad nepabėgtų iš namų, bet kaimynė turėjo atsarginį raktą. Kartą jai paskambino A. B. ir pasakė, kad namuose triukšmas. Grįžusi rado du bernus ir merginas. E. gulėjo ant žemės girta. Paklupdžiusi buvo, kai parvežė policijos pareigūnai, o jai dingo daiktai, pinigai. Klūpėjo apie 30 minučių, bet ant žemės nieko nebuvo. Ant žirnių neklupdė. Ji jai sakydavo, kad jeigu ji taip elgsis, išveš į vaikų namus. Gal ji ir nėra pati geriausia mama, bet klaidų visi daro. Savo vaiką mylėjo ir mylės. Kai uždarė į areštinę, tada jausmai buvo kitokie. Pasiimtų į namus, bet nėra tikra, kad ji vėl to paties nedarys. Klausė jos, kodėl ji nelanko mokyklos. Ji stengiasi, daug dirba, kad jai nieko netrūktų. Iš minimalios algos mokėjo mokesčius, pirko maistą, išlaikė dukrą. Psichologė sakė, kad tai auklėjimo klaidos. Pritaria, kad kai tėvą iškraustė, E. labai pyko. Ji jai daug ko neleisdavo. Tėvas leisdavo viską, tenkino visus jos norus. Jei ką pasakydavo E., ji nuleisdavo galvą ir tylėdavo. Į namus neidavo, nes bijodavo. Kai ji E. liepdavo pareiti į namus, ji grįždavo verkdama, kad kaimynai matytų. Kai tėvas išsikraustė iš namų, jai buvo 9 metai. Ji E. girdavo, leido į baseiną, į būrelius, o brolis žadėjo nupirkti jai pianiną, bet kai E. pradėjo taip elgtis viskas pasibaigė. Kai susipažino su S. ir K., tada pasikeitė. E. būdama 9 m., kai tėvas išsikraustė, sakė, kad atkeršys. Dukra prašė priimti jį atgal. Tėvas ją buvo išsivežęs, bet po savaitės liepė pasiimti. Tėvas ją lankė retai. Ji dirbo keliose darbovietėse, bet niekada nėra turėjusi jokių įspėjimų ir atleidimų dėl alkoholio. Turi sūnų, bet su juo jokių problemų nebuvo. Augino jį viena, neturėjo ką valgyti ir mokesčius reikėjo sumokėti, bet su vaiku problemų neturėjo. Dabar jis Londone dirba grožio salone kirpėju. Niekada E. nesakė, kad ji nevykėlė, tik rodydavo brolį kaip pavyzdį. Sūnus negavo trečdalio to, ką gavo duktė. S. K. teistas 5 kartus už vagystes ir už smurtą. Kad E. K. mokykloje netinkamai elgiasi, sakė socialinė pedagogė ir auklėtoja. Sakė, kad trukdo susikaupti kitiems vaikams ir meluoja. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Psichologė ir psichiatrė sakė, kad ji taip elgiasi, nes pyksta. Ar ji dabar pyksta negali pasakyti, nes mažai bendrauja. Sutinka, kad jaučia pyktį, bet ne ji viena kalta. Nepripažįsta smūgių, nes būtų visi juos matę. E. parsivežtų į namus, bet dabartinis draugas bijo, kad neapkaltintų priekabiavimu. Ji irgi E. nepasitiki. Jei matytų, kad keičiasi, tada be jokių problemų.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad smulkmenų nežino, bet sklido kalbos apie E. K. žygdarbius, jos vagystes, valkatavimą, negrįžimą į namus. Netiki, kad jai buvo sužalojimai padaryti, nes jei taip būtų buvę, tai seniai būtų sumušta. Jis susiskambina su O. M., bet labai artimai nebendrauja, nes jis mažai vaikšto. Tą kartą E. apie 11-12 val. atvežė. Ryte skambino O. M., klausė, ar ji žino kur dukra. Dukra išeidama į namus pasakė, kad motina prisidirbo. Jis liepė eiti tiesiai į namus. Jis jokių sužalojimų nematė. Pas jį E. K. buvo tik tą vieną kartą. Policijos pareigūnai atvežė, pasakė, kad motina išgėrus ir negali palikti namuose. Ryte E. K. nieko neklausė, nes žino koks vaikas, nenorėjo klausinėti. Nežino, kad O. M. buvo neblaivi ir nubausta. Nežino, kad O. M. turėjo problemų dėl alkoholio. Susiskambina, bet iš pokalbio, kad išgėrus nesuprasdavo. Po to karto E. K. nebuvo matęs. Retkarčiais, iki to įvykio ji ateidavo. O. M., kaip mama, per daug nuolaidi. E. K. kokias bausmes taikė mama, nežino. Ko gero sakydavo, kad suduos. O. M. sakydavo, kad neatsiliepia į telefono skambučius. Gal ant jos šaukdavo, ieškodavo policijoje. Fizines bausmes ar taikė, nežino. Iš tikrųjų nuo kada ji pradėjo neklausyti, O. M. nepasakojo. Kad E. K. vogė, jam atrodo, kad taip buvo dėl draugės, nes jai tikrai nieko netrūko. E. K. mamos neklausė. Visko jis nežino, tik nuogirdas, žino, kad E. K. turi polinkį meluoti, fantazuoti. Ji pastoviai išsigalvodavo viską nuo mažens.

Liudytoja E. L. teisme parodė, kad O. M. pažįsta iš darbo. Apie įvykį nieko nepasakys, nes nepamena. Įvykio detalės išblėsę, nes vaikus paima kas dieną ir detalių nebežino. O. M. įtraukta į Socialinės rizikos šeimų sąrašą. Darbuotojai vyksta į šeimą ir tada nustato rizikos laipsnį. Šiai dienai su šeima socialiniai darbuotojai nedirba, nes vaiko nėra. Jie lankėsi šeimoje dėl mergaitės, nes ji nelankė mokyklos. Dėl mamos nemokėjimo bendrauti, dėl alkoholio ir smurto šeimoje. Periodiškai O. M. lankėsi skyriuje, bet nedarė išvadų, todėl buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Mama ieškojo sprendimų, bet jai nepavykus, įrašė ir tada su ja dirbo socialiniai darbuotojai. Jie nustato tikslingumą ir tada vyksta, nebesilanko įvykus kardinaliems pokyčiams. Iki įvykio jau šeima buvo įrašyta socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl E. K. bėgimo iš namų ir mokyklos, nemokėjimo bendrauti. Iki to įvykio nebuvo duomenų dėl smurto. Prašo jos pirminius parodymus laikyti teisingais ir jais remtis. Mergaitė buvo apklausta. Ji sakė, kad mama jos nesupranta, negirdi, buvo daugiau bendravimo problemos. Apie smurtą ji nieko nesakė. Bandė išklausti ir sužinoti tikrąsias problemas. Akcentavo, kad neranda ryšio su mama.

Pagarsinus 2 t., b. l. 101-102, parodė, kad ne dėl smurto šeima buvo stebima. Gavę bet kokią informaciją jie reaguoja žaibiškai. Susisiekė su mama, buvo iškviesta ir dukra. Skyriuje mergaitė tą faktą paneigė. Keletą kartą klausinėjo, ji pasakė, kad pykstasi su mama, todėl ji taip pasakė. Jie apklausė daug asmenų. Dabar jos draugė S. pati augina vaiką. Ji irgi įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Nei E. K., nei jos draugė, nepatvirtino fakto apie smurtą. Kalbėjosi ir su kaltinamąja ir dukra. Ji dėl to fakto rašė paaiškinimą vaikų kontrolei. O. M. neblaivios nėra mačiusi. Kai įtaria, kad neblaivūs tėvai, kviečia policiją.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad jis pažįstamas su O. M. 15 metų, nuo tada kai gyveno su jo sūnumi. O. M. jaučia tik pagarbą, jie dažnai susitikdavo. Jo sūnus išsiskyrė su ja, bet santykius palaiko su ja. Dažnai susiskambina, ji atvažiuoja ir jis nuvažiuoja pas ją. Per mėnesį porą kartų susitinka. Jis vesdavo anūkę į darželį. Nėra matęs O. M. girtos. Sūnus su alkoholiu problemų turi, bet O. M. neturi. O. M. santykiai su E. K. iki 5 metų buvo nuostabūs. Kai ji paaugo, jis dirbo su nepilnamečiais kalėjime, sakė jai, kad nenormalu bėgti iš namų. Kai su ja šneki, ji verkia. Praeina kiek laiko ir vėl viskas pasikeičia. Sakė jai kreiptis visur į psichologus, psichiatrus, vaiko teisių apsaugos skyrių. Vėliau ji pradėjo vogti iš parduotuvės. Būdavo E. K. ir pas juos, bet kad ją muštų nėra matęs, barti bardavo. Mėlynių nėra matęs. Kai ji gyveno pas tėvą, taip pat bėgdavo iš namų. E. K. bendraudavo su suaugusiais ir fantazuodavo dažnai. Kai neturėjo kompiuterio ir telefono, ji bendraudavo normaliai, o kai nupirko, tada pasikeitė. Ji nenuoširdi, meluoja ir žodžio nesilaiko. O. M., kad ją vadintų snargle, valkata, kai jis būdavo, nėra girdėjęs. Jo sūnus sakė, kad O. M. vartoja alkoholį, bet jis labiau tiki buvusia marčia. O. M. griežta motina, jai patinka, kad viskas būtų sutvarkyta. Ji reikalauja tvarkos, o E. K. tai nepatinka. O. M. dirba, turi išlaikyti vaiką, kada ji galėjo dukrą labai prižiūrėti. Iš O. M. namų ji pradėjo išeidinėti 9-10 metų. Ji surado vyresnę draugę ir tada viskas prasidėjo.

