- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 2-247-717/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- H. K.
- Atsakovas
- A. M., V. M.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB banko, notarei R
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis, Nerijus Jurčiukonis, Vilma Normantienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,
ieškovei H. K., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovei, advokatei Vilmai Normantienei, atstovaujančiai pagal 2011-09-09 atstovavimo sutartį t.2, b.l. 74,
atsakovų: A. M. ir V. M. atstovui, advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atstovaujančiam pagal 2011-05-25 atstovavimo sutartį t.2, b.l. 62,
trečiojo asmens AB DNB banko atstovui, advokatui Nerijui Jurčiukoniui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį t.1, b.l. 111,
nedalyvaujant atsakovams: A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims: notarei R. K. ir notarui D. B., bei Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. K. ieškinį atsakovams: A. M., V. M. ir tretiesiems asmenims, notarams R. K. ir D. B., Kauno miesto savivaldybės vaiko teisų apsaugos tarnybai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Paulina) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 66-70, t.3, b.l. 3-7) prašė pripažinti negaliojančia 2008-05-30 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. M. ir V. M.;
Pripažinti negaliojančiu nekilnojamojo turto – 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus (duomenys neskelbtini)2008-11-18 (patikslintu ieškiniu t.3, b.l. 7 nurodo 2088-11-11) įkeitimo sandorį, sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini), notaro patvirtintą 2008-11-11, įregistruotą 2008-11-17, sudarytą tarp AB DnB NORD (dabar AB DNB) ir atsakovės V. M., užtikrinant atsakovo A. M. prievolių įvykdymą AB DnB NORD bankui;
Taikyti restituciją – grąžinti atsakovui A. M. 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus (duomenys neskelbtini);
Išlaikymo teikimo pareigos nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini)įvykdymo užtikrinimui nustatyti atsakovui A. M. priklausančiam turtui - 0,0600 ha žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkio pastatui, unikalus (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams, unikalus (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini)priverstinį įkeitimą (hipoteką);
Priteisti iš atsakovo A. M. bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad 2010 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-112-192/2010 dukters E., gimusios (duomenys neskelbtini)išlaikymui iš atsakovo A. M. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 650 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, mokėjimus pradedant nuo 2009-01-21. Atsakovas A. M. 2011 m. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dukrai sumažinimo, motyvuojant tuo, kad jo gaunamas atlyginimas yra mažas, jam gimė sūnus D.. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3086-192/2011 išlaikymo dydis buvo sumažintas iki 500 Lt. Kauno apygardos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą.
Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai ji su atsakovu A. M. pradėjo kartu gyventi, tai buvo 2007 m., atsakovas turėjo namą (duomenys neskelbtini). Ar šis namas priklausė jam nuosavybės teise, ji nežino, tačiau suprato, kad atsakovas šį namą remontavo, juo rūpinosi kaip savu. Jai pranešus apie nėštumą, atsakovas ją paliko. (duomenys neskelbtini)gimus dukrai E., atsakovas tėvystės nepripažino, tą padarė tik tada, kai buvo gauta ekspertų išvada. Priteisus išlaikymą dukrai, atsakovas iš karto jai sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą 6000 Lt ir mokėjo išlaikymą po 650 Lt kas mėnesį. Dukra dėl sveikatos būklės turi specialių poreikių. Kadangi ji viena augina dukrą, o darbas susijęs su budėjimais, yra priversta samdyti dukrai auklę. Dukros išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro daugiau kaip 1300 Lt. Kadangi teismas, motyvuodamas tuo, kad atsakovo gaunamas atlyginimas yra mažas, sumažino išlaikymą dukrai. Ji mananti, kad tai yra neteisinga, nes atsakovas A. M. turi nekilnojamojo turto, todėl išlaikymas galėtų būti nukreiptas į turtą. Pradėjus domėtis atsakovo turtu, ji 2011 metais sužinojo, kad atsakovas nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė žemės sklypą ir namą su priklausiniais. Taip pat mano, kad atsakovas, siekdamas išvengti prievolės išlaikyti dukrą, sąmoningai šį turtą padovanojo savo motinai, o ši turtą už atsakovo paskolą įkeitė bankui. Tuo atsakovas A. M. pablogino savo turtinę padėtį. Mano, kad šie sandoriai – dovanojimo ir įkeitimo – yra neteisėti, nes buvo sudaryti siekiant išvengti prievolės išlaikyti dukrą, todėl turėtų būti panaikinti, turtas turėtų būti restitucijos teise sugrąžintas atsakovui A. M. ir į jį nukreiptas išieškojimas, siekiant užtikrinti dukros išlaikymą.
Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas neturi įsiskolinimo dėl dukters išlaikymo, išlaikymą moka jo sutuoktinė kiekvieną mėnesį. Mano, kad jeigu atsakovo vardu būtų buvęs įregistruotas turtas, ji turėjo galimybę gauti išlaikymą dukrai ne po 500 Lt, o po 650 Lt.
Ieškovė ir jos atstovė taip pat mano, kad bankas, priimdamas įkaitą iš V. M. už A. M. suteiktą kreditą, turėjo pasidomėti ar skolininkas neturi kreditorių, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad šis turtas anksčiau priklausė pačiam skolininkui ir kad nesenai iki kredito suteikimo buvo padovanotas motinai.
Atsiliepimas
Atsakovai A. M. ir V. M. savo atsiliepimuose (t.1, b.l. 98-103; t.2, b.l. 87-93; t.3, b.l. 35-42), jų atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Jie nurodė, kad atsakovas A. M. nėra ieškovės skolininkas, nes ji pati teismo posėdyje pripažino, kad įsiskolinimo dukros išlaikymui nėra. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas A. M. vengtų teikti išlaikymą arba jį netinkamai vykdytų. Aplinkybė, kad išlaikymą ieškovei perveda ne A. M., o jo sutuoktinė, nėra pagrindo prašomų panaikinti sandorių atžvilgiu taikyti actio Paulina nuostatas.
A. M. turtą motinai perleido dar iki to momento, kai buvo nustatyta, jog jis yra E. K. tėvas ir kai teismo 2010-01-27 sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas dukrai. Todėl negalima teigti, kad jis šį turtą perleido siekdamas išvengti prievolės išlaikyti dukrą. Jau neturėdamas savo vardu nekilnojamojo turto, atsakovas sumokėjo ieškovei 6000 Lt išlaikymą už laikotarpį nuo dukters gimimo iki bylos iškėlimo teisme bei periodiškai mokėjo priteistą išlaikymą ir turto perleidimas motinai netrukdė jam tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti dukrą.
Šalies argumentai
Ieškovė praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, prašydama actio Paulina pagrindu pripažinti 2008-05-30 sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo to momento, kada asmuo sužinojo arba turėjo galimybę sužinoti apie pažeistą teisę. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad atsakovas nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)jų pažinties pradžioje, 2007 metais valdė kaip savą. Be to 2009-06-11 teismo posėdyje kitoje civilinėje byloje ieškovės atstovė nurodė, jog turi duomenų, kad atsakovas įsigijo namą ir jį padovanojo, taip pablogindamas savo turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, teismas išreikalavo iš VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovo turėtą turtą. Ieškovė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškė 2011-05-16, t.y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo to momento, kai sužinojo apie atsakovo A. M. vardu buvusį įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Be to, analogiškus duomenis ieškovė per antstolę R. S. sužinojo 2009-02-10. Dėl to ieškovė praleido ieškinio senaties vienerių metų terminą, jo atstatyti neprašo, todėl jos reikalavimams taip pat turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Nesant teisinių pagrindų pripažinti pradinį 2008-05-30 dovanojimo sandorį negaliojančiu, negali būti tenkinamas ir prašymas panaikinti įkeitimo sandorį.
