Telšių apylinkės teismo nutarimas

2011-11-28 · Byla Nr. A2.6.-1068-169/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-11-28
Bylos Nr.
A2.6.-1068-169/2011
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00872-2011-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Pažeidėjas
K. G.
Advokatai
Vilius Jonaitis
Administracinė byla Nr.A2.6.-1068-169/2011Proceso Nr. 4-29-3-00872-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2; 45.4.4; 45.4.5; 52.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2011 m. lapkričio 28 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. G.,jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK atstovui Steponui Liaugaudui,

teismo posėdyje išnagrinėjo K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas Steponas Liaugaudas 2011 m. spalio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog K. G. 2011 m. spalio 19 d. 12.07 val. Mažeikių m. Respublikos g.20 vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini), ir įvažiuodamas į kiemą nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį krovininį automobilį ir abu automobilius apgadinęs, nepranešęs apie tai policijai bei nenubraižęs eismo įvykio schemos, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamus teisės pažeidimus ir paaiškino, jog važiuodamas automobiliu į kiemą išgirdęs kažkokį garsą, pagalvojęs, kad atsitrenkė į šaligatvio bortelį, nes ten aukšti bordiūrai ir duobės. Išlipęs iš automobilio, pasižiūrėjo į savo automobilį, žvilgtelėjo ir į „Mersedesą“, bet nepastebėjo jokių sugadinimų. Išlipusiam iš krovininio automobilio vyriškiui pasakęs, kad nieko nenutiko, pavažiavo mašina kelis metrus ir pastatęs automobilį nuėjo namo. Jis neįsitikinęs tiksliai, bet kažką vyriškis sakė: ar „ką darom“, ar kaip. Mano, jog plastmasinė jo automobilio dalis, kuria, atseit, kliudęs krovininį automobilį, būtų sutižusi, jei būtų kliudęs. Teigia, jog jam nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes buvo blaivus.

K. G. atstovas advokatas V. Jonaitis, antrindamas K. G., paaiškino, jog K. G. inkriminuotos veikos nėra įrodytos, nes nėra įrodymų, kad jeigu K. G. ir atsitrenkė į kitą automobilį, kad jis tai pilnai suprato, kad jam tai buvo akivaizdu ir aišku, ir kad jis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos dėl to, kad išvengti už tai administracinės atsakomybės. Kaip K. G. paaiškino, važiuodamas pro šalį jis išgirdo kažkokį garsą ir jis nebuvo įsitikinęs ar kliudė automobilį, ar kliuvo į šaligatvio bordiūrą, išlipo apžiūrėti ir jis, kaip pats pasakė, jo automobilis buvo visiškai sveikas, o kad būtų apgadintas kitas automobilis, jis nematė. Jo vairuotojas jam dėl to jokių pretenzijų nepareiškė. Iš to, ką paaiškino kito automobilio vairuotojas, susidarė įspūdis, kad tos pretenzijos nebuvo pareikštos. Galbūt kažkas ir buvo pasakyta, bet liudytojas yra pakankamai ramaus būdo žmogus ir galbūt tyliai kalbantis, ir galimas dalykas, kad G. nesuprato, kad tai gali būti kažkokios pretenzijos. Tuo labiau, pats liudytojas patvirtino, kad jis tik klausė: „ką dabar darysim“. Kad reikštų pretenzijas apie tai, kad tas automobilis ar sugadintas, ar sulaužytas, ar kas nors – niekas to nepasakė. Parašymas apžiūros protokole, kad yra priekis apgadintas, kelia daug abejonių. Byloje nėra įrodymų ar aplinkybių, kurios rodytų, kad G. sukėlė eismo įvykį, ir kad sukėlęs tokį eismo įvykį iš jo nuvažiavo, nepranešęs apie tai policijai, tokiu atveju jo veiksmuose nėra inkriminuotų pažeidimų sudėties. Mano, kad tokiu atveju jo administracinė byla, vadovaujantis administracinės teisės pažeidimų kodekso 250 straipsniu turėtų būti nutraukta.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas nurodė, jog vairuotojas K. G., vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis, įvykus eismo įvykiui kai, yra padaryta žala, žmonės nenukentėjo, privalėjo su kitos transporto priemonės vairuotoju užsipildyti eismo įvykio deklaracijas. Jeigu jie nesutaria, kaip šiuo atveju pasielgė krovininio vairuotojo vairuotojas, kai vairuotojas G. nereagavo į prašymus užsipildyti eismo įvykio deklaraciją, tokiu atveju kviečiama policija, ką ir padarė kitos eismo priemonės vairuotojas. O G., kaip transporto priemonės „Opel Vectra“ vairuotojas, savo pareigų neįvykdė, dėl ko jam pagal administracinio kodekso numatytus straipsnius buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Mano, kad pažeidimas kvalifikuotas teisingai.