Liudytoja A. B. teisme parodė, kad pažįsta O. M., jos yra kaimynės. Tą dieną O. M. sakė, kad dingo telefonas, prašė iškviesti jai greitąją pagalbą, nes jai pasidarė blogai. Davė lašų nuo širdies, bet ji buvo tikrai blaivi. Kai O. M. atėjo, dukra jau buvo išėjusi su telefonu. Ji skambino į jos telefoną, bet jis buvo išjungtas. Tą vakarą jai paskambino kita kaimynė ir pasakė, kad įleistų E. į koridorių, nes bendras koridorius ir rakinamos durys. E. atrodė normaliai, sužalojimų nematė, bet ji ir nekreipė dėmesio į tai. Ji įleido E. K. ir su kaimyne nuėjo pas O. M. į namus. Kaimynė ant E. K. šaukė, O. M. tylėjo. Vėliau už sienos girdėjo kaip O. M. šaukė ant E., nes gipsinės sienos ir aiškiai girdėjo. Apie sulaikymą ji sužinojo iš kaimynų, grįžusi iš darbo. Tada kaimynai pasakė, kad įvykis buvo ir ji policijoje. E. iš mokyklos grįždavo, kai mama išeidavo į darbą. Atsirakindavo duris ir pareidavo su draugais į namus ir dar ne viena. Kartais ji miegodavo laiptinėje. Vieną rytą išgirdo triukšmą pas O. M.. Tada mama grįžusi rado dukrą girtą. Jos draugės buvo vyresnės. E. K. bendraudavo su mama normaliai. Yra O. M. rodžiusi kaip atrodo kambarys. Į užpakalį gal sutrenkdavo. Ant E. K. O. M. šaudavo. Į kampą paklupdydavo, nes pati O. M. jai sakė. Sakydavo, kad klauptųsi. E. K. žadėjo klausyti, nebėgti, bet apsisukusi vėl tą patį daro. Ant ko kampe klūpėjo nesakė, nes nėra mačiusi. O. M. alkoholį vartoja per šventes, nes ji dirbanti. 25 metus gyvena kartu, bet girtos nėra mačiusi. Kad mama jai leistų taip elgtis ir negrįžti į namus, netiki. Kad E. K. paliktų namuose užrakintą tikrai taip nebuvo. Per atostogas užrakindavo, kad nepabėgtų, bet raktas būdavo pas kaimynus. E. K. parveždavo policija, bet ji į namus neidavo. Pareigūnai ją perduodavo mamai. Iš namų mama jos nevarė. Ji bijodavo mamos, o kaip nebijos, jei padarydavo „bardaką“ ir išeidavo. O. M. mylėjo ir myli savo dukrą dabar, bet E. K. mamos negerbia. Kartą kvietė greitąją pagalbą O. M., o E. K. sėdėjo ir nereagavo. E. K., kad mama muša ją nėra sakiusi. Necenzūriniais žodžiais, kad vadintų negirdėjo. E. K. linkusi iškraipyti faktus, ji žiauri melagė. Ji yra išsireiškusi ir kaimynai tai girdėjo, kai sakė, kad kai sulauks 14 m., visus išpjaus. Ji jų nekenčia, nes jie ją moko. Su kaimynais nebendrauja, nes visi priešai. Apsivogė ir išėjimai prasidėjo nuo 9 metų. Prieš tą įvykį, kad būtų sužalojimai nematė. O. M. nepasakojo apie sužalojimus. Kai prasidėjo problemos ji sakydavo, kad nesusitvarko su vaiku.

Liudytoja S. B. teisme parodė, kad socialinių paslaugų centre dirba socialine darbuotoja. O. M. šeima jai žinoma nuo 2017-02-08. Tada socialinių paslaugų centras gavo prašymą apsilankyti šeimoje ir išsiaiškinti, ar tikslinga šią šeimą įrašyti į sąrašą. Namuose rado E. K. su drauge. Pakalbėjo su E. K. apie mokyklą ir santykius su mama. Sakė, kad su mama santykiai įtempti, nes ji neklauso mamos. Sakė mokosi blogai ir šiaip mama pyksta. Draugė pasakė, kad prieš savaitę susipyko su mama ir mama jai sudavė. Bėgo kraujas, ji atbėgo pasiguosti. Klausė kaip jaučiasi. Sakė susitaikė, išsiaiškino aplinkybes ir viskas gerai. R. S. sakė, kad buvo atėjusi O. M. ir kalbėjosi su E. K.. Jos susitaikė ir grįžo į namus. Grįžo į tarnybą su kolege ir į darbo pabaigą informavo E. L.. Ji klausė kaip jaučiasi, ar vizualiai nesimato sužalojimų. Specialistė E. L. liepė raštu parašyti. Vasario 9 d. tarnyboje lankėsi O. M., kalbėjosi apie įvykį. Ji labai gailėjosi, paaiškino, kad paprašė parodyti rankinę ir jos susistumdė. Netyčia sudavė per nosį, pradėjo bėgti kraujas. Socialinis centras gavo raštą, kad įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Toliau aptartas darbas su mama, pasirašytas planas, poreikių planas. Kokių veiksmų imtis, planavo, kad mama nueis pas psichologą. Sakė, kad yra paskirta hospitalizacija į ligoninę, laukia talono. Po to mama pranešė, kad E. K. paguldyta. Sakė sveiksta ir viskas gerėja. Ji sužinojo, kad po kovo 20 d. E. K. buvo mokykloje ir viskas buvo gerai. Socialinė pedagogė jai sakė, kad būsena pagerėjo. Kovo 27 d. su socialine darbuotoja, kolege turėjo reidą. Neinformavę lankėsi pas O. M.. Pamatė, kad E. K. miega. Sakė, kad grįžo naktį, nespėjo pasiruošti namų darbų ir neleido į mokyklą. Mergaitė miegojo, nieko įtartina nepastebėjo. Liepė kitą dieną eiti į mokyklą. Jai vėliau kolegė pasakė, kad skambino R. S.. Pasakė, kad „Facebook“ parašyta, kad E. K. sumušė mama. Jos pakartotinai vyko į šeimą. Rado mamą ir E. K.. Klausė, ar gali patikslinti ką rašė draugė. E. K. patvirtino. Mergaitės kaktoje buvo pabrozdinimas. Kai ji gulėjo, negalėjo matyti. Sakė du kartus sudavė ir koja spyrė. Sakė yra guzas ir skauda galvą. Informavo E. L.. Iškvietė pareigūnus ir greitąją. Po įvykio kalbėjosi su O. M.. Ji gailėjosi ir dėl pirmo karto, ir dėl antro. Ji sakė, kad spyrio nebuvo. Toliau dirbo su šeima. O. M. dalyvauja pozityvios tėvystės kursuose. Į socialinės rizikos šeimų sąrašą įrašyti pagal gautą direktoriaus raštą. Rašte nurodyta, kad dėl mergaitės mokymosi ir netinkamos priežiūros. Kaip signalinis pranešimas buvo mokyklos raštas. Kada lankėsi šeimoje ir turėjo pateikti nuomonę, pateikė, kad dėl smurtinių atvejų tikslinga įtraukti į sąrašą. Socialinių įgūdžių stoka akivaizdi. Apie sumušimą E. K. sakė jos draugė S.. E. K. patvirtino, kad dėl rankinės. Kuo sužalojo nesakė. S. sakė, kad atbėgo pas ją, nes mama ją sumušė. Apie anksčiau patirtą smurtą nieko nesakė. Sakė, kad mama dažnai šaukia. Galėjo sakyti teisybę. O. M. dėl vasario 8 d. įvykio labai gailėjosi, sakė atsitiko netyčia ir daugiau nesikartos. Kad tyčia trenkė nepamena ar sakė. Kitas pranešimas buvo joms nuėjus į butą, kad mergaitė buvo išsigandusi. Klausė kodėl nesakė, sakė, kad bijojo mamos. Buvo susijaudinusi. Į gydymo įstaigą ji kartu nevyko. Detaliai neklausinėjo, pakako faktų, kad formuoti priežiūrą. O. M. kokia būsena buvo to įvykio metu, tiksliai nepamena. Lyg tai buvo truputį vartojusi alkoholį, jei gerai pamena. Mama visada gailėjosi dėl smurtinio elgesio. Skundėsi, kad mergaitė nelanko mokyklos ir bėga iš namų. Sakė, kad lydi į mokyklą ir vis tiek pabėga. Sakė nežino kaip su ja susitvarkyti. Nuo kelių metų negali pasakyti. Jai žinomas atvejis dėl planinio guldymo į ligoninę. Jai buvo gal 13 metų, tiksliai nežino. Tą dieną reikėjo užrakinti duris, bet sakė, kad neturi raktų. Mergaitė sakė, kad mama bijodama, kad nesusidėtų su netinkamais draugais, ją užrakindavo. Kaip būdavo, kai eidavo į mokyklą negali pasakyti. Apie O. M. elgesį negali daug pasakyti, nes bendravo neilgai. Kaimynų klausė, bet sakė, kad nėra matę išgėrusios. O. M. šeima buvo stebima kaip signalinė. Signalas buvo iš Rasos progimnazijos. Dėl smurto signalo nebuvo. E. K. pirmą kartą nesiskundė, ji miegojo lovoje. Sekantį kartą rodė guzą galvoje ir skundėsi galvos skausmu. Nevėmė, nesvirduliavo, akių vyzdžiai normalūs, į klausimus atsakinėjo adekvačiai. Atmintis nesutrikusi, aiškiai pasakė kaip buvo. Kodėl išvakarėse vėlai grįžo į namus, neklausė. Buvo užfiksuotas faktas, todėl skubėjo kreiptis į medikus. Vaikui, kuris grįžta vėlai ir neklauso mamos, nėra specialistė, bet mano problema iš anksčiau, galbūt reikėjo pagalbos ieškoti anksčiau. Pagrindo pykti ant dukters turėjo, bet smurto naudoti negalima. Jau eigoje teko bendrauti su Rasos progimnazijos socialine darbuotoja ir ji nurodė, kad E. K. elgesys netinkamas. Atsikalbinėja, grubi su kitais vaikais, bėga, nesimoko. Sakė, kad mama bendrauja dažnai ir bando tinkamai atlikti savo pareigas. Guzas buvo pakaušyje. Ji nečiupinėjo, nes ne medikė. Po įvykio su mama kalbėjosi, bet ji sakė, kad spyrio nebuvo. Ranka, ar sudavė nepamena, bet gailėjosi. Klausė ką daryti, mergaitė neklauso ir išveda iš pusiausvyros.