Mano, kad nėra pagrindo taikyti priverstinį įkeitimą atsakovo turtui, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovas yra skolingas už dukros išlaikymą arba, kad išlaikymas teikimas nepakankamai ar nereguliariai.
Atsiliepimas
AB DNB bankas su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Bankas savo atsiliepime į ieškinį (t.2, b.l. 100-102) ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad bankui nėra žinomos aplinkybės, susijusios su 2008-05-30 dovanojimo sutarties tarp A. M. ir V. M. sudarymu, tačiau mano, kad prašomas panaikinti sandoris neatitinka CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų. Įkeitimo sandoris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis negalėtų būti panaikintas. Bankas yra sąžiningas įkeistos teisės turėtojas, nes V. M. priklausantis turtas buvo įkeistas už A. M. prievolę – suteiktą kreditą bankui. Kredito suteikimo prievolė yra pagrindinė prievolė. Jos neginčija ir ieškovė, o įkeitimo sandoris yra išvestinė prievolė iš pirmosios, t.y. kredito suteikimo prievolės. Nenuginčijus kredito suteikimo sandorio, nėra pagrindo naikinti ir įkeitimo sandorį. Bankas neturėjo įstatyminio pagrindo netikėti, kad V. M. yra neteisėtai gavusi dovanų nekilnojamąjį turtą iš A. M., nes šis sandoris buvo galiojantis, V. M. priklausančiam turtui nebuvo pritaikyti apribojimai, nuo dovanojimo sandorio iki įkeitimo sandorio buvo praėję apie pusę metų laiko. Bankas, sudarydamas kredito ir įkeitimo sutartis patikrino sandorio šalių turtinę padėtį, kitų sąlygų patikimumą sandoriui sudaryti, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, be to, šio sandorio teisėtumą patikrino notaras ir, įsitikinęs jo teisėtumu, jį patvirtino.
Notarė R. K. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ieškinio netenkinti. Savo atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 85-86) ji nurodė, kad dovanojimo sutartis tarp A. M. ir V. M. buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, remiantis galiojančiais juridiniais pagrindais, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre, nesant jokių viešuose registruose įregistruotų apribojimų dėl dovanojamų nekilnojamųjų daiktų. Sutarties sudarymo metu A. M. nepilnamečių vaikų neturėjo, viešuose registruose duomenų apie A. M. kreditorius duomenų nebuvo. Laiko, kad sandoris yra teisėtas.
Tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas ir Vilniaus 4-jo notarų biuro notaras D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teismo šaukimais (t.3, b.l. 19, 22), neatvykimo priežastys nežinomos. Šie asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
E. K. gimė (duomenys neskelbtini). Jos tėvais gimimo liudijime įrašyti A. M. ir H. K. (t.2, b.l. 72).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-27 sprendimu (t.1, b.l. 17-20) ieškovei iš atsakovo A. M. nepilnametės dukters E. K. išlaikymui buvo priteista periodinėmis išmokomis po 650 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas, gavęs DNR ekspertizės išvadas, pripažino tėvystę. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad A. M. savo vardu įregistruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų neturi. Beveik po metų laiko, t.y. 2011-01-06 atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (t.1, b.l. 21-26). Šiuo ieškiniu atsakovas prašė sumažinti dukrai E. priteistą išlaikymą iki 350 Lt kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad sumažėjo jo gaunamas atlyginimas ir kad jis vedė bei susilaukė sūnaus. Teismas šį atsakovo ieškinį tenkino iš dalies, t.y. dukters išlaikymui priteisė kas mėnesį po 500 Lt. Kauno apygardos teismas 2012-01-03 nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą (t.3, b.l. 31-34).
