Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,

dalyvaujant ieškovei V. G., ieškovės atstovei advokatei Giedrei Martinaitytei, atsakovui A. G., atsakovo atstovui advokatui Jaroslav Los,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo vaikams priteisimo, turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje Kauno rajono VTAT,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant šalių santuoką.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos ( CK 3.26, 3.27, 3.30, 3.35 ir kt. straipsniai.). Be to, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, o būtent: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, sutuoktinio neištikimybė, sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors šiais atvejais sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau įrodinėjant sutuoktinio kaltę reikia įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija ir kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, o būtent nustatė, kad šeima iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio su ieškove, atsakovo nesirūpinimo šeima, vaikais ir pan. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo kaltę dėl jo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymo (CK 3.27, 3.30 str., 3.60 str. 1 ir 2 dalis). Kolegija daro išvadą, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – nesirūpino šeima, girtavo, įžeidinėjo ieškovę, nepilnamečius vaikus, smurtavo. Šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai pilnametis šalių sūnus R. G. (b. l. 38), kuris visą laiką gyveno su tėvais ir jam geriausiai žinomos sutuoktinių tarpusavio santykių aplinkybės bei socialinė darbuotoja V. Klimienė daug metų pažįstanti šią šeimą. Atsakovas, kuriam CK 3.61 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, šios galimybės neišnaudojo ir ginčydamas savo kaltę nepateikė įrodymų, paneigiančių surinktais įrodymais nustatytus jo netinkamo elgesio faktus (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovo teisės į tinkamą gynybą.

2008-09-08 teismo posėdžio protokole (b. l. 30-31) užfiksuota, jog šalims buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, numatytos CPK 42 str. Atsakovas nereiškė jokių prašymų dėl galimybės pasikviesti advokatą ar atidėti posėdį kitais pagrindais, sutiko, kad bylą būtų išnagrinėta iš karto po parengiamojo posėdžio, ieškovė taip pat buvo be atstovo, todėl šalių galimybės procese buvo vienodos. Be to ieškinį ir kitus procesinius dokumentus atsakovas buvo gavęs 2008-07-02 (b. l. 22), o teismo posėdis įvyko daugiau nei po mėnesio, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylai, bei pasikviesti atstovą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog atsakovo teisės kaip nors buvo pažeistos.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau toks nukrypimas turėtų būti pagrįstas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į tai, kad 4 nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, į tai, kad šeimos būstą sudaro tik 34, 34 kv. m. bendro ploto, santuoka nutraukiama dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo. Kad sutuoktiniai negali gyventi kartu, nes tai traumuoja vaikus, jų gyvenimas viename bute yra neįmanomas apeliacinės instancijos teisme patvirtino ieškovė, liudytojas R. G. ( b. l. 55-56, 58). Įvertinant šias aplinkybes bei nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus gyventi saugioje aplinkoje, darytina išvada, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, padalinant turtą pirmosios instancijos teismo nustatytomis proporcijomis. Toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti labiau pažeidžiamos ir silpniau apgintos šalies – ieškovės ir nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina, interesus. Tai iš esmės atitinka ir LR Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (pvz. LR Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007). Skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria turtas priteistas ieškovei natūra, pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti apelianto išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apelianto nurodyti argumentai, jog jis neturi kitos gyvenamosios vietos teisiškai nereikšmingas, nes pirmenybė yra teikiama ginčui išspręsti ir siekiama užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad santuokinis turtas natūra priteistas ieškovei, o už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį – už 1/3 turto dalį, priklausančią atsakovui, iš ieškovės priteista 2180 Lt piniginė kompensacija atsakovui, kuri neatitinka vidutinės rinkos kainos ieškinio padavimo dienai, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina. Apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-02-23 2 pažymas Nr. 459510, kuriose ginčo turto vidutinė rinkos vertė nustatyta atliekant masinį vertinimą 2008-01-01 ir 2008-12-31 dienai, bei 2009-03-04 pažymą Nr. 474897 – 2009-03-04 dienai. Kadangi revizuojamas 2008-09-18 data priimtas teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Registrų centro Kauno filialo 2009-02-23 pažyma Nr. 459510, kurioje ginčo turto vidutinė rinkos vertė nustatyta atliekant masinį vertinimą 2008-01-01 dienai ( buto su rūsiu ir 46/1000 dalis tvarto, esančių (duomenys neskelbtini), bendra vidutinė rinkos vertė-17414 Lt), pagal kurią apskaičiuota 1/3 dalies ginčo turto vidutinė rinkos vertė 5804 Lt, todėl skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovės priteista 2180 Lt piniginė kompensacija atsakovui padidintina iki 5804 Lt, sprendimas šioje dalyje atitinkamai pakeistinas (CPK 326 str. 1 dalies 3 p.). Atsižvelgiant į ieškovės sunkią turtinę padėtį, į tai, kad su ja lieka gyventi 4 nepilnamečiai vaikai, šios sprendimo dalies vykdymas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Apeliantas nurodo, kad visą laiką gyveno su šeima, dirbo namuose visus ūkio darbus, dirbo atsitiktinius darbus ir atiduodavo pinigus sutuoktinei, pripažįsta, kad neteikė išlaikymo vaikams nuo 2008 m. birželio mėnesio, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo (b. l. 55). Skundžiamu teismo sprendimu priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 2007 m. rugsėjo-2008 m. gegužės mėnesio laikotarpį – 7200 Lt sumoje. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai visą laiką gyveno kartu, atsakovas teigia prisidėjęs darbu, duodavo pinigų vaikams ir sutuoktinei. Tačiau tiek ieškovė, tiek liudytojas V. G. teisme paaiškino, kad apie 2 metus atsakovas nieko nepadeda šeimai ( b. l. 56), darbo užmokesčio pažyma ( b. l. 47) patvirtina, kad atsakovas iki 2007 rugsėjo gavo minimalų darbo užmokestį, 2007 m. spalio mėn. - 127 Lt, lapkričio – 183 Lt, todėl darytina išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad jis teikė išlaikymą vaikams, kuris buvo pakankamas tenkinti minimalius vaikų poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentas atmestinas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Kadangi abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2008-09-18 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš V. G. priteista 2180 Lt piniginė kompensacija A. G., ir ją padidinti, iš V. G. priteisiant 5802 Lt (penkių tūkstančių aštuonių šimtų dviejų litų) piniginę kompensaciją už atitenkančią didesnę turto dalį A. G.. Sprendimo dalies – dėl priteistos kompensacijos - vykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.