Liudytoja L. V. teisme parodė, kad ji su O. M. yra draugės. Buvo kovo pabaiga, kai vieną vakarą atėjo O. M. verkdama. Ji sakė, kad E. išėjo iš namų ir negrįžta. Skambino ir žinutes rašė, bet ji neatsiliepė. Tada važiavo ieškoti. Vėliau E. K. jai paskambino klausė, ar gali grįžti. Ji ją įleido ir nuėjo pas ją į namus. Sakė klauptis ir atsiprašyti mamos. Patempė už plaukų, kad klauptųsi ir išėjo. Kontakto tarp mamos ir dukters nematė. Mama sakė, kad atiduotų telefoną. Gal ir buvo atsiklaupusi, jau dabar nepamena. Buvo pavargusi, matė kaip ji parbėgo nuo mokyklos, bet ji nieko jos neklausė, o ji niekuo nesiskundė. Buvo apsivilkusi balta striuke, sutepta ar dažais, ar krauju. Tuo metu ar buvo O. M. vartojusi alkoholį, nežino. Alkoholį ji vartoja tik per šventes. Kaip auklėja nežino, bausmių neklausė. Sakė, kad vienas kartas buvo, kai sudavė ir bėgdama šaukė E. K.. Bėgo per kiemą ir šaukė, kad mama sumušė. Taip su dukra nesusitvarko jau nuo 10 metų. Jos kaimynės yra seniai, jau 18 metų. Ji turi sūnų E. Jis yra pasididžiavimas. Visą laiką augo su mama. Iš namų nebėgo ir neatsikalbinėjo prieš mamą. Valstybės tarnybos dėl sūnaus pretenzijų neturėjo. O. M. pagalbos prašė visur, bet negavo. E. K. mamos nemylėjo ir negerbė. Kai greitoji vežė mamą į ligoninę, ji sėdėjo lyg akmuo. E. K. sako, kad mama ją myli ir neatiduos į vaikų namus. Kad ją užrakintų namuose, nežino.

Ekspertas T. Š. teisme parodė, kad išvadą tvirtina. Išvada padaryta pagal gydytojos nustatytą diagnozę. Buvo pateiktas gydytos išrašas, kad jai diagnozuotas smegenų sukrėtimas. Gydytojas neurologas nustatė galvos smegenų sukrėtimą. Pagal ką nustatė galvos sukrėtimą, negali pasakyti. Tas klausimas adresuotas turi būti ne jam. Gydytoja remiasi objektyviais simptomais. Diagnozė grindžiama nukentėjusiosios nusiskundimais. Nukentėjusioji nurodė, kad skauda galvą, pykina, tai objektyvūs požymiai. Gydytojas po objektyvios apžiūros nustatė, jo reikia klausti, ar išvardinti požymiai objektyvūs. Iš jo praktikos, ar smegenų sukrėtimas padarytas gali pasakyti pamatęs asmenį. Auto neurologinis tyrimas galvos svaigimo priežasčiai nustatyti neatliktas. Galvos smegenų encefalograma ir kaukolės rentgenas neatliktas. Iš rentgenogramos negalima pasakyti, kad smegenų sukrėtimas padarytas. Smegenų sukrėtimas kliniškas, nes nustatytas gydytojos nurodytais požymiais. Pagal pateiktą užduotį smegenų sukrėtimas padarytas. Išvados 4 punkte nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuvimo metu.

Liudytoja R. S. teisme parodė, kad O. M. pažįsta iš matymo. E. K. pažįsta, nes ji draugavo su jos dukra S. S. bei kartu lankė vieną mokyklą. E. ateidavo į jų namus. Vieną vakarą ji ėjo į parduotuvę su draugu ir atbėgo E. K. basa, klykdama. Parėjo į namus, paskambino O. M.. Ji verkė ir nieko negalėjo jos paklausti . Žino, kad viskas buvo dėl 10 ar 20 eurų. Draugas siūlė duoti jai pinigų, kad ji atiduotų mamai, kad daugiau taip nebūtų. E. K. nosis buvo kruvina. Sakė, kad mama ją daužė ranka. Ji niekam tada nepranešė. Mama liepė likti miegoti pas juos, nes E. K. nenorėjo eiti į namus. Kitą dieną atėjo mama, pasiėmė dukrą ir išsivedė. E. niekada nenorėjo eiti į namus. Anksčiau, jei E. K. ateidavo, ji ją užlaikydavo, o mama po darbo ateidavo parsivesti. Ji bėgioja iš namų, nelanko mokyklos. Kad kitur kur miegotų, nežino. E. K. minėjo, kad tekdavo pabėgti iš namų. Kokios bausmės taikomos, negali pasakyti. E. K. bijojo eiti į namus, bet ji priežasties nežino. O. M. bendraujant pikta nebūdavo. Sakydavo, kad ateis pasiimti. Išgėrusios nėra mačiusi. Telefonu, kad išgėrusi kalbėtų nebuvo. Vėliau jai E. per „Facebook“ rašė, kad mama sumušė galvą, užrakino namuose ir ji neišėjo į mokyklą. Sakė, kad sukasi galva, pykina. Tada ji pasakė savo vaiko apsaugos tarnybai ir jie sureagavo. Nėra mačiusi, kad O. M. smurtautų. Kad negražiai vadintų taip pat neatsimena. Jai tai neaktualu, seniai viskas buvo, turi savų problemų. E. K. pas ją būdavo po darbo. Jei pabėgdavo iš ryto, eidavo pas O. M., ji tuo metu būdavo darbe. E. ir jai meluodavo.

Liudytoja O. K. teisme parodė, kad dirba Rasos progimnazijoje. O. M. yra E. K. mama. Mama labai rūpindavosi dukra. Dažnai jai skambindavo, domėdavosi kaip jai sekasi. E. K. bėgdavo iš pamokų, eidavo su draugais į savo namus. E. K. būtų gera mokinė, jei nebėgtų iš pamokų. Kad kas ja skųstųsi, nežino. Nuo 2016 m. rugsėjo m. pradėjo bėgti iš pamokų, kai jai buvo 11 metų. Žinojo, kad vieną kartą pabėgo iš namų. Kad ją kas nors skriaudžia, nesakė. Jos kalbėjosi su ja, ėjo pas socialinę darbuotoją. Ji ieškojo vyresnių draugų. Su mama dažnai bendraudavo, ji dažnai skambindavo. Kad alkoholį vartotų nepastebėjo. Apie bylą sužinojo po įvykio, kalbėjo su socialine darbuotoja. Su E. K. nebendravo. Mama, kad užrakintų E. K. namuose, nežino. Kad ją skriaustų, neatsimena. Kad iš jos tyčiojasi, nežino, tokio atvejo neatsimena.