Ieškovė ir jos atstovė teigia, kad atsakovas A. M. sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį – padovanojo motinai jam nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad ji 2007 metais, pažinties su A. M. metu, žinojo, kad jis naudojasi šiuo namu ir rūpinasi juo kaip savu, tačiau ar jis jam priklausė nuosavybės teise ji nežinojo. Iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo (t.1, b.l. 11-13) seka, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausė A. M. nuo 2007-07-23 iki 2008-05-30. Šį namą 2008-05-30 A. M. padovanojo savo motinai V. M. (t.1, b.l. 87-90, 149-152).
Žemesnės instancijos teismas
2008-11-11 atsakovui A. M. AB DnB NORD bankas suteikė 50 000 ES EUR kreditą (t.1, b.l. 27-28). Kredito grąžinimo užtikrinimui atsakovė V. M. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal įkeitimo sutartį buvo užpildytas sutartinės hipotekos lakštas, patvirtintas Vilniaus miesto 14-jo notarų biuro notaro D. B. ir 2008-11-17 įregistruotas Hipotekos skyriuje (t.2, b.l. 104-108, 148-152).
V. M. į A. M. sąskaitą 2007-11-30 įnešė 119 000,00 Lt (t.2, b.l. 52), o 2007-07-04 – 66 000 Lt (t.2, b.l. 53).
Ieškovė pripažino (CPK 178 straipsnis), kad A. M. pilnai yra sumokėjęs dukters išlaikymo išlaidas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina antstolės A. A. raštas (t.2, b.l. 73), kuriame nurodyta, kad teismo priteistą 2928,00 Lt sumą A. M., gavęs raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, įnešė į jos depozitinę sąskaitą.
Įrodymų vertinimas
Ieškovė neįrodė, kad atsakovas A. M. sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti išlaikymo dukrai mokėjimo. Atsakovas A. M. kaip dovaną gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) įgijo 2007-07-23, o jį motinai padovanojo 2008-05-30 (t.1, b.l. 11 2-a pusė). Nors dukra E. K. gimė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė bylą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsakovui iškėlė tik 2009 metais. Atsakovas tėvystę pripažino tik gavus DNR ekspertizės išvadą civilinėje byloje. Iki namo padovanojimo motinai jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad bus pripažintas vaiko tėvu ir iš jo bus siekiama priteisti išlaikymą vaikui, nes pati ieškovė savo patikslintame ieškinyje (t.3, b.l. 4) nurodė, kad jų su atsakovu ryšiai nutrūko dar iki gimstant dukrai. Kad atsakovas iki ieškovei kreipiantis į teismą žinojo apie dukters gimimą ir siekė išvengti jos išlaikymo ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Turto savininkas turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Ši teisė atsakovui nebuvo apribota, todėl jis teisėtai jam priklausantį turtą padovanojo savo motinai.
Lygiai tokią pačią teisę disponuoti savo turtu turėjo ir atsakovė V. M., kai jai padovanotą ir asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ji įkeitė bankui už sūnaus A. M. gautą kreditą. Ieškovė neįrodė, kad bankas, suteikdamas atsakovui A. M. kreditą, buvo nerūpestingas, neišsiaiškino galimų kreditorių į įkeičiamą turtą - dukters, kuriai priteistas išlaikymas. Bankas yra laisvas sudaryti sutartis ir suteikti kreditus asmenims, jeigu tuo nepažeidžiami galiojantys įstatymai, nėra rizikos, kad skolininkas galėtų negrąžinti suteikto kredito. Prieš sudarant kreditavimo sutartį, bankas įsitikino skolininko mokumu, kitais kriterijais, įgalinančiai savalaikiai sugrąžinti suteiktą kreditą. Jis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad ateityje skolininkas turės mokėti išlaikymą dukrai. Be