- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-92-531/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00065-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 21.10.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. (toliau – ir Pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) 2026 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) , administracinio nusižengimo byloje A. J. buvo nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį 3550 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas HB Global (kodas 306125622, buveinės adresas Riešės g. 2A, Sudervės sen., Vilniaus r.) vadovu, nevykdė 2026 m. sausio 2 d. mokesčių administratoriaus nurodymo ir nepateikė įvairių administraciniame kaltinime nurodytų dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 dalių reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas Pareiškėjo skundas dėl minėto 2026 m. vasario 17 d. Institucijos nutarimo, kartu prašant teismo atnaujinti skundo padavimo terminą.
3. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi A. J. skundas atmestas. Tokį sprendimą teismas motyvavo pasisakydamas, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybes, (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas bei į Institucijos nutarimo išsiuntimo A. J. datą – 2026 m. vasario 17 d., konstatuotina, kad skundo dėl Institucijos 2026 m. vasario 17 d. nutarimo padavimo terminas baigėsi 2026 m. kovo 9 d., ką beje skunde pripažįsta ir pats Pareiškėjas. Tuo tarpu A. J. skundas Institucijai atsiųstas tik 2026 m. kovo 12 d., tai yra praleidus skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, jog Pareiškėjas, prašydamas teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nenurodė jokių priežasčių, dėl ko jis minėtą terminą praleido, taipogi jis nepateikė teismui jokių duomenų, pateisinančių termino praleidimą bei leidžiančių manyti buvus svarbių priežasčių, kas, teismo manymu, atitinkamai sąlygoja išvadą apie skundo padavimo termino praleidimą be pateisinančių objektyvių, svarbių priežasčių.
4. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas A. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį; atnaujinti terminą skundui dėl 2026 m. spalio vasario 17 d. Institucijos nutarimo paduoti ir priimti šį skundą nagrinėti iš esmės.
4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas termino praleidimo priežastis įvertino pernelyg formaliai ir neatsižvelgė į visą aplinkybių visumą. Skundžiamoje nutartyje iš esmės apsiribota išvada, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas, o Pareiškėjo nurodytos priežastys nepatvirtina svarbių termino praleidimo priežasčių. Toks vertinimas yra per siauras ir neatsižvelgta į visą faktinę situaciją.
4.2. Pažymima, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas 2026 m. vasario 17 d., skundo pateikimo terminas dėl minėto nutarimo buvo iki 2026 m. kovo 9 d., tuo tarpu skundas pateiktas 2026 m. kovo 12 d. Pažymima, kad terminas praleistas tik 3 kalendorinės dienas, kas gaunasi faktiškai viena darbo diena.
4.3. Toliau skunde akcentuojama, kad Pareiškėjas laikotarpiui nuo 2026 m. kovo 2 d. iki 2026 m. kovo 9 d. buvo komandiruotėje Vokietijoje, ten vykdė savo darbo funkcijas ir tuo metu neturėjo realios galimybės tinkamai parengti procesinio dokumento.
4.4. Tikinama, kad vienos darbo dienos skundui paduoti praleistas terminas ir jo neatnaujinimas esant pateisinamai priežasčiai, pažeidžia proporcingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas I. Š. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės laikinai atliekančios Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko funkcijas A. T. atsiliepimas į A. J. skundą. Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjamu atveju terminas buvo praleistas dėl Pareiškėjo nerūpestingumo bei neatidumo, o ne dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, todėl prašoma atmesti Pareiškėjo atskirąjį skundą. Toliau detaliai dėstomos bylos aplinkybės. Pažymima, kad Pareiškėjas turėjo 12 dienų iki išvykimo į komandiruotę per kurias galėjo teikti minėtą skundą.
Motyvuojamoji dalis
6. Atskirasis skundas atmestinas.
7. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys šiame kodekse nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
8. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
9. Visų pirma aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog procesinis terminas gali būti atnaujinamas tik tada, kai asmuo įrodo, jog egzistavo objektyvios, nuo jo valios nepriklausančios ir nenumatytos aplinkybės, kurios jam realiai sutrukdė laiku pasinaudoti teise į teisinę gynybą. Asmens didelis užimtumas darbe, komandiruotės, atostogos ar kiti panašaus pobūdžio subjektyvūs veiksniai paprastai nepripažįstami svarbiomis priežastimis praleistam procesiniam terminui atnaujinti, nes tai priklauso nuo paties asmens valios bei tinkamo savo veiklos organizavimo. Subjektyvios aplinkybės, susijusios su asmens darbu, užimtumu ar kelionėmis, nepanaikina pareigos rūpintis savo teisių gynyba. Asmuo, žinodamas apie priimtą nepalankų sprendimą, privalo racionaliai planuoti savo laiką taip, kad procesiniai veiksmai būtų atlikti laiku.
10. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Pareiškėjas laikotarpiui nuo 2026 m. kovo 2 d. iki 2026 m. kovo 9 d. buvo komandiruotėje Vokietijoje, ten vykdė savo darbo funkcijas ir tuo metu neturėjo realios galimybės tinkamai parengti procesinio dokumento. Atkreipia dėmesį, jog terminas dėl Institucijos nutarimo skundui paduoti praleistas tik 3 kalendorines dienas arba 1 darbo dieną. Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog termino praleidimo trukmė pati savaime nėra pagrindas terminui atnaujinti. Esminę reikšmę turi priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, pobūdis. Jei priežastys nėra svarbios ir objektyvios, net ir labai trumpas termino praleidimas negali būti pateisinamas. Šiuolaikinių technologijų plėtra (elektroninių ryšių priemonės, teismų paslaugų portalas e.teismas.lt) sudaro galimybes procesinius dokumentus teismui pateikti operatyviai, nepriklausomai nuo asmens buvimo vietos. Todėl fizinis nebuvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime netrukdo laiku įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą. Atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas apie Institucijos nutarimą sužinojo vasario 17 d., o į komandiruotę išvyko kovo 2 d. Tai reiškia, kad jis turėjo pakankamai laiko (13 dienų) dar būnant Lietuvoje parengti skundą arba pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
11. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog kad vienos darbo dienos skundui paduoti praleistas terminas ir jo neatnaujinimas esant pateisinamai priežasčiai pažeidžia proporcingumo principą. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nepagrįstai sutapatina proporcingumo principą su atleidimu nuo procesinių pareigų vykdymo. Teismų praktikoje akcentuojama, kad asmuo, siekiantis atnaujinti praleistą procesinį terminą, turi įrodyti, jog vėlavimą lėmė objektyvios, o ne kasdienės darbinės aplinkybės. Šiuo atveju Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis – teikti prioritetą darbinei komandiruotei, o ne procesinei pareigai – yra jo sąmoninga rizika, o ne proporcingumo principo pažeidimas. Priešingas aiškinimas sukurtų ydingą precedentą, leidžiantį bet kuriam asmeniui savo nuožiūra koreguoti įstatymų nustatytus terminus pagal asmeninę darbotvarkę, taip paneigiant lygiateisiškumo ir teisinio saugumo principus.
12. Apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl A. J. veiksmų – nepakankamo jo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus, nepagrįsto delsimo ar tiesiog neatidumo. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.