Ekspertė R. D. teisme parodė, kad emociniai, psichologiniai, adaptaciniai sutrikimai yra skirtingi. Emocijų sutrikimas jaunystėje yra bendresnio pobūdžio sutrikimas. Jis gali prasidėti nuo ankstyvosios jaunystės ir tęsti iki vėlyvos paauglystės. Adaptacijos sutrikimas yra kuomet dėl kažkokių stresinių dalykų, kurie žmogų priverčia adaptuotis prie esamos situacijos ir sutrikdo psichikos sveikatą. Socializuotas elgesio sutrikimas yra elgesio sutrikimas pasireiškiantis jau vyresniame vaikų amžiuje. Simptomai tokie patys, nerimastingumas. Adaptacijos sutrikimas ir kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, galbūt labiausiai siejami su psichiką traumuojančia patirtimi šeimoje. Ekspertizės metu nustatė įvertinę viską nuo pradžios, gyvenimo istoriją, E. K. būseną. Visų būsenų simptomai yra panašūs, tik elgesio reiškiasi per elgesį, o emocijos per emocijas. Adaptacijos sutrikimas labiausiai gali reikštis ir elgesio ir emocijų sutrikimų požymiais. Dėl to nebuvo išskirta nei adaptacijos sutrikimas, nei socializuoto elgesio sutrikimas. Ekspertizės metu matė emocijų sutrikimus. Įvertino tai, kad 2017 m. vasario-kovo mėnesiais buvo gydyta Šiaulių psichiatrijos ligoninėje. Diagnozuoti sutrikimai - tie patys adaptacijos ir socializuotas elgesio sutrikimas. Ekspertizės metu matėsi vienas iš šių sutrikimų ir kiti emocijų sutrikimai vaikystėje. Socializuoto elgesio sutrikimų apraiškų ekspertizės metu kaip ir nematė. Kadangi ekspertizės metu matė emocijų sutrikimą vaikystėje, 2017 m. vasarį-kovą jai buvo diagnozuoti, tai reiškia, kad jie tęsiasi pagal sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ilgiau nei 10 dienų, todėl konstatuota, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas. Charakterio savybės, iš jų išplaukiantis gyvenimo būdas, auklėjimo būdas, emocinis požiūris į vaiką, nėra paveldima. Šio sutrikimo atsiradimas priklauso nuo aplinkos. O aplinka atitinkamai yra tokia, kokie tėvų charakteriai, kaip sprendžia kylančius sunkumus, kiek linkę smurtauti ir kokie yra emociškai, suprantantis ar nesuprantantis. Tai nėra paveldima, nėra lėtinis psichikos sutrikimas kaip šizofrenija, kuri galėtų turėti genetinį polinkį - paveldimumą. Emociniai elgesio sutrikimai atsiranda priklausomai nuo aplinkos, kokia aplinka toks vaikas. Šiuo metu, vaiką traumuojanti aplinka ir jos pasėkoje išsivystė sutrikimai. Atskyrimas vaiko su vienu iš tėvų gali turėti įtakos tokiems sutrikimams, gali neturėti. Tai priklauso nuo šeimos, nuo vaiko asmenybinių savybių, nuo jo gebėjimų tvarkytis su stresu. Taip pat nuo mamos palaikymo. Ekspertizės metu apie E. K. tėvą žinojo tiek, kiek buvo pateikta tyrimo medžiagoje. Žinojo, kad šeima išsiskyrusi, tėtis buvo smurtaujantis žmonos atžvilgiu. Tačiau ekspertizės tikslas buvo ne į tėčio elgesį, o į mamos elgesį. Ekspertizės metu vertino mamos elgesį. Lemiamą veiksnį duoda socialinė aplinka. Kad tėvo elgesys neturėjo visiškai įtakos, taip nemano, viskas turi įtakos. Tačiau įvertindami sveikatos sutrikdymą ir psichikos sutrikimą kuris atsirado, nurodė, kad šiuo metu E. K. konstatuojami sutrikimai patirti vaikystėje, tiesioginio priežastinio ryšiu susiję ne tik su byloje tyrinėjamais įvykiais, bet ir su mamos elgesiu bei veiksmais ir prieš tai patirtu fiziniu bei psichologiniu smurtu. Į tai įeina visas E. K. gyvenimas koks buvo iki byloje nagrinėjamų įvykių. Kategoriškai nepasakė, kad šis emocijų sutrikimas atsirado dėl mamos elgesio. Nėra galimybės išskirti kas atsirado dėl mamos elgesio, o kas dėl šeimos bendrų gyvenimo aplinkybių. E. K. draugų įtaka, jų socialinė aplinka negalėjo padėti susiformuoti sutrikimams. Tokie sutrikimai atsiranda vaikystėje. Tiesiog jeigu E. K. nebūtų turėjusi emocinio sutrikimo vaikystėje, nebūtų atsiradęs poreikis bėgti iš namų, nelankyti mokyklos. Emocijų sutrikimas patirtas vaikystėje išliko. Ilgalaikės pasekmės - tai kaip ji kalba apie elgesį iš mamos jos atžvilgiu, kad liūdi, kad graudinasi, nerimauja. Samprotauja, kad turi mamai įvairiausių jausmų, be to prie ilgalaikių pasekmių priskiria antrinį traumavimą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą nėra antrinio traumavimo išskyrimo. Pirminis, kai įvykis, o antrinis - tai visi iš po to sekantys veiksmai. Pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas, tai apklausos, atskyrimas nuo mamos, gyvenimo sąlygų pakeitimas, tai yra antrinis traumavimas. Tai neišvengiama bet kokiam nukentėjusiajam vaikui. Tačiau antrinio traumavimo nebūtų be pirminio traumavimo. Kalbama apie nutartyje nurodytą veiką ir iki tol buvusius O. M. fizinius ir psichologinius smurto veiksmus. Prieš mergaitę buvo smurtauta ir anksčiau, yra duomenys. Mergaitė buvo sumušta, bėgo kraujas iš nosies, išėjo į gatvę, žmonės pasiėmė pas save. Kalbama apie mamos elgesį. Emocijų sutrikimas vaikystėje pasireiškia kas matėsi gyvai, tai ekspertizės metu, pažeminta jos nuotaika, reagavimas į byloje nagrinėjamus įvykius, padidintas jautrumas, dirglumas. Jos išgyvenimas dėl to kas jai įvyko. Taip pat elgesio problemos, kurių jie ekspertizės metu nematė, bet sužinojo iš medicininių dokumentų. E. K. pas jas atvyko iš saugios aplinkos, ji gyveno pas tėtį. Turėjo duomenų, kad elgesys pagerėjęs. Ryškių problemų, tokių kaip bėgimas iš namų, nebuvo. Į emocijų sutrikimą patirtą vaikystėje įeina viskas ką išvardijo: ir bloga nuotaika, patirtas nerimas, negebėjimas tvardyti savo emocijų, pergyvenimas. Išvadoje nurodė, kad E. K. liūdi, susivaržiusi prislėgta ir blogos nuotaikos. Apie apklausą atsakyta 7 punkte, teismo psichologės. Pagrindo netikėti nukentėjusiąja nėra, vertino apklausas, medžiagą ir ekspertizės metu nesukėlė jokios asociacijos, kad skirtųsi jos parodymai. Tai sutapo. Mergaitė bėgo iš namų dėl netinkamo auklėjimo šeimoje. Jaučiasi nesuprasta, emociškai prislėgta, nesuprasti poreikiai. Tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti duomenys apie E. K. mamos gebėjimus. Vaikų teisės ir socialiniai darbuotojai nurodė, kad mama nesiklauso ir nebando suprasti dėl kokių priežasčių dukra taip elgiasi. Kaltina dukrą ir nemato savo kaltės bei atsakomybės. Visa atsakomybė permetama E. K.. Visiškai netinkamas požiūris į vaiką. Traumuojantis ir su fizine prievarta elgesys, aišku dėl ko nesinori būti namuose. Dėl bendravimo su vyresniais, priežastys tos pačios. Kompanijose randamas supratimas, palaikymas ir pagyrimas. Tai dėl savivertės pasitikrinimo. Kompanijoje gavo daugiau nei iš mamos. Apie smurtą vaikai dažniausiai pasipasakoja žmonėms, kuriais jie pasitiki. Iš kurių tikisi, kad sulauks pagalbos, šiuo atveju buvo S., draugės mama, kuriai ji rašė ir pasakojo apie mamos elgesį jos atžvilgiu. Tai nėra vaikui lengva, nes pasakoja apie artimiausią reikšmingą asmenį. Jei yra smurtaujama artimoje aplinkoje, vaikui sunku kalbėti, nes vaikas mamą ir myli, ir ant jos pyksta. Tai dvilypiai sunkūs vaikui jausmai ir kalbėti labai sunku. Kai nebegali iškęsti, tada prabylama. Emocijų sutrikimui žemas intelektas kažkiek įtakos turi. Kuo aukštesnis intelektas, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys emocijų sutrikimas. Kuo žemesnis intelektas, tuo mažiau supratimo, kas vyksta ir tuo mažesnė tikimybė, kad atsiras sutrikimai. E. K. ekspertizės metu kaip aprašyta išvadoje, fizinį ir psichologinį smurtą skiria. Kas turėjo didesnę įtaką emocinio sutrikimo susiformavimui - fizinis ar psichologinis smurtas, sunku pasakyti. To atskirti negalima. Ji pasakojo jai reikšmingą įvykį, kai mama būdama išgėrusi, mušė ją diržu ir kabeliu. Jai liūdna, kad mama kėlė ranką ir žiauriai elgėsi. Jai liūdna, kad negyvens Šiauliuose. Šį įvykį ji išskiria kaip patį svarbiausia ir patį sunkiausią. Emocijų sutrikimai susiformuoja vaikystėje dažniausiai iki 5 metų, bet visiems individuliai. 17 metų vaikui niekas nediagnozuotų tokio sutrikimo. Kas susiformavo iki 5 metų paliko iki 9 metų. Emocijų sutrikimai vaikystėje išnykti bėgant metams neišnyksta. Jei suteikiama tinkama pagalba, psichologo konsultavimas, tinkamas vaiko užimtumas, gali pagerėti, sutrikimas mažėti. Vėlesni įvykiai gali padidinti sutrikimą. 2017 m. įvykis galėjo sukelti atnaujinti emocinį sutrikimą, nes buvo mamos elgesys netinkamas.