to, vaiko išlaikymas negali būti esminiu trukdžiu suteikti kreditą, - kredito suteikimą arba nesuteikimą sąlygoja visa eilė kitų aplinkybių. DNB bankas, suteikdamas kreditą atsakovui A. M. nepažeidė galiojančių įstatymų ir būsimų kreditorių teisių, todėl 2008-11-11 kreditavimo sutartis yra teisėta ir pagrįsta. Bankas taip pat neturėjo pareigos tikrinti ar įkeičiamas turtas ateityje gali būti apsunkintas reikalavimu nukreipti išieškojimą vaiko išlaikymui į įkeistą turtą. Turto įkeitimo momentu jis buvo laisvas nuo draudimų ar kitokių apsunkinimų, todėl teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas kaip įkaitas kredito dengimui užtikrinti. Kreditavimo ir įkeitimo sandoriai yra atlygintiniai sandoriai. Ieškovė neįrodė, kad trečiasis asmuo (bankas), sudarydamas sandorius su atsakovais, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 6.66 straipsnio 5 dalis nustato, kad netgi sandorio pripažinimas negaliojančiu, neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinimo negaliojančiu sandorio objektas. Ieškovė ginčija įkeitimo sutartį, kuri yra išvestinė iš kreditavimo sutarties, tačiau neginčija pačios kreditavimo sutarties. Nenuginčijus kreditavimo sutarties, ieškovės nurodytais pagrindais netenkintinas prašymas panaikinti įkeitimo sutartį. Be to, ieškovė neginčija ir įkeitimo lakšto teisėtumo. Dėl šių motyvų netenkintina ieškinio dalis dėl įkeitimo sandorio panaikinimo.
Formaliai ieškovę galima laikyti skolininko atsakovo A. M. kreditore, nes ji uzufrukto teise tvarko nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą. Faktiškai atsakovas A. M. nėra skolininkas, nemokantis išlaikymo dukrai. Ieškovė pati pripažino ir tai patvirtinta byloje esamais įrodymais, kad atsakovas yra pilnai sumokėjęs išlaikymą (t.2, b.l. 39-46, 49-51), kuris nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. CK 6.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tuo metu, kai A. M. namą padovanojo motinai, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis yra E. K. tėvas. Šią aplinkybę jis sužinojo, kai buvo pareikštas ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir gauta DNR ekspertizės išvada. Taigi, tuo metu nebuvo pagrindo siekti pabloginti savo turtinę padėtį. Atsakovas sąžiningai moka išlaikymą dukrai pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Teismas nelaiko, kad išlaikymas buvo sumažintas ne dėl to, kad jis neteko nuosavybės į namą. Išlaikymas buvo sumažintas dėl eilės kitų aplinkybių, t.y. kad sumažėjo jo gaunamas atlyginimas, kad atsirado šeima, gimė sūnus. Dovanojimo sandoris jo sudarymo metu nepažeidė kitų asmenų, tame tarpe ir ieškovės bei mažametės dukters teisių. Šis sandoris yra teisėtas, todėl negali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes jis nepažeidžia kreditoriaus teisių, dėl šio sandorio sudarymo atsakovas netapo nemokus, taip pat jis nesuteikė pirmenybės kitam kreditoriui. Nurodytų motyvų pagrindu netenkintinas ieškovės prašymas panaikinti dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. M. ir V. M.. Teismų praktikoje taip pat įtvirtinta nuostata (LAT nutartis 3K-3-17/2006), kad actio Paulina institutui taikyti būtina, jog kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t.y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Šiuo atveju yra svarbus prievolės atsiradimo momentas. Naudoti Paulino ieškinį kaip teisės gynimo būdą, kreditorius gali nuo to momento, kai asmuo tapo kreditoriumi. Skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės.
