- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2S-670-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- I. N., R. N.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjų I. N. ir R. N. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai I. N. ir R. N. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), bendru sutikimu, prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjams nedalyvaujant, ir nenustatyti termino susitaikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas, atsižvelgęs į nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, nustatęs, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, bendro nekilnojamojo dalytino turto neturi, pareiškėjų prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pareiškėjams išaiškinta, kad jie, siekdami nutraukti santuoką bendru sutikimu nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėja I. N. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantė pažymi, kad pareiškime buvo nurodyta, jog pareiškėjai nebeveda bendro ūkio ir kartu nebegyvena nuo 2022 m. spalio 15 d., tad nėra vienos iš CK 3.54¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kuri leistų pareiškėjams kreiptis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka. Tokią sąlygą pareiškėjai turi patvirtinti raštiškai, tai įpareigoja šalis elgtis sąžiningai prieš įstatymą. Apeliantės vertinimu, šiai sąlygai dar neatsiradus, pareiškėjai turi teisę kreiptis dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka.
3.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), CK ir Notariato įstatymo nuostatas, reglamentuojančias galimybę kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo, esant CK 3.51 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Pareiškėjų situacija atitinka CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, tačiau nėra sąlygos, būtinos taikyti CK 3.51 straipsnio 3 dalį, CK 3.54¹ straipsnį ir CK 3.54² straipsnį. Teismas nepasisakė būtent dėl šios sąlygos nebuvimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakė priimti pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
6. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojančio CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. CK IV skyriaus, reglamentuojančio santuokos pabaigą, antrojo skirsnio nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatytos santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos. CK 3.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 2 dalimi, kai yra visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų ir bendro dalytino nekilnojamojo turto, vertino, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o pareiškėjai turi teisę kreiptis į notarą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad pareiškėjų prašyme buvo nurodyta, jog kreiptasi į teismą, nes pareiškėjai nebeveda bendro ūkio ir kartu negyvena nuo 2022 m. spalio 15 d., todėl nėra vienos iš sąlygų pareiškėjams kreiptis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš CK 3.51 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, jog joje nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad notarine tvarka santuoka sutuoktinių bendru sutarimu gali būti nutraukiama tada, kai egzistuoja visos nustatytos sąlygos, tarp jų ir ta, kad pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Taigi, vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjai prašymo teismui pateikimo metu netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, neįvertinus, ar ši aplinkybė atitinka vieną iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, nereiškia, jog santuokos nutraukimas turi būti vykdomas notarine tvarka. Pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.54² straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.
10. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismui teikiamame prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti taip pat nurodyta, ar yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateiktame 2023 m. gegužės 31 d. prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodyta, jog pareiškėjai jau kurį laiką negyvena santuokinio gyvenimo, bendro ūkio neveda ir jokių šeimos santykių nepalaiko, taip pat 2023 m. gegužės 31 d. pranešime teismui pažymima, kad pareiškėjai nurodo, jog nebeveda bendro ūkio ir kartu nebegyvena nuo 2022 m. spalio 15 d., tad nėra vienos iš CK 3.54¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kuri leistų pareiškėjams kreiptis dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka.
11. Atsižvelgiant į nurodytus bylos duomenis, nesant vienos iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų nutraukti santuoką notarine tvarka – bendro ūkio netvarkymo ir santuokinio gyvenimo negyvenimo daugiau nei metus – pareiškėjai turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu (CK 3.51 straipsnis, CPK 538 straipsnio 1 ir 2 dalys). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog pareiškėjų prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, aktualias sprendžiant pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų I. N. ir R. N. prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.