Psichologė A. Š. teisme parodė, kad kuo daugiau laiko praeina nuo konkretaus įvykio, atmintyje išlieka tam tikri esminiai tam žmogui reikšmingi epizodai. Nuoseklaus pasakojimo nereiktų tikėtis, tačiau emociškai skaudūs epizodai visų atmintyje išlieka. Visiško užmiršimo negali būti. Apklausus po metų nukentėjusiąją, skirtumas būtų, ką ji sakė 2017 m. apklausų metui ir dabar. Tikslių detalių tikėtis nereikėtų. Analizuojant bylos medžiagą ir E. K. žodžius ekspertizės metu, matė mamos itin skirtingą elgesį su abiem vaikais. E. K. nurodė, kad mama skirtingai elgiasi su ja ir jos broliu. Brolis buvo apibūdinamas kaip pozityvus, o ji netikša. Be to, reiktų žiūrėti aplinką, kurioje jie augo, kaip su ja elgėsi mama. Labai daug psichologinio žeminimo elementų. Jei reikdavo atsiprašyti, reikėjo klauptis ant kelių. Ji užrakinama namuose, kad ko nors neiškrėstų, ji nepatyrė jokios šilumos. Iš turėtos medžiagos galima daryti išvadas, kad jai vienintelis kelias buvo ieškoti šilumos ir supratimo tik už namų ribų. Ji greičiausiai sutiko referentinę grupę, kurioje neįdedant didelių pastangų ji gavo meilę ir pripažinimą. Ji sugebėjo užmegzti ryšius ir palaikyti santykius. Ji jautėsi mylima, pripažinta. O mama liaupsina brolį, jai liepia į jį lygiuotis, o tuo pat metu elgdamasi žeminančiai ir netransliuojanti šilumos. Ekspertizės metu buvo aišku, kodėl toks obuoliukas nukrito nuo obels, tėvo veiksmai, skyrybos be abejonės traumuoja, bet šią akimirką tėvo veiksmai nežino, kurio plano veiksmai. Mamos veiksmai pirmaplaniai. Tai paaiškina E. K. elgesį ir ko ji išmoko, ir kaip elgiasi situacijose. E. K. elgesys destruktyvus. Jos akimis žiūrint, mama piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai ir neadekvačiai ją drausmino ir tai tęsėsi metų metus. Dabar turimos pasekmės ir jos pasireiškia per elgesio sutrikimus. Tėvo namuose jai gerai, ji jaučiasi gerai. Dešimt metų ji mokėsi netinkamai elgtis stresinėse situacijose. Ji nežino kaip reikia elgtis papuolus į geresnę aplinką. Jai įprastas būdas bėgti iš namų, tą ji ir daro. Tai paaiškina jos grandininę reakciją, santykius su mama, elgesį, reagavimo ypatumus iki šiol. Buvo nežinoma, kad ji pateko į globos namus, bet jai reikalingas didelis dėmesys, didžiulės šilumos, nors tuo pačiu ji pasakojo, kad vaikai daug dirba. Lyg ir pozityvu, kad ji buvo perkelta į saugią aplinką, kita vertus tai šeimai ir E. K. buvo stresas, kad reikia adaptuotis. Tam matyt pritrūko veiksnių, kad užtikrintų sėkmingą adaptaciją ir priėmimą į šeimą. E. K. mamą ir myli, ir pyksta, teigiama ir neigiama vienu metu. Tai yra mama, svarbiausias asmuo gyvenime, šalia tėčio. Vidinė sumaištis ją iš vidaus balansuoja, praranda pusiausvyrą, nežino kaip elgtis. Yra meilė, pyktis ir nuoskaudos, viskas yra dvipusiai. Jei atsakys dėl vaikų globos namų ieškinio, kurio nepasirašė pati E. K., jos peržengs savo ribas, nes tai ne jų kompetencija. Apie pinigus nekalbėjo, jai buvo aktualūs santykiai su mama. Nuo 16 metų yra objektyvūs medicininiai įrašai ir jos žodžiais, kad mama geria ir ją muša. Kada buvo pradžia, jos neatskirs, nes įvertinus duomenis, mama galėjo maskuoti sutrikusius santykius šeimoje sakydama, kad jos vaikas meluoja. E. K. nuo mažens buvo lepinama, šitai aprašoma ir tikėtina, kad besant vaikui, suaugę nesugebėjo susidoroti su pasekmėmis. Lepinimas reiškia, kad nėra jokių elgesio ribų, neišmokyta elgtis pagal taisykles. Vaikas auga ir pradeda reikštis elgesio problemos. Paveikslas dėliojasi pakankamai aiškus ir aišku, kodėl E. K. dabar tokia. Tai yra individualu ir į kiekvieną atvejį žiūrima atskirai, nėra griežtų amžiaus ribojimų. Kad atkurti jos gyvenimą nuo kūdikystės trūksta duomenų, šiuo atveju sakoma, kad buvo lepinimas, buvo skyrybos, vaikas auga, auga jos poreikiai. Viskas rutuliojasi palaipsniui ir išsirutulioja į didelį krūvį. Nenustatė, kad E. K. būtų linkusi fantazuoti. Joms aktualus padidintas polinkis fantazuoti, paauglystėje nederėtų kelti tokio klausimo. Fantazuoja ikimokyklinio amžiaus vaikai. Tokį klausimą galima kelti pradinukams, ar skiria fantazijas nuo realybės. Yra paauglė ir buvo gretinama bylos medžiaga, apklausos ir ką ji kalba ekspertizės metu, tai galima buvo stebėti nuoseklų jos elgesį ir savijautą kalbant apie reikšmingas bylos aplinkybes. Emocijos atitinka pasakojimo turinį. Negavo duomenų, kurie keltų abejonių dėl parodymų turinio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat ištyrė ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus:

Nukentėjusioji E. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tą vakarą buvo grįžusi namo, mama buvo išėjusi pas kaimynę, buvo išgėrusi. Bijojo būti namie, dėl to išėjo iš namų su mamos telefonu. Buvo su draugais iki 12 val., bijojo grįžti į namus, nes žinojo, kad mama ją muš. Kai grįžo, mama buvo girta, kalbėjosi, pradėjo už plaukų tampyti, spardyti, daužyti, grasino, kad ją užmuš, atsidurs vaikų namuose. Nuėjo miegoti. Ryte atėjo socialiniai darbuotojai, klausė kodėl ji ne mokykloje. Mama sakė, kad yra nepasiruošusi. Vėliau draugės mamai pasakė, kad yra sumušta. Iškvietė vaikų teises, matė, kad galvoje yra žymės, gėrė vaistus, gavosi vidinis galvos sutrenkimas. Per dvi dienas ją turėjo kažkas pasiimti, tai pasiėmė tėtis. Viskas buvo balandžio mėnesį. Mama buvo labai girta, nes girta visada kabinėjasi, rėkia. Tą kartą sakė: „tu nori į dantis snargle“. Girdėdama tokius žodžius norėjo išeiti. Pasiėmė savo ir mamos telefoną, kad galėtų prisiskambinti draugams. Jos telefone buvo telefonų numeriai, o mamos telefone buvo sąskaita. Grįžus namo konfliktas buvo dėl to, kad išėjo iš namų. Mama tampė už plaukų, smurtavo, trenkė jai į kaktą su koja ir ranka. Trenkė 3 kartus. Ji buvo atsiklaupusi. Mama tempė už plaukų, nukrito, pradėjo tampyti, spardyti. Kaktoje buvo didelis guzas, skaudėjo. Skaudėjo iki ligoninės, apie 4-5 dienas. Mama trenkė iš kojos į šoną, trenkė 3 kartus, negalėjo miegoti, nes labai skaudėjo tą vietą. Skaudėjo 3-4 dienas. Buvo likusi žymė, kaip randas nuo žaizdos. Daugiau mama nieko nedarė. Tai ne pirmas kartas, kai prieš ją smurtavo. Yra gavusi iš diržo, laido, rankos. Būdavo, kad neidavo į mokyklą, nes žinojo, kad bus patyčios, mama to neišspręsdavo. Su mama nelabai gerai sutaria. Mama gerdavo, jai tai nepatikdavo. Kartais negrįždavo namo arba grįždavo vėlai, kai žinodavo, kad mama geria. Mama gerdavo kiekvieną savaitgalį. Kad mama geria, žinojo jos draugės mama R. S., jos dukra, draugės mamos draugas. Mokykloje klasiokai žinojo, kad ją muša. Nenorėtų taikytis su mama, nenori vėl su ja gyventi, nes tai gali pasikartoti, bijo smurto (1 t., b. l. 41-42).

Nukentėjusioji E. K., papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad girta mama prieš ją smurtavo. Ji ją sumušė. Tą kartą buvo pabėgusi iš namų su mamos telefonu, mama jos ieškojo, o ji apie 24 val. grįžo. Tada buvo kaimynė. Kai kaimynė išėjo, jos su mama liko dviese, ji mamai atidavė telefoną. Mama buvo išgėrusi, mama buvo labai pikta ir jai trenkė ranka į galvą 3 kartus. Trenkė su delnu į kaktą. Ryte toje vietoje buvo guzas, kuris išsilaikė porą dienų. Kitą dieną buvo atvykusios socialinės darbuotojos, nes ji nebuvo mokykloje, tai jos pamatė tą guzą, iškvietė greitąją pagalbą, vaikų teises, policiją ir ją išvežė su greitąja pagalba ir paguldė į ligoninę. Jai buvo padarytas smarkus sutrenkimas. Kai sutrenktą vietą liesdavo, tai skaudėjo, o jei nieko nedarydavo, tai neskaudėjo. Skausmas buvo vidutinis - 7-8 balų stiprumo. Tada jos į ligoninę aplankyti atvažiavo tėtis, o po kelių dienų jis ją pasiėmė. Viskas vyko 2017 m. ar 2016 m. kovo mėn. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tada namuose daugiau nebuvo nieko. Viskas vyko apie 24 val. Iš namų tada buvo pabėgusi pusę dienos. Iš namų bėgdavo, nes mama jos neišleisdavo. Kai pabėgdavo, tai būdavo lauke su draugais. Iš namų per savaitę pabėga 2-4 dienas. Kai mama būna išgėrusi, tai jos elgesys būna kitoks, būna piktesnė. Kai prisidirbdavo, tai būdavo iš mamos prieš ją smurtas. Kartais ji klūpėdavo porą valandų ant žirnių, kartais gaudavo diržo. Retai prieš ją būdavo naudojamas smurtas. Apie smurtą prieš ją žinojo draugė S. S. ir jos mama R. S.. Mama neatsiprašė, jei atsiprašytų, tai atleistų. Kai buvo pas tėtį, tai ji skambino ir atsiprašė, kad sutrenkė į kaktą. Be smūgių į kaktą, tada nebuvo atlikta daugiau veiksmų, kurie sukeltų jai skausmą. Taip pat ji gaudavo nuo mamos diržo ir taip yra buvę daug kartų. Pirmą kartą diržu gavo, kai jai buvo gal 9 metai, kai kažką pavogė iš parduotuvės. Paskutinį kartą diržu gavo, kai jai buvo 11 m. dažniausiai jai trenkdavo per kojas. Iš pradžių skaudėdavo, bet paskui praeidavo. Kartais likdavo mėlynės ar žymės. Be smūgių į kaktą kitas smurtas tą vakarą nebuvo naudojamas. Yra buvę, kad nuo mamos smurto būtų likę mėlynių, bet kraujo nėra buvę. Mėlynės atsirasdavo nuo diržo. Mėlynes matė geriausia draugė S.. Mama alkoholį vartodavo dažniausiai savaitgaliais, kai nedirbdavo, t. y. vartodavo 2-3 kartus per mėnesį. Šiokiadieniais ji negerdavo. Psichologinis smurtas būna tada, kai žmogų įžeidžia žodžiais. Ją mama įžeisdavo, kai šnekėdavo apie tėtį, kad jis yra jai svarbiausias, kad jį labiau myli nei mamą. Iš mamos beveik nebūdavo necenzūrinių žodžių ir įžeidinėjimų. Yra klūpėjusi ant žirnių kokius 5 kartus. Pirmas toks kartas buvo, kai jai buvo 10-11 m., o paskutinis kartas, kai jai buvo beveik 13 m. Ant žirnių klupdydavo, kai kažką prisidirbdavo. Nuo tupėjimo ant kelių, būdavo antspaudai. Apie tai žinojo kai kurie bendrabučio kaimynai. Daugiau jokių bausmių nėra buvę. Mama nėra jos išvariusi iš namų. Yra buvę, kad mama ją užrakina namuose, kai pati išeina ir taip buvo gal 10 kartų. Taip būdavo, jei nenorėdavo kartu eiti į šventę, ar į svečius. Tada mama grįždavo 22-23 val. Kai ją užrakindavo, tai raktų ji neturėdavo. Per naktį mama jos nėra palikusi. Yra buvę, kad, kai grįžta iš mokyklos, tai mamos neranda, bet tada nueidavo pas kaimynus, paskambindavo mamai, paklausdavo kada ji grįš. Raktai dažniausiai būdavo pas mamą, jei ji būdavo netoliese pas draugus, tai nueidavo ten ir raktus pasiimdavo. Mamos palaukdavo gal 20 min. Pirmą kartą prieš ją buvo panaudotas smurtas, kai jai buvo gal 9 m., o paskutinį kartą, kai jai buvo 12 m., tai per tą laiką fizinis smurtas prieš ją buvo naudojamas daug kartų, t. y. 30-40 kartų. Smurtas buvo naudojamas namuose, o kitur jo nėra naudojusi. Be to, jai buvo kliuvę nuo mamos į nosį, tai po to porą dienų miegojo pas draugę. Taip įvyko prieš porą metų, kai mama jos ,,tašėje“ rado cigarečių pakelį. Tada mama trenkė jai į nosį plaštaka vieną kartą. Nosį truputį skaudėjo, bet ji nebuvo lūžusi. Pas gydytojus dėl to nesikreipė. Viskas vyko namuose, bet tada pabėgo iš namų pas draugę S.. Mama jos atsiprašė. S. ir jos mama matė, kaip jai bėgo iš nosies kraujas. S. mama viską žinojo, tai ji liepė jai pasilikti. S. gyveno Rasos gatvėje, prie parduotuvės ,,TAU“, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. K. Ž. pažįsta, ji yra jos draugė, pas ją seniau yra miegojusi, nes žinodavo, kad jos mama yra išgėrusi. Kartą, kai buvo pas K., tai girta mama atėjo, sukėlė sąmyšį. T. K. išbėgo, bet paskui grįžo ir jos mamą išvarė. Taip buvo prieš 3 m. Kai mama atėjo pas K. ir sukėlė sąmyšį, tai smurto prieš ją nenaudojo, netempė jos už plaukų. Mama seniau yra ją patempusi už plaukų, bet tada nuėjo į savo kambarį. Kai ją tempė už plaukų, tai jai buvo gal 10 m., neprisimena dėl ko tempė. Mama pas K. atėjo, kad ją parsivestų namo. Mama rėkė, bandė sakyti, kad ji eitų namo, bet ji bijojo, verkė. K. Ž. mama jos mamai sakė, kad tą dieną ji neis namo ir pareis rytoj. Taip K. mama pasakė, nes jos mama buvo išgėrusi. Smurto nebuvo, jos netempė. Būnant pas K., skausmas jai nebuvo sukeltas. Dėl sužalotos nosies nurodė, kad mama bandė atidaryti jos ,,tašę“, ji nenorėjo leisti, mama pačiupo už ,,tašės“ ir užtiko cigarečių pakelį ir trenkė, ji norėjo mautis batus, bet žinojo, kad nespės pabėgti, išbėgo kruvina nosimi, gal mama to nenorėjo, jai sudavė su ranka, su delnu (1 t., b. l. 124-126).

Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su O. M. turi mažametę dukrą E. K.. Kartu su O. gyveno maždaug iki kol E. buvo penki ar šeši metai, po to iš O., jos pačios iniciatyva, išsikraustė. E. liko gyventi su motina. Su E. iki kol nebuvo gautas signalas iš Šiaulių Vaiko teisių apsaugos skyriaus, jog dukrai ieškoma laikina globa, bendravo minimaliai, nes O. dažnai keitė telefonus, jis negalėdavo su ja susisiekti, nors, kita vertus ir pats nelabai ieškojo to ryšio. Pati dukra jam dažnai taip pat neskambindavo. Kai sužinojo, kad tarp E. ir jos mamos įvyko incidentas, E. pasiėmė gyventi pas save, nors ir taip, prieš kelis mėnesius, su O. buvo susitarę, kad nuo šios vasaros pradžios E. pasiims pas save gyventi jis, nes ji su E. nebesusitvarko. Pasak O., E. jos neklauso, bėga iš namų, jų nesutarimai buvo gan dažni. 2015 metų visą vasarą E. praleido pas jį. Su dukra jam jokių problemų nebuvo kilę. Pirmas dvi savaites E. reikėjo ,,persilaužti“, kad priprasti prie taisyklių, tačiau po to ji buvo ,,šilkinė“. Žino, kad po to, kai grįžo pas O., su E. pusmetį buvo viskas labai gerai, o po to vėl O. pradėjo su E. nebesusitvarkyti. Jis mano, kad O. per mažai dėmesio skirdavo E., todėl jos ir nesusikalbėdavo. Žino, kad O. nevengia išgerti alkoholio ir jų tarpusavio santykiai su ja konfliktuoti ir yra dėl to, kad kai su ja kalbasi, kai ji būna išgėrusi, jie pastoviai konfliktuoja, nes kai pokalbių metu O. būna blaivi, su ja galima normaliai kalbėtis, ieškoti kažkokių problemų sprendimo būdų. Dažnai būdavo taip, kad O. būdavo išgėrusi - tą žino iš to, kad kai tik ji išgeria, skambina jam ir konfliktuoja. Dažniausiai tai būna savaitgaliai. Dalyvavo dukters apklausoje ir girdėjo E. duodamus parodymus. Prieš tai E. jam pasakojo taip pat, tik ne taip smulkiai, buvo pasakiusi, kad mama ją sumušė ir tiek. Jis pats E. nieko neklausinėjo, nenorėdamas jos traumuoti. Yra linkęs tikėti E., nors, žinant tai, kad E. jį labiau myli, nei, kad mamą ir nori pas jį gyventi, galimas daiktas, kad E. galėjo viską truputį ir perdėti vien todėl, kad greičiau atsidurtų pas jį namuose. Kita vertus, pažindamas O., nes su ja kartu gyveno apie penkerius, ar šešerius metus, mano, kad O. galėjo taip pasielgti - ji tiesiog galėjo ,,pratrūkti“, nes, kaip jau ir minėjo, jų abiejų tarpusavio santykiai buvo labai įtempti. O. jau kuris laikas jo prašė, kad jis greičiau pasiimtų E. pas save, o jis norėjo, kad E. dar šiuos mokslo metus užbaigtų Šiauliuose, be to, dar nebuvo pilnai įrengęs E. skirto kambario. Jis kaip E. atstovas pagal įstatymą sutiktų ir pageidautų, kad ši byla būtų užbaigta dukrai su motina susitaikius. Kai E. apklausos metu uždavė tokį klausimą, ar ji sutiktų susitaikyti ir toliau gyventi su mama, E. atsakė, kad nesutiktų, tačiau vėliau jis su E. išsiaiškino, kad E. su mama taikytis sutiktų, bet tik su tokia sąlyga, kad liks gyventi pas jį. Po jų incidento, pas E. ant kaktos buvo nedidelis nubrozdinimas ir E. sakė, kad tai žymė nuo mamos mušimo. E. sakė, kad mama ją mušė kojomis ir rankomis. Kaip tiksliai atsirado ši žymė - sudavus ranka, ar koja, jis su E. to tiksliai neišsiaiškino, nes kaip jau ir sakė, pats E. detaliai visko neklausinėjo. Jokio civilinio ieškinio šioje byloje, nei savo, kaip E. atstovo pagal įstatymą, nei E. vardu, jis nereikš (1 t., b. l. 132-135).

Liudytoja J. B. parodė, kad E. K. mokėsi kartu su jos dukra. Buvo vienas atvejis, kai ji atėjo verkdama ir sakė, kad mama muša ir neįleidžia į namus. Ji tada susiekė su O. M.. O. M. tikrai rūpinosi dukra, o E. K. meluoja. Kai su mama pradėjo daugiau bendrauti, suprato koks tai vaikas. Mama prašydavo jei tik ateis pranešti jai. Taip tęsėsi ilgą laiką. Ji skambina ir mama lėkdavo pas ją. Nuo kada draugystė prasidėjo negali pasakyti, nes gydosi nuo depresijos ir atminties neturi. E. K. atėjusi nesakė, kad sumušta, sakė, kad neįleidžia į namus. Vėlai vakare ji atėjo ir sakė, kad mama mušasi, neįleidžia į namus. Pradėjo verkti, bet viskas buvo melas. Taip nusprendė, nes ji pastoviai prašydavosi nakvynės. Vieną kartą E. buvo pas ją ir ji išsikvietė jos mamą, bet vėliau pasakė, kad tegul mergaitė lieka nakvoti. Kai mama atėjo, E. su K. sėdėjo ant sofos. Mama čiupo mergaitę už striukės kalnieriaus ir liepė eiti namo. Ji pradėjo verkti ir sakė neisiu. Tada sakiau, tegul pasilieka, o mama išėjo su drauge ar kaimyne. Mama čiupo E. už kalnieriaus, kadangi jos plaukai ilgi, gal atrodė, kad čiupo už plaukų. Buvo vėlus laikas, aišku galėjo pasakyti E., kad ji valkata. O. M. buvo neblaivi, atsisėdo ir nuleido galvą. Vėliau ji E. varė lauk ir liepė K. griežtai nedraugauti. Kad O. M. neblaivi sakydavo E.. Jos dukra su E. naktį buvo dingusios, tada O. M. skambino ir kvietė policiją. Ji su O. M. bendravo tik dėl vaikų gaudymo. O. M. jai yra sakiusi pasiimk E., daugiau neturiu kantrybės, atnešiu rūbus. Bet ji atsakė, kad svetimų vaikų nereikia. Porą kartų kalbant telefonu suprato, kad O. M. neblaivi. Kartą E. atėjusi pasakė, kad jos mama neįleidžia į namus, tada iškvietė policiją, kuri E. parvedė į namus, bet nepaliko, nes lyg tada išvežė pas dėdę. Kad O. M. girta pasakė policijos pareigūnai. E. sakė, kad mama girta neįleidžia į namus.