Dėl senaties taikymo ieškinio reikalavimams. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovė 2012-01-16 teismo posėdyje pripažino, kad 2007 metais ji suprato, jog A. M. namą (duomenys neskelbtini) valdo kaip savą. Iškėlusi jam bylą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, 2009 metais ji kreipėsi pas antstolę R. S., kad ji konstatuotų faktines aplinkybes, susijusias su A. M. nekilnojamuoju turtu. Antstolė R. S. savo rašte (t.2, b.l. 95) nurodė, kad nurodytas turtas nepriklauso A. M., konstatuoti faktines aplinkybes atsisakyta. Taigi, dar 2009 metais ieškovei turėjo būti žinoma, kad namas (duomenys neskelbtini) A. M. jau nepriklauso, nors žinojo, kad iki to laiko atsakovas jį valdė kaip savą. Laikytina, kad nuo šio momento ir turėtų būti pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties vienerių metų terminas. Ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškovė pareiškė 2011-05-16, todėl nuo 2009 metų (netgi skaičiuojant nuo š.m. gruodžio 31 d.) yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Be to, nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-4165-192/2009 dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ieškovės atstovė paprašė teismo išreikalauti duomenis, kad atsakovas įsigijo namą ir jį padovanojo, taip pablogindamas savo turtinę padėtį (t.1, b.l. 104). Šis prašymas buvo pareikštas 2009-06-11 teismo posėdyje. Tuo patvirtinama, jog ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas įsigijo namą ir jį padovanojo, pablogindamas savo turtinę padėtį. Nuo šio termino taip pat yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. LAT nutartyje 3K-3-423/2007 nurodyta, kad kai kreditorius įrodinėja savo teisės pažeidimo sužinojimą įvykusiu vėliau, negu objektyviai įvyko pažeidimas (nagrinėjamoje byloje turto perleidimas), teismas turi įvertinti, ar kreditorius negalėjo sąžiningai sužinoti apie savo teisių pažeidimą anksčiau, nei jo nurodytas momentas. Nagrinėjant nurodytą bylą teisme, vienas iš ieškovės motyvų, siekiant priteisti išlaikymą, jau buvo motyvas, kad atsakovas pablogino savo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į šią aplinkybę buvo priteista ne ieškovės prašoma 1200 Lt išlaikymo suma, o 650 Lt. Registro duomenys yra vieši. Iškilus ieškovei abejonėms dėl atsakovo turėto turto, ieškovė su savo atstovės pagalba galėjo gauti duomenis apie atsakovo turtą su istorija ir turėjo galimybę sužinoti apie tai, kad A. M. 2008-05-30 namą (duomenys neskelbtini) padovanojo motinai V. M.. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji ginti pažeistą teisę CK 6.66 straipsnio pagrindu per vienerių metų terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis CK 1.124, 1.128 straipsniais, 1.131 straipsnio 1 dalimi atmeta ieškovės ieškinį suėjus ieškinio senaties terminui.
Atmetus ieškinį, ir vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai A. M. ir V. M. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: advokato atstovavimo išlaidos 2420,00 Lt (t.2, b.l. 133); DNB bankas patyrė 3025,00 Lt advokato atstovavimo išlaidas (t.2, b.l. 131).
Atmetus ieškinį, šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos laikinosios ieškinio apsaugos priemonės, kurios buvo pritaikytos Kauno apygardos teismo 2011-05-18 nutartimi Nr. 2-2549-510/2011 (t.1, b.l. 43-44).
Ieškovė dalį žyminio mokesčio – 300,00 Lt sumokėjo paduodama ieškinį, nuo likusios dalies – 9050,00 Lt žyminio mokesčio ji buvo atleista Kauno apygardos teismo 2011-05-18 nutartimi (t.1, b.l. 42), todėl iš jos priteistinos tik 85,46 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams: A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2420,00 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti AB DNB bankui, juridinio a.k. 112029270, a.s (duomenys neskelbtini)iš ieškovės H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3025,00 Lt (trys tūkstančiai dvidešimt penki) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės H. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 85,46 Lt (aštuoniasdešimt penki Lt 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2011-05-18 nutartimi Nr. 2-2549-510/2011 pritaikytas laikinąsias ieškinio užtikrinimo apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.