Liudytojas M. P. parodė, jog protokole nurodytu laiku „Mercedes benz“ automobiliu jis atvažiavo prie parduotuvės, esančios Mažeikių m. Respublikos g.20, krovė prekes. Automobilį pastatė prie parduotuvės, ant šaligatvio. Išėjus iš parduotuvės ir sėdint automobilio kabinoje pravažiavo „Opel Vectra“, kuri truputį užkliudė bamperio apačią ir įskėlė dvi plastmasines detales. Jis smūgio nejuto, bet matė, jog mašina atvažiuoja tiesiai į jo automobilį ir atsirėmė į jį. Vairuotojas išlipo, pažiūrėjo į abi mašinas, nes jos buvo susilietusios. Jis paklausęs, „ką darysim“, bet Opelio vairuotojas nieko neatsakė, nutylėjo, įlipo į automobilį ir nuvažiavo tolyn į aikštelę. Mano, jog mašinos sugadinimas akivaizdžiai matėsi, nes priekyje yra kampas. Opelio bamperis taip pat buvo apgadintas, matėsi prabrūkšniavimas. Jis su broliu Opelio vairuotoją nusivijo iki laiptinės, klausdami, ką darysim, bet šis nieko nesakė, nuėjo sau.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, jog aplinkybės, kad K. G. sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodytos: 2011 m. spalio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-1181437-11, kuriame užfiksuoti pažeidimų faktai; Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB patrulio D. Vilimo tarnybiniu pranešimu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; M. P. ir A. P. rašytiniais paaiškinimais, kuriuos patvirtino teisme apklausto M. P. parodymai; bendra įvykio informacija; autoavarijos vietos schema; transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo K. G. rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad įvažiuodamas į kiemą atsitrenkė į kieme stovėjusį krovininį automobilį ir nežymiai apgadino sugyventinės automobilį ir krovininį automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavęs, nes pamanęs, kad jokios žalos nėra. Nors teisme K. G. teigė nematęs Opel ir krovininio automobilių apgadinimų, teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams: transporto priemonių techninės apžiūros aktams ir liudytojo M. P. parodymams. K. G. argumentą, jog paaiškinimo nerašęs, o prieš jį pasirašydamas jo neskaitęs, vertina kritiškai, kaip asmens pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad nors K. G. savo kaltę neigė teigdamas, jog nepastebėjo atsitrenkęs į kitą automobilį bei jį apgadinęs, jis negalėjo to nepastebėti, kadangi įvykis buvo vidurdienį. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vairuodamas automobilį K. G. turėjo būti atidus, atsargus ir dėmesingas. Taigi darytina išvada, kad K. G. suprato padaręs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, tą padarė sąmoningai ir tikslingai, suvokdamas, kad apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei siekdamas išvengti atsakomybės, todėl jo veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

K. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda – 2011-08-09 pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį. (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 p.).

LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo K. G. asmenybę, pažeidimo pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtinos baudos, kurių dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (LR ATPK 27, 30², 33 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

K. G. pripažinti kaltu padarius:

- Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą;

- Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 3.500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 3.500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti K. G., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 57861), ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar visos baudos arba jos dalies pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Violeta Erlickienė