Liudytojas A. Z. parodė, kad jis su O. M. nepažįstami, o E. K. yra jo buvusios merginos, dukters draugė. Tą kartą jis stovėjo ties (duomenys neskelbtini) ir pamatė kruviną E.. Paklausė kas nutiko, tai ji pasakė, kad sumušė mama. Tada jis nuvedė ją pas draugę į jos namus, nuramino, nuprausė. Tai buvo žiemą, gal prieš du metus. E. daugiau bendravo su jo drauge. E. apie mamos elgesį pasakojo, kad kelią ranką. Šiaip jis su mergaite mažai bendraudavo, kai ji ateidavo pas draugės dukrą. O. M. neblaivios nėra matęs. Draugės dukters elgesys, pradėjus bendrauti su E. K., pasikeitė, nes pradėjo nelankyti mokyklos, meluoti. Bendraujant su E. K. jam atrodydavo, kad ji meluoja.

2017-03-27 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuota, kad 2017-03-27 apie 14.35 val. vaiko kaktos srityje matėsi nežymus nubrozdinimas, vaikas nurodė, kad prieš ją vakar smurtavo mama, todėl ir yra nubrozdinta jos kakta. E. K. paaiškino, kad 2017-03-26 apie 24.00 val. grįžo į namus ir jos mama O. M. supykusi ranka tris kartus sudavė jai per galvą bei du kartus su koja spyrė jai į galvą. Mergaitė aiškino, kad mama yra mušusi ją ir anksčiau su elektros laidu bei rankomis, tačiau niekam apie tai nesisakė (1 t., b. l. 23-26).

2017-10-17 - 2017-12-18 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-188/2017 konstatuota, kad neverbalinis E. K. elgesys rodo atitikimą jos duodamiems parodymams. O. M. veiksmai (fizinis ir psichologinis smurtas) paveikė E. K. psichiką ir turėjo tiek trumpalaikes (veiksmų metu sukėlė skausmą, išgąstį), tiek ilgalaikes pasekmes; E. K. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8 trunkantys ilgiau, nei 10 dienų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję ne tik su byloje nagrinėjamais įvykiais, bet ir su prieš tai ilgą laiką patirtu fiziniu ir psichologiniu smurtu. Ekspertizės akte nurodoma, kad matomi išreikšti psichologinės šilumos, meilės ir globos poreikiai; tai pajutusi E. K. lengvai mezga kontaktą su tuo asmeniu, atvirauja. Jai aktualus bendravimas, negaudama emocinio palaikymo jo ieškojo kitur, šiuo atveju, turimais duomenimis, ji geriausia jautėsi vyresnių draugų kompanijoje, kurioje jautėsi priimta, pripažinta (1 t., b. l. 94-105).

2017-04-28 - 2017-05-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 550/2017(04) konstatuota, jog E. K. nustatytas odos nubrozdinimas kaktoje ir galvos smegenų sukrėtimas (kliniškai), nustatyti kūno sužalojimai E. K. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku, nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 38-39).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2016-03-11 22.40 val. O. M., būdama girta, negalėjo tinkamai pasirūpinti savo mažamete dukra E. K.. Nurodoma, kad dėl mamos girtumo dukra bijojo grįžti į namus (3 t., b. l. 16-17). 2016-03-15 pasiaiškinime O. M. nurodė, kad 2016-03-11 buvo neblaivi, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tuo metu dukra pabuvo pas dėdę A. M. (2 t., b. l. 29).

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2017-02-09 rašte nurodyta, kad E. K. guodėsi, jog mama nuolat pyksta ant jos be priežasties ir nepagrįstai kaltina blogu elgesiu, mama dažnai užrakina ją namuose, todėl mergaitė negali išeiti į mokyklą, 2017 m. vasario 2 d., E. teigimu, mama prieš ją smurtavo ir iš nosies bėgo kraujas. Šį įvykį patvirtino ir E. draugė S.. Dukros žodžių, kad 2017 m. vasario 2 d. ji smurtavo prieš E., O. M. nepaneigė. Moteris labai gailėjosi taip pasielgusi ir teigė, kad tai buvo vienintelis toks atvejis (2 t., b. l. 101-102).

2017-05-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. S. pateikė programa ,,Messenger“ R. S. susirašinėjimą su E. K. iš kurio matyti, kad E. K. R. S. rašė ,,ka daryt mane mama vel sparde ant galvos yra zaizda ir galvoj guzai“ (2 t., b. l. 141-145).

Nusikalstamų veikų padarymo metu vaiko teisių, jų apsaugos ir gynimo garantijų, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustatė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir VTAPĮ) (1996-03-14 redakcija, galiojusi iki 2018-07-01). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais. Numatyta, kad už vaiko teisių užtikrinimą atsakingi tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, turėdami teisę vienaip ar kitaip drausminti vaiką, neturi teisės naudoti prieš jį fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto (VTAPĮ 49 straipsnis). Fizinė bausmė suprantama kaip bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti. Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai (VTAPĮ 2 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę). Pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustatė, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). Todėl, nors tėvai neabejotinai turi teisę ir pareigą ugdyti ir auklėti savo vaikus, skatinti jų teigiamą elgesį, vienaip ar kitaip reaguoti į, jų manymu, netinkamus vaiko poelgius, tačiau bet kuriuo atveju tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių panaudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

Nors teisminio nagrinėjimo metu buvo iškelta abejonė dėl ekspertizės akto pagrįstumo, teismui nėra pagrindo abejoti eksperčių kompetencija, ekspertizės aktas yra išsamus ir pagrįstas ne tik nukentėjusios apklausa ir tyrimu, tačiau paremtas ir medicininiais dokumentais. Be to, ekspertizės išvados teisiamojo posėdžio metu eksperčių R. D. ir A. Š. buvo patvirtintos. Jos paaiškino bei atsakė į proceso dalyvių užduotus klausimus. Abejoti ekspertizės akte padarytomis išvadomis teismas neturi jokio pagrindo.

Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad E. K. tiriamų nusikaltimų padarymo metu buvo konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, adaptacijos sutrikimai F43.2, socializuoto elgesio sutrikimas F91.2. Tačiau nustatyta, kad konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję ne tik su byloje nagrinėjamais įvykiais, bet ir su prieš tai ilgą laiką patirtu fiziniu bei psichologiniu smurtu. Kaltinamosios O. M. veiksmai – fizinis ir psichologinis smurtas – paveikė E. K. psichiką ir turėjo tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes pasekmes ir tokiu būdu buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, nes E. K. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Nukentėjusiosios neverbalinis elgesys rodo atitikimą jos duodamiems parodymams.

Teisme apklausta ekspertė R. D. nurodė, kad E. K. konstatuoti sutrikimai labiausiai siejami su psichiką traumuojančia patirtimi šeimoje. Jeigu nebūtų turėjusi emocinio sutrikimo vaikystėje, nebūtų atsiradęs poreikis bėgti iš namų, nelankyti mokyklos. Emocijų sutrikimas, patirtas vaikystėje, apima blogą nuotaiką, nerimą, negebėjimą tvardyti savo emocijų, pergyvenimą. Mergaitė bėgo iš namų dėl netinkamo auklėjimo šeimoje, jautėsi nesuprasta, emociškai prislėgta, nesuprasti jos poreikiai. Nurodė, kad netinkamas mamos požiūris į dukrą ir dėl to, kad nemato savo kaltės ir atsakomybės, ją perkelia E. K.. Psichologė A. Š. teisme nurodė, jog nereikėtų tikėtis nuoseklaus pasakojimo, tačiau emociškai skaudūs epizodai išlieka atmintyje. Mamos veiksmai – skirtingas elgesys su ja ir su jos broliu (liaupsina brolį, apibūdina pozityviai, o ji apibūdinama kaip netikša, turėjo lygiuotis į brolį), piktnaudžiavimas alkoholiu, netinkamas ir neadekvatus drausminimas, kuris tęsėsi ilgą laiką, buvo pirmaplaniai ir sukėlė pasekmes, pasireiškiančias per elgesio sutrikimus. Psichologė nurodė, kad mamos elgesyje su dukra ji mato daug psichologinio žeminimo elementų – reikdavo atsiprašyti klaupiantis ant kelių, buvo užrakinama namuose, kad ko nors neiškrėstų. Mama, girdama brolį, elgėsi žeminančiai ir netransliavo šilumos, dėl ko vienintelis kelias ieškoti šilumos ir supratimo buvo tik už namų ribų, kur sutiko referentinę grupę, kurioje ji tai gavo. Taip pat nurodė, kad tikėtina, jog dėl lepinimo vaikystėje, suaugę nesugebėjo susidoroti su pasekmėmis.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji E. K. mamos netinkamą elgesį su ja sieja su alkoholiu, t. y. kai yra išgėrusi, ji yra piktesnė, kabinėjasi, rėkia, todėl nenorėdavo būti namuose, išeidavo iš namų, bijodavo grįžti. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad O. M. nubausta dėl to, kad 2016-03-11 22.40 val. O. M., būdama girta, negalėjo tinkamai pasirūpinti savo mažamete dukra E. K.. Nurodoma, kad dėl mamos girtumo dukra bijojo grįžti į namus (3 t., b. l. 16-17). Apie tai, kad mama smurtaudavo jos atžvilgiu ji pasakojo draugei S. S., jos mamai R. S., A. Z.. Liudytoja J. B. taip pat nurodė, kad E. K. su jos dukra K. Ž. kalbėdavo apie tai, kad E. K. muša mama. Pažymėtina, kad keli smurto atvejai buvo pastebėti ir užfiksuoti. Liudytojais apklausti R. S. ir A. Z. patvirtino faktą, jog apie 2017-02-02 matė E. K. kruvinu veidu dėl sužalotos nosies, o ji nurodė, kad mama ją sumušė, taip pat parodė, jog E. K. kalbėjo apie tai, kad namuose yra mušama. Kaltinamoji O. M. neneigė, jog buvo toks įvykis, tačiau nurodė, kad nukentėjusiajai nosį užgavo netyčia, kai susistumdė dėl rankinės. Teismas šią versiją vertina kritiškai. Jeigu sužalojimas būtų netyčinis, E. K. nebūtų bėgusi iš namų, tuo labiau be batų, verkusi ir nenorėjusi grįžti namo. Liudytoja S. B. parodė, kad tarnyboje apsilankiusi O. M. gailėjosi dėl sudavimo į nosį, paaiškino, kad paprašė parodyti rankinę, jos susistumdė ir ji netyčia sudavė per nosį, pradėjo bėgti kraujas. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2017-02-09 rašte nurodyta, kad E. K. teigimu 2017-02-02 mama prieš ją smurtavo ir iš nosies bėgo kraujas. O. M. dukros žodžių nepaneigė, gailėjosi.

Liudytoja S. B. taip pat parodė, kad kovo 27 d. pakartotinai nuvykusi į namus matė nubrozdinimą kaktoje, E. K. sakė, kad mama du kartus sudavė ir spyrė, yra guzas ir skauda galvą, buvo išsigandusi, sakė, kad pirmą kartą joms apsilankius ji nieko nesakė, nes bijojo mamos, buvo susijaudinusi, taip pat sakė, kad mama ją užrakina, nes bijo, kad nesusidėtų su netinkamais draugais. Kalbėjosi su E. M., ji gailėjosi, sakė, kad spyrio nebuvo. Liudytoja L. V. patvirtino, kad įleidusi ir parvedusi E. K. į namus, liepė klauptis ir atsiprašyti mamos, patempė už plaukų, kad klauptųsi ir išėjo. Kontakto tarp mamos ir dukters nematė. Kai ėjo į butą, sužalojimų nematė. Iš ,,Messenger“ programoje esančio susirašinėjimo tarp R. S. ir E. K. matyti, kad E. K. R. S. rašė ,,ka daryt mane mama vel sparde ant galvos yra zaizda ir galvoj guzai“. Ekspertas T. Š. patvirtino savo išvadą, kad yra kaktos nubrozdinimas, galvos sumušimas. Smegenų sukrėtimą nustatė neurologas.

Liudytoja J. B. parodė, jog buvo atvejis, kai E. K. atėjo pas jos dukrą K. Ž. ir prašė leisti pernakvoti. Kiek vėliau O. M. atėjo jos pasiimti būdama neblaivi, griebė už striukės, garsiai šaukė ir vadino valkata, tempė nuo lovos, E. K. tuo metu buvo labai išsigandusi, susigūžusi, nenorėjo keltis nuo lovos. Taigi ji taip pat patvirtino aplinkybę, jog išgėrusi O. M. būna agresyvi. Tokią aplinkybę nurodė ir S. K.. Vis tik nei apklausti kaimynai, nei socialiniai darbuotojai ar mokytojai nėra matę O. M. išgėrusios. Pati kaltinamoji pripažįsta, jog alkoholį vartoja saikingai, per šventes, savaitgaliais. Tikėtina, kad nei mokytojai, nei socialiniai darbuotojai negalėjo to pastebėti, kadangi savaitgaliais nekontaktuodavo. Nors ekspertės konstatavo, jog E. K. diagnozuoti kiti emociniai sutrikimai vaikystėje, kurie, tikėtina, susiformavo iki 9 metų, ir šis laikotarpis apima laiką, kuomet su nukentėjusiąja ir kaltinamąja gyveno S. K., kuris smurtavo O. M. atžvilgiu, pati nukentėjusioji su tėčiu nesieja jokių blogų prisiminimų ar emocijų, buvimą su juo prisimena geruoju.

Kaltinamoji nurodė, kad E. K. parodymai nėra nuoseklūs, skiriasi nurodomos aplinkybės. Pažymėtina, kad ekspertai nenustatė E. K. polinkio fantazuoti, abejonių dėl duodamų parodymų nekilo. Jos neverbaliniai veiksmai atitiko parodymus, duotus 2017 m. balandžio 11 d. vykusioje apklausoje. Tai, kad 2018 m. balandžio 11 d. duotuose jos parodymuose yra neatitikimų ekspertės teismo posėdyje paaiškino, kad nereikėtų tikėtis nuoseklaus pasakojimo, bet emociškai skaudūs epizodai išlieka atmintyje. Be to, nuo įvykių pradžios iki antros apklausos praėjo vieneri metai, po pirmosios apklausos atliekant ekspertizę nurodė, kad norėtų, jog „mama pripažintų, kad būtų susidraugavimas (susitaikytų). Tada byla būtų nutraukta <...> mama dabar pasikeitusi. Rašo meilius žodžius“. Matyti, jog nukentėjusioji nori, kad jos ir mamos santykiai pagerėtų, tikėtina, jog skaudesnius įvykius jos atžvilgiu gali vertinti švelniau, bandyti pateisinti, nurodė, kad kai buvo pas tėtį, mama paskambino ir atsiprašė, kad sutrenkė į kaktą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati kaltinamoji neneigė, jog nukentėjusiajai taikė tokias bausmes kaip klupdymas, užrakinimas namuose izoliuojant nuo draugų įtakos, vadino „neūžauga“, „snargle“, šio apibūdinimo nelaiko įžeidžiančiu. Liudytoja A. B. parodė, kad O. M. į užpakalį gal sutrenkdavo, šaukdavo, pati sakė, kad į kampą paklupdydavo, per atostogas užrakindavo, kad nepabėgtų, bet raktas būdavo pas kaimynus.

Teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatęs aplinkybių, paneigiančių nukentėjusiosios žodžius, nuginčijančius ekspertizės akte padarytas išvadas, konstatuoja, kad nuteistosios veiksmai peržengė leistinas griežtumo ir reiklumo ribas, todėl yra tokio pavojingumo, kad užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nustatyta, kad O. M. sistemingai naudojo fizinį smurtą – mušė diržu, laidu, ranka, koja sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį, kojas, kitas kūno vietas, tempė už plaukų, bei gniuždė psichologiškai liepdama klauptis ant žirnių ir klūpėti, būdama neblaivi šaukė, kabinėjosi žodžiais, elgėsi agresyviai ir vadino valkata, dėl tokio fizinio ir psichologinio smurto E. K. nenorėdavo grįžti į namus, nakvodavo ne namuose. Taigi, būdama nukentėjusiosios motina, atsakinga už jos auklėjimą, vystymąsi, privalėdama rūpintis jos sveikata, ugdymu, piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis, psichologiškai ir fiziškai gniuždė savo dukrą ir tokiais veiksmais sukėlė jai psichikos sutrikimą – kitus emocijų sutrikimus vaikystėje F93.8 ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, nes E. K. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Iš nustatytų kaltinamosios veiksmų matyti, kad ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. aukščiau aptartą smurtą naudojo tiesiogine tyčia, aiškiai įsivaizdavo ir suvokė, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų taip elgdamasi, neteisėtus veiksmus atliko tiesiogiai nukreipiant juos į E. K., jos elgesį, sąmoningai pasirinkta forma (fizinis ir psichinis smurtas) buvo siekiama pakeisti jos elgesį suvokiant, kad toks elgesys nederamas ir traumuojantis. Taigi, jos nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir 163 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl 2017-03-26 įvykio teismui nepavyko nustatyti konkretaus suduotų smūgių skaičiaus, nes nukentėjusioji apklausose nurodė skirtingą suduotų smūgių skaičių, specialisto išvadoje nurodomas dar kitas skaičius, o liudytoja S. B. kalba dar apie kitą skaičių smūgių, teismas tikslina kaltinimą pašalindamas aplinkybę, kad O. M. sudavė apie 9 smūgius, nurodydamas, kad buvo suduotas tiksliai nenustatytas skaičius smūgių. Dėl tų pačių priežasčių teismas šalina aplinkybę, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) 24-30, Šiauliuose, O. M. griebė E. K. už plaukų. Pati nukentėjusioji abiejų apklausų metu nurodė, kad tuo metu mama jos netempė už plaukų, o ir liudytojo J. B. apklausta teisme parodė, kad O. M. tempė už striukės, o ne už plaukų.

Skirdamas bausmę kaltinamajai už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios O. M. padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji O. M. nusikalto būdama neteista (3 t., b. l. 15), bausta administracine tvarka, nuobaudos nebegaliojančios (3 t., b. l. 16-18), dirba (3 t., b. l. 19). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1, 3 punktuose ir 163 straipsnyje, padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės, subendrintinos apėmimo būdu, esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai. Atsižvelgiant į tai, kad O. M. teisiama pirmą kartą, dirba, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidedamas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaitomas O. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-03-27 15.05 val. iki 2017-03-28 12.12 val. (viena para).

Skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų globos namų direktorius E. K. vardu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad E. K. patyrė neturtinę žalą, nes prieš ją buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas. Mano, kad dėl O. M. nusikalstamų veiksmų E. K. patyrė skausmą, stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Taip pat O. M. nusikalstamais veiksmais E. K. sukėlė psichikos sutrikimus ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius, emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta civilinį ieškinį tenkinant visiškai ir iš kaltinamosios O. M. E. K. naudai priteisiant 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 124,86 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 43-45). Kadangi nukentėjusiajai buvo suteiktos medicinos paslaugos, žala yra pagrįsta tai įrodančiais dokumentais, civilinis ieškinys tenkintintas ir žala priteistina iš O. M..

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (405,21 Eur advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į kaltinamosios finansinę padėtį, į šiuo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio sumą, į tai, kad šioje byloje nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų valios (BPK 55 str. 4 d.), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš O. M. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas - trys kompaktiniai diskai su garso įrašu iš BPC ir E. K. apklausų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. M. pripažinti kalta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą ir 163 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą O. M. atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti jai šiuos įpareigojimus:

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

- bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų globos namų direktoriaus pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš O. M. nukentėjusiajai E. K. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš O. M. 124,86 Eur turtinės žalos atlyginimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas - tris kompaktinius diskus su garso įrašu iš BPC ir mažametės E. K. apklausų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus