Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų gynėjams advokatų padėjėjams Daivai Rusakienei ir Žilvinui Kazlauskui, advokatui Vytautui Blažaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1994 m. sausio 19 d. Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1972 m. rugpjūčio 25 d. Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti Šiaulių oro pajėgų bazėje radijo ryšio technike, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,

U. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1992 m. balandžio 15 d. Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, Šiaulių universiteto studentė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. V. 2014 m. vasario 14 d. 11 val. 20 min AB DNB bankas Šiaulių filiale, adresu (duomenys neskelbtini), banko darbuotojai pateikė M. V. priklausančią asmens tapatybės kortelę, apgaule pateikdamas save, kaip M. V., iš anksto turėdamas tikslą savo ir kitų naudai įgyti M. V. vardu elektroninės bankininkystės duomenis ir banko sąskaitoje esančius pinigus, būdamas AB DNB banke ir banko darbuotojai pateikus oficialius banko dokumentus, suklastojo 2014-02-14 susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. IL-4-6170744-0-1, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra prie žodžių ,,klientas M. V.“ ir prie žodžio ,,gavau“ pasirašė M. V. parašu, taip pat suklastojo 2014-02-14 valiutos keitimo sutartį Nr. 1400058134, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra prie žodžių ,,pareigos, vardas, pavardė, parašas“ pasirašė M. V. parašu, suteikdamas sau teisę iš M. V. banko sąskaitos parduoti 200 eurų, už kuriuos įsigijo 688,86 litų, kurie nurašyti banko viduje nuo M. V. banko sąskaitos, taip pat sukalstojo 2014-02-14 kasos išlaidų orderį Nr. U201400073603443, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra prie žodžių ,,gavėjo, vardas, pavardė, parašas“ pasirašė M. V. parašu, ir savo naudai įgijo svetimą turtą - 700 litų, t. y. 202,73 Eur, iš M. V. banko sąskaitos, tuo padarydamas jam 700 litų, t. y. 202,73 Eur, turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis D. V. 2014 m. vasario 14 d. apie 11 val. 30 min AB DNB bankas Šiaulių filiale, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo iš banko darbuotojos M. V. vardu AB DNB bankas išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, bankininkystės duomenis, tai yra pirminio slaptažodžio kortelę Nr. 883290, PIN kodų kortelę Nr. 750419, TAN kodų rinkinį Nr. 914812, reikalingus finansiniai operacijai inicijuoti, kuriuos tą pačią dieną tiksliai nenustatytu laiku perdavė U. B. ir L. B..

Kaltinamoji U. B. 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo iš D. V. ir iki 2014 m. kovo 21 d. laikė savo žinioje M. V. vardu AB DNB bankas išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra pirminio slaptažodžio kortelę Nr. 883290, PIN kodų kortelę Nr. 750419, TAN kodų rinkinį Nr. 914812, kuriuos finansinei operacijai inicijuoti 2014 m. vasario 14 d. perdavė V. M..

Kaltinamoji L. B. 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Kelmės rajone, Tytuvėnų mstl., Savanorių g. 11, neteisėtai įgijo iš D. V. M. V. vardu AB DNB bankas išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra pirminio slaptažodžio kortelę Nr. 883290, PIN kodų kortelę Nr. 750419, TAN kodų rinkinį Nr. 914812, kuriuos finansinei operacijai inicijuoti tą pačią dieną perdavė U. B..

Be to, kaltinamosios L. B. ir U. B., bendrininkaudamos, 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), be savininko sutikimo neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodamos svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, asmens tapatybės patvirtinimo duomenis, panaudojo M. V. priklausančią tikrą AB DNB bankas išduotą internetinės bankininkystės kodų kortelę, asmens tapatybės ir sąskaitos duomenis, kuriuos neteisėtai perdavė V. M. finansinės operacijos atlikimui, o V. M. iš M. V. AB DNB bankas sąskaitos pervedė 31147,54 litus, t. y. 9020,95 Eur, į AB SEB bankas U. B. banko sąskaitą.

Be to, kaltinamieji D. V., L. B., U. B., bendrininkaudami, 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, panaudodami M. V. priklausančią tikrą AB DNB bankas išduotą internetinės bankininkystės kodų kortelę, asmens tapatybės ir sąskaitos duomenis, iš M. V. AB DNB bankas esančios sąskaitos apgaulės būdu U. B. naudai įgijo 31147,54 litus, t. y. 9020,95 eurus, padarydami M. V. 9020,95 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis su broliu M. V. nuo vaikystės gyveno globėjo A. B. šeimoje, A. B. žuvus, jiems, kaip ir kitiems A. B. šeimos nariams buvo išmokėta piniginė kompensacija, kuri buvo pervesta į kiekvieno asmeninę sąskaitą. Jis įsitikinęs, kad tik L. B. geranoriškumo dėka jie gavo pinigines kompensacijas, kurios jiems nepriklausė. 2014 m. pradžioje tarp jo brolio Manto ir L. B. kilo konfliktas, L. B. pyko, kad M. V. metė mokslus Šiaulių kolegijoje, dėjo visas pastangas, kad jis mokytųsi, tęstų pradėtas studijas. Tačiau Mantas nepakluso, išsikraustė iš L. B. namų gyventi pas kitą jų tėvo seserį L. S.. Jie bandė įvairiausiomis priemonėmis susigrąžinti Mantą į šeimą, bet jiems nepavyko. Atvykęs į L. S. namus 2014 m. vasario 12 d., jis paėmė Manto rankinę su joje buvusiais dokumentais – asmens tapatybės kortele, atestatu, vairuotojo pažymėjimu. Siekdamas, kad Mantas be reikalo neiššvaistytų pinigų, neatiduotų kitiems, norėdamas, kad pinigai būtų sugrąžinti į B. šeimą, jis sugalvojo juos paimti. Tuo tikslu 2014 m. vasario 14 d. nuvyko į DNB banko skyrių Šiauliuose, pateikęs M. V. asmens tapatybės kortelę, prisistatė Mantu. Kadangi jie yra broliai dvyniai, panašūs, banko darbuotojai jokių įtarimų, kad tai ne M. V., nekilo. Jis pasirašė visus banko darbuotojos pateiktus dokumentus parašu, kuo panašesniu į tikrąjį Manto parašą, iš darbuotojos gavo visus internetinės bankininkystės duomenis ir nuo Manto sąskaitos nuėmė 200 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. U. B. su juo kartu vyko į banką, tačiau jam pasirašant ir pildant dokumentus nedalyvavo. Tą pačią dieną grįžę į namus (duomenys neskelbtini), su U. B. bandė prisijungti prie Manto sąskaitos, tačiau jiems nepavyko. U. B. bandant suvesti duomenis, į jų kambarį įėjo L. B., kuri iki tol apie jų mėginimus paimti Manto pinigus nežinojo. L. B. paskambino V. M., tačiau jis negirdėjo, ko konkrečiai Ligita prašė V. M., nežino ir negirdėjo, kas konkrečiai jam sudiktavo Manto duomenis. Jam žinoma, kad iš M. V. sąskaitos į U. B. sąskaita buvo pravesti 9000 eurų. Jis supranta, kad padarė nusikalstamas veikas, gailisi dėl to, bandė su broliu taikytis, tačiau susitaikyti jiems nepavyko.

Kaltinamoji L. B. paaiškino, kad ji visiškai atsitiktinai sužinojo apie tai, kad jos dukra Ugnė ir D. V. mėgina paiimti pinigus iš Manto sąskaitos, nei apie Manto dokumentų paėmimą, nei apie internetinės bankininkystės duomenų gavimą iš banko, jai nebuvo žinoma. Grįžusi namo 2014 m. vasario 14 d. ji atsitiktinai išgirdo Dovydo ir Ugnės kalbą apie kažkokius skaičius, pinigus, pasidomėjusi suprato, kas vyksta. Ji paskambino V. M. ir paprašė, kad iš M. V. sąskaitos būtų pervesta kompensacija, kuri buvo gauta žuvus jos sutuoktiniui A. B.. Paprašiusi, telefoną perdavė Ugnei, kuri ir sudiktavo V. M. reikalingus duomenis prisijungimui prie Manto sąskaitos ir internetinės bankininkystės operacijoms atlikti, pinigai – 31147,54 Lt - buvo pervesti iš M. V. į U. B. sąskaitą. Suprato, kad padarė nusikalstamas veikas, gailis, šiuo metu jos sąskaitos yra areštuotos, todėl negali Mantui pinigų grąžinti.

Kaltinamoji U. B. paaiškino, kad 2014 m. vasario 12 d. ji su D. V. buvo nuvykusi į L. S. namus, kur tuo metu gyveno M. V., bandė įkalbėti, kad šis sugrįžtų namo, tačiau nepavyko. Dovydas paėmė Manto rankinę, kurioje buvo Manto asmeniniai dokumentai. Su Dovydu tarėsi, kaip reikia apsaugoti Manto pinigus, kad jie nebūtų iššvaistyti. Ji kartu su Dovydu nuvyko į banką, D. M. vardu paėmė internetinės bankininkystės duomenis, abu kartu tą pačią dieną bandė prisijungti prie Manto sąskaitos, bet jiems nepavyko. Mama juos užklupo netikėtai, su ja apie Manto pinigų paėmimą iš Manto sąskaitos nebuvo tartasi. Mama paskambino V. M. ir paprašė, kad pinigus jis pervestų į jos sąskaitą, kadangi ji mokėjo naudotis savo sąskaita internetu. V. M. M. duomenis, reikalingus pervedant pinigus internetu, telefonu sudiktavusi ji, po kelių dienų ji nuėmė iš savo sąskaitos 3000 eurų ir atidavė mamai L. B.. Ji namuose kažkur buvo padėjusi M. V. internetinės bankininkystės korteles, prisijungimo kodus, instrukcijas, kuriuos pateikė policijos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų D. V., L. B. ir U. B. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis M. V. parodė, kad įvykus konfliktui tarp jo ir L. B., jis 2014 m. vasario 11 d. apsigyveno tetos L. S. namuose. Vasario 12 d. į L. S. namus buvo atvykę L. B., U. B., D. V., jie įkalbinėjo jį sugrįžti, tačiau jis nesutiko. Jis mano, kad jo rankinę, kurioje buvo jo dokumentai – asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, paėmė U. B.. Kadangi jam geruoju dokumentų negrąžino, todėl jis kreipėsi į policijos komisariatą su pareiškimu, iš policijos pareigūno atsiėmęs dokumentus ir pareigūno paragintas, nuvyko į banką pasitikrinti sąskaitos ir sužinojo, kad jo sąskaitoje pinigų nebėra. Šių pinigų jis niekam nebuvo leidęs paimti, apie tai, kad Dovydas jo vardu paėmė iš banko internetinės bankininkystės duomenis, jis nežinojo, to daryti broliui neleido. Jis sutiktų taikytis su kaltinamaisiais, jei jam būtų grąžinti pinigai. Pareiškimą dėl to, kad jis sutinka, jog pinigai – 9000 eurų - būtų grąžinti L. B. jis pasirašė, nes taip jam buvo liepiama parašyti, tačiau jis nesitikėjo, kad be jo žinios tie pinigai gali būti paimti. Susitaikymo protokolą jis taip pat pasirašė, kai dar nežinojo apie paimtus jo pinigus. D. V. dėl 200 eurų pretenzijų nereiškia, jų neprašo grąžinti, juos broliui dovanoja.

Liudytojas V. M. parodė, kad jis L. B. paprašytas iš M. V. sąskaitos pinigus pervedė į U. B. sąskaitą, šiai finansinei operacijai atlikti duomenis telefonu jam padiktavo U. B.. Apie tai, kad pinigai pervedami be M. V. žinios, jis nežinojo.

Liudytoja L. S. parodė, kad nuo 2014 m. vasario 11 d. M. V. gyvena jos namuose. Vasario 12 d. į jos namus buvo atvykusi L. B., po jos apsilankymo dingo Manto rankinė su dokumentais. Dokumentus M. V. atgavo per policijos komisariatą, tuomet Mantas pasitikrino sąskaitą ir sužinojo, kad jo sąskaitoje pinigų nebėra.

AB DNB bankas pateikė M. V. naudojimosi banko paslaugomis internete susitarimo, pasirašyto 2014 m. vasario 14 d., originalą bei kompaktinį diską su vaizdo įrašais, darytais nuo 2014 m. vasario 14 d. (130 b. l. 1 t.).

Apžiūros protokole (132-133 b. l. 1 t.) užfiksuota vaizdo įrašo, kurį pateikė AB DNB bankas CD laikmenoje, apžiūra: įrašytas vaizdas 2014 m. vasario 14 d., įrašo trukmė 14 min 59 sekundės, įrašas darytas AB DNB banke Šiauliuose, Dvaro g. 96, garsas neužfiksuotas. Vaizdo įraše matyti, kaip 2014 m. vasario 14 d. 11:20:29 val. D. V. ateina į banko darbuotojos kabinetą, pateikia asmens tapatybės kortelę, banko darbuotoja D. V. pateikia susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugomis internetu, kuriame D. V. pasirašo, banko darbuotoja D. V. pateikia minėto dokumento antrą egzempliorių ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, kuriuos D. V. įsideda į piniginę; 11:31:27 val. banko darbuotoja pateikia D. V. pasirašyti valiutos keitimo sutartį, kurioje D. V. pasirašo ir vieną minėto dokumento egzempliorių pasiima ir įsideda į piniginę; 11:33:00 val. banko darbuotoja pateikia D. V. kasos išlaidų orderį, kuriame D. V. pasirašo; 11:34:28 val. banko darbuotoja išmoka D. V. pinigus.

Iš M. V. asmeninės sąskaitos, esančios AB DNB banke, išrašo (61 b. l. 1 t.) matyti, kad 2014 m. vasario 14 d. banke nuo jo sąskaitos nuimta 200 eurų, 2014 m. vasario 14 d. iš šios sąskaitos į U. B. sąskaitą, esančią SEB banke, pervesta 31147,54 litų, kas sudaro 9020,95 eurų.

Iš U. B. sąskaitos, esančios AB SEB bankas, išrašo (149 b. l. 1 t.) matyti, kad į jos sąskaitą iš M. V. banko sąskaitos 2014-02-14 pervesta 31147,54 litų, kas sudaro 9020,95 eurų.

Iš daiktų pateikimo protokolo (67 b. l. 1 t.), šių daiktų apžiūros protokolo (69-70 b. l. 1 t.) matyti, kad 2014 m. kovo 21 d. U. B. policijos pareigūnui pateikė susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. IL-4-6170744-0-1, išduotą M. V. vardu AB DNB banko 2014 m. vasario 14 d. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), tris AB DNB banko elektroninės bankininkystės korteles su prisijungimo slaptažodžiu, ID kodu, M. V. vardu išduotus tris vokus su prisijungimo kodu bei slaptažodžiu.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų (129, 137 b. l. 1 t.) matyti, kad AB DNB bankas darbuotoja pateikė 2014-02-14 susitarimą dėl paslaugos internete Nr. IL-4-6170744-0-1, AB DNB bankas kasos išlaidų orderį Nr. 4201400073603443, išduotą 2014-02-14, AB DNB bankas“ valiutos keitimo sutartį Nr. 1400058134, išduotą 2014-02-14.

Iš policijos pareigūnų atlikto tyrimo (155-157 b. l. 1 t.) matyti, kad nustatyta, jog 2014 m. vasario 14 d. prisijungimai prie M. V. sąskaitos, esančios AB DNB banke, per elektroninę bankininkystės sistemą vyko iš IP adreso 88.119.86.151, kuris priklauso UAB ,,Baltijos kontaktų grupė“, kurioje dirba V. M.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (185-189 b. l. 1 t.) nurodyta, kad atlikus rašysenos, parašų tyrimą AB „DNB bankas“ dokumentuose, nustatyta, kad 2014-02-14 susitarime dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. IL- -6170744-0-1 eilutėje „Klientas: M. V." pasirašė ne M. V., o D. V.; 2014-02-14 kasos išlaidų orderyje Nr. U201400073603443 skiltyje ,,Gavėjo vardas, pavardė ir parašas" rankraštinį įrašą „M. V." parašė ne M. V., o D. V.; 2014-02-14 valiutos keitimo sutartyje Nr. 1400058134 skiltyje „Pareigos, vardas, pavardė, parašas" rankraštinį įrašą „M. V." parašė ne M. V., o D. V..

Lietuvos Kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazės informacijoje (119 b. l. 1 t.) nurodyta, kad 2009 m. M. V. buvo išmokėta 51933,33 Lt dydžio vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija išmokėta vadovaujantis LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 str. 11 d., 12 d., bei LR Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 ,,Dėl kompensacijos išmokėjimo“. Kompensacija buvo skirta atsižvelgiant į tai, kad A. B. mirties dieną M. V. turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Vienkartinė kompensacija M. V. išmokėta pinigus pervedant į jo sąskaitą AB ,,DNB bankas“. Pateikė L. B. prašymo kopiją (121 b. l. 1 t.) ir LR Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymo Nr. V-809 ,,Dėl kompensacijos išmokėjimo“ kopiją (120 b. l. 1 t.).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. V. neteisėtai – be M. V. žinios, pasinaudodamas panašumu į brolį, prisistatydamas banko darbuotojai esąs M. V., pasinaudodamas svetima asmens tapatybės kortele, suklastodamas parašus - įgijo savo brolio M. V. elektroninės mokėjimo priemonės, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiuos duomenis tą pačią dieną perdavė L. B. ir U. B., tokiu būdu šiais duomenimis disponavo, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Įrodymų, kad L. B. būtų davusi nurodymus D. V. paimti iš banko M. V. elektroninės bankininkystės duomenis, vadovavausi ar organizavusi šių duomenų įgijimą, nėra, tačiau ji, pamačiusi, kad U. B. bando pasinaudoti šiais duomenimis, tačiau nepavyksta, pati nesugebėdama naudotis internetine bankininkyste, davė nurodymus V. M., kad šis už ją tai padarytų. D. V., kuris šiuos duomenis buvo gavęs iš banko, neprieštaravo, kad L. B. neteisėtu būdu įgytus M. V. duomenis panaudotų. Kaltinamieji D. V. ir U. B. teisme patvirtino, kad D. V., gavęs iš banko M. V. internetinės bankininkystė duomenis, pirmiausiai juo perdavė U. B., kuri bandė pati jais pasinaudoti – prisijungi prie M. V. sąskaitos ir persivesti pinigus į savo sąskaitą, tačiau dėl įgūdžių, žinių stokos ar kitokių priežasčių jai tai padaryti nepavyko, todėl prisijungimo ir kitus finansinei operacijai internetu atlikti reikalingus M. V. duomenis telefonu sudiktavo V. M.. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tiek L. B., tiek U. B. turėjo savo žinioje, disponavo svetimais elektroninės mokėjimo priemonės, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, todėl jų veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Veikdamos bendrai, tarpusavyje suderintais veiksmais, neteisėtai, be savininko žinios ir sutikimo L. B. ir U. B. panaudojo M. V. priklausančią AB ,,DNB bankas“ išduotą internetinės bankininkystės kodų kortelę, asmens tapatybės ir sąskaitos duomenis finansinei operacijai atlikti – neteisėtam pinigų pervedimui, todėl jų veika sudaro Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalies sudėtį. Apgaule, neteisėtai panaudoję svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos indentifikavimo duomenis finansinėms operacijoms atlikti, kaltinamieji, veikdami bendrai, įgijo svetimą turtą – pinigus iš M. V. asmeninės banko sąskaitos, todėl jų veika užvaldant M. V. pinigus sudaro sukčiavimo sudėtį. Kadangi apgaulės būdu įgyto turto vertė nėra didelės vertės, tačiau didesnė nei 5 MGL, todėl jų veika atitinka, veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, pareikšti kaltinimai tikslinami. Kadangi iš AB „DNB bankas“ pateikto vaizdo įrašo aiškiai matyti laikas sekundžių tikslumu, kada D. V. atvyko į DNB banko skyrių ir pateikė svetimą asmens tapatybę kortelę, t. y., kada ėmė realizuoti sumanymą dėl svetimų internetinės bankininkystės duomenų įgijimo, todėl kaltinime nurodomas jo atvykimo laikas – 2014 m. vasario 14 d. 11 val. 20 min. Policijos pareigūnams M. V. asmens dokumentus tame tarpe ir internetinės bankininkystė duomenis - pirminio slaptažodžio kortelę Nr. 883290, PIN kodų kortelę Nr. 750419, TAN kodų rinkinį Nr. 914812, policijos pareigūnams 2014 m. kovo 21 d. perdavė U. B., todėl kaltinimas tikslinamas nurodant, kad būtent ji laikė šiuos duomenis iki jų perdavimo policijos pareigūnams dienos. Kadangi kaltinamasis D. V. iš karto po M. V. duomenų įgijimo, tą pačią dieną juos perdavė L. B. ir U. B., kuri toliau laikė savo žinioje, todėl iš D. V. pareikšto kaltinimo išjungiamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų laikymas, kaltinime nurodant, kad jis svetimus elektroninės bankininkystės duomenis jų įgijimo dieną perdavė L. B. ir U. B.. Kaltinime nepagrįstai inkriminuotas kiekvienam iš kaltinamųjų, kad jie savo naudai įgijo 31147,54 litų. Nustatyta, kad pinigai buvo pervesti į U. B. sąskaita. U. B. – pilnametė, laisvai ir savo nuožiūra galinti disponuoti jos sąskaitoje esančiais pinigais, tik ji viena turi teisę asmeninėje sąskaitoje esančius pinigus paimti, todėl laikytina, kad visų kaltinamųjų bendrais neteisėtais veiksmais, panaudojant apgaulę, pinigai – 31147,54 Lt - įgyti U. B. naudai. Ši aplinkybė veikos kvalifikavimui L. B. ir D. V. atžvilgiu įtakos neturi, nes apgaulės būdu įgytas svetimas turtas kito asmens naudai taip pat sudaro sukčiavimo sudėtį.

Nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką (BK 63 str. 10 d.). Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji neteisėtomis priemonėmis siekė vieningo tikslo – M. V. pinigų, kuriuos jis gavo mirus globėjui, užvaldymo. Kaltinamasis D. V. tą pačią dieną, tokiomis pačiomis aplinkybėmis, iš vieno šaltinio – M. V. asmeninės sąskaitos banke, padarydamas jam turtinę žalą, apgaule pasiimdamas 200 eurų grynais pinigais ir jam bendrininkaujant su kaltinamosiomis pinigus pervedant iš M. V. sąskaitos į U. B. sąskaitą, įgijo svetimus pinigus, buvusius M. V. sąskaitoje, savo ir kitų naudai, veikė vieninga tyčia, pasinaudodamas neteisėtai įgytais M. V. internetinės bankininkystės duomenimis, todėl jo veika apgaule užvaldytų M. V. pinigų epizoduose laikytina viena tęstine veika, atitinkanti BK 182 straipsnio 1 dalies požymius. Kaltinamasis D. V. neteisėtai įgijo M. V. vardu DNB banko išduotą elektroninės mokėjimo priemonės, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgydamas šiuos svetimus duomenis, siekdamas tikslo užvaldyti brolio pinigus, tuo pat metu banko darbuotojai pateikė prašymą dėl grynų pinigų, kurie jam iš karto buvo išmokėti, perduodamas neteisėtai įgytus internetinės bankininkystės duomenis kitiems asmenims, disponavo jais, neteisėtai panaudodamos šiuos duomenis U. B. ir L. B. iniciavo finansinę operaciją, kurią atlikus, galutinai buvo užvaldyti M. V. priklausantys pinigai, t. y. pasiektas tikslas, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuojama kaip Lietuvos Respublikos BK 214, 215, 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis.

Nukentėjusysis M. V. pareikšdamas civilinį ieškinį (160-162 b. l. 2 t.) prašė priteisti iš kaltinamųjų solidariai turtinei žalai atlyginti 90220,95 Eur ir jo turėtas proceso išlaidas – advokato atstovavimo išlaidas. Nukentėjusiojo M. V. civilinio ieškinio reikalavimas priteisti iš kaltinamųjų apgaulės būdu pasisavintus jo pinigus pagrįstas, tačiau tenkintinas dalinai, jį mažinant kaltinamosios L. B. į jo sąskaitą ieškinio padengimui pervesta suma – 1500 Eur (9 b. l. 3 t.) Advokato atstovavimo išlaidos – 1136,76 Eur (10, 13, 15, 17 b. l. 3 t.) - pripažįstamos proceso išlaidomis, jos pilnumoje priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis (BPK 106 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

B. J. teismui pateikė prašymą atleisti jos draugę L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (174 b. l. 2 t.). Ji nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyresniąja inžiniere, L. B. pažįsta daugiau kaip 20 metų, su ja dažnai susitinka, bendrauja. Jai žinoma, kad L. B. pergyvena dėl konfliktų su M. V., gailisi dėl padarytų neteisėtų veiksmų. Ji pažįsta L. B. kaip darbštų, nuoširdų ir sąžiningą žmogų, yra įsitikinusi, kad ji ateityje daugiau nenusikals.

A. J. teismui pateikė prašymą atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą (176 b. l. 2 t.). Nurodė, kad jis baigęs Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ filiale „Šiaulių geležinkelio infrastruktūra“ baro viršininku. D. V. jis pažįsta nuo vaikystės, nes jis užaugo jo draugų A. ir L. B. šeimoje. Dovydą pažįsta kaip dorą ir sąžiningą žmogų, jam žinoma, kad jis pergyvena dėl pašlijusių santykių su broliu ir padarytų nusikalstamų veikų.

A. A. pateikė prašymą teismui atleisti jo anūkę U. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą (178 b. l. 2 t.). Jis nurodė, kad gyvena su žmona, šeimoje užaugino du vaikus, tinkamai juos išauklėjo, šiuo metu yra pensininkas, dažnai bendrauja su anūke Ugne, jis įsitikinęs, kad Ugnė nėra verta kriminalinės bausmės, ji ateityje nedarys naujų nusikaltimų.

Teismo posėdžio metu B. J., A. J. ir A. A. patvirtino savo prašymus atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės ir apsisprendimą būti jų laiduotojais, nes įsitikinę, kad šie asmenys nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, tačiau teismų praktikoje tai netaikoma atvejams, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas arba tęstinę veiką. Kaltinamieji D. V., L. B. ir U. B. nusikalto ir teisiami pirmą kartą, padarė tyčines nusikalstamas veikas, kurios sudaro nusikaltimų sutaptį, jų nusikalstamos veikos truko tik vieną dieną – 2014 m. vasario 14 d., tai nebuvo sistemingi, versliški, intensyviai kartojami veiksmai, todėl šioje byloje yra viena iš įstatymo nustatytų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų D. V., L. B., U. B. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, patvirtinti jų padarytų veikų faktai, teisingai nusakyti šių veikų svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Jie neigiamai vertina savo nusikalstamą elgesį, krimtosi dėl padarytos veikos, prisipažino dėl visų jiems inkriminuotų veikų, turtinę žalą pasižada atlyginti, kai jų sąskaitoms bus panaikintas areštas, proceso išlaidų, kurias patyrė nukentėjusysis, neginčijo, dalį pinigų L. B. nukentėjusiajam grąžino. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad jie suvokia savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, kaltais prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamieji su nukentėjusiuoju nesusitaikė, jo neatsiprašė, tačiau, kaip matyti tiek iš kaltinamųjų paaiškinimų teisme, tiek iš nukentėjusiojo parodymų, konfliktiški santykiai tarp jų yra susiklostę seniai, jau prieš nusikaltimo padarymą kaltinamieji su nukentėjusiuoju pykosi, konfliktavo, nukentėjusiojo pinigų pasisavinimas nebuvo jų nesantaikos priežastimi, priešingai – pasekmė. Akivaizdu, kad viešas atsiprašymas būtų deklaratyvus, iš esmės nesutaikytų kaltinamųjų su nukentėjusiuoju, šeimoje iškilusių problemų nepašalintų.

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Kaltinamieji žalą pasižada atlyginti, dalį lėšų – 1500 Eur – kaltinamoji L. B. grąžino nukentėjusiajam (9 b. l. 3 t.). Kadangi kaltinamųjų turtui yra taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, todėl tikėtina, kad tik dėl šių apribojimų jie neturi realių galimybių sugrąžinti nukentėjusiajam neteisėtai užvaldytus jo pinigus.

Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Žalos klausimas jau aptartas. Kaltinamasis D. V. mokosi Kelmės profesinio rengimo centre, charakterizuojamas kaip vidutiniškai besimokantis, niekuo neišsiskiriantis iš kitų moksleivis (37 b. l. 2 t.), Tytuvėnų seniūnija, kurioje jis gyvena, nusiskundimų iš kaimynų dėl jo elgesio nėra gavusi (39 b. l. 2 t.), jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (23-27 b. l. 2 t.). Kaltinamoji L. B. dirba Lietuvos Kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazėje radijo ryšio technike, krašto apsaugos sistemoje tarnauja nuo 2009 m., tarnyboje charakterizuojama teigiamai. Jos charakteristikoje nurodyta, kad jis savo tarnybines pareigas žino gerai, visada jas atlieka laiku ir kokybiškai, gerai įsisavina žinias, siekia tobulėti, turi karinių oro pajėgų aviacijos bazės vado padėką už pavyzdingą tarnybą, drausminių nuobaudų neturi (73 b. l. 2 t.). Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų seniūnijoje L. B. charakterizuojama kaip darbšti, tvarkinga, kaimynų gerbiama moteris (75 b. l. 2 t.), ji neteista (61 b. l. 2 t.), administracinių nuobaudų neturi (67 b. l. 2 t.). U. B. – Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto studentė (111 b. l. 2 t.), drausminių nuobaudų neturi, Tytuvėnų seniūnija nusiskundimų iš kaimynų dėl jos elgesio nėra gavusi (109 b. l. 2 t.), ji neteista (95 b. l. 2 t.), administracine tvarka bausta tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – du kartus už leistino greičio viršijimą (102-103 b. l. 2 t.). Iš aptartų aplinkybių visumos - kaltinamuosius charakterizuojamos medžiagos, jų gyvenimo būdo ir elgesio iki nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų aplinkybes, liudijančias, kad jų nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinė jų elgesio pasekmė, darytina išvada, kad kaltinamieji ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). B. J. ir A. J. – kaltinamosios L. B. šeimos draugai, jie abu dirbantys AB „Lietuvos geležinkeliai“ (175, 177 b. l. 2 t.), B. J. vyresniąja inžiniere, A. J. – baro viršininku, charakterizuojami kaip sąžiningi ir gerai atliekantys savo darbus darbuotojai, gerbiami kolegų ir bendradarbių, drausminių nuobaudų neturintys. Iš B. J. ir A. J. paaiškinimų teisme matyti, kad jie dažnai atvyksta į (duomenys neskelbtini), artimai bendrauja su L. B. šeima, pažįsta šioje šeimoje užaugusį D. V.. A. J. ir B. J. gerai charakterizuoja L. B. šeimą, sutinka būti L. B. ir D. V. laiduotojais, nes yra įsitikinę, kad jie yra dori ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. A. – U. B. senelis, pensininkas, Kelmės seniūnija, kurioje jis gyvena, nusiskundimų dėl A. A. elgesio iš miesto gyventojų nėra gavusi (178 b. l. 2 t.). A. A. yra įsitikinęs, kad jo anūkė U. B. daugiau nenusikals. A. J., B. J. ir A. A. neteisti (185, 186, 187 b. l. 2 t.), A. J. ir B. J. administracine tvarka nebausti (188 b. l. 2 t.), A. A. praeityje buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (189-190 b. l. 2 t.). Pateikti duomenys apie laiduotojus, jų paaiškinimai teisiamajame posėdyje leidžia teismui daryti išvadą, jog jie pagal savo pozityvias asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems, yra verti teismo pasitikėjimo.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančio pagrindą atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Šioje byloje yra svarbu tai, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis – artimi giminaičiai, todėl yra pagrindo manyti, kad jie suras galimybių išspręsti iškilusius nesusipratimus, išspręs šeimos konfliktus visiems priimtinu būdu, sugebės gyventi taikiai, todėl kaltinamųjų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų prisidėti prie jų susitaikymo. Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kaltinamieji nėra besąlygiškai nuo jos atleidžiami, jei jie nevykdo įstatymo reikalavimo, t. y. per laidavimo laiką padaro naują nusikalstamą veiką, jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tas veikas, už kurių padarymą atleisti pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad D. V., L. B. ir U. B. padarė apysunkias nusikalstamas veikas, todėl jie atiduotini pagal laidavimą ilgesnės nei vidutinės trukmės laikotarpiui – dvejiems metams. Kadangi jie pasisavino svetimus pinigus, šioje byloje itin svarbus pinigų grąžinimas, turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam, todėl kaltinamiesiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. V., padariusį Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

D. V. perduoti laiduotojo A. J., gimusio 1969 m. spalio 8 d., gyvenančio Šiauliuose, Utenos g. 13, atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą 2 (dvejiems) metams. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. V. turtinę žalą.

Kardomąją priemonę D. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. B., padariusią Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

L. B. perduoti laiduotojos B. J., gimusios 1965 m. balandžio 1 d., gyvenančios Šiauliuose, Utenos g. 13, atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą 2 (dvejiems) metams. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. V. turtinę žalą.

Kardomąją priemonę L. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

U. B., padariusią Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

U. B. perduoti laiduotojo A. A., gimusio 1947 m. sausio 20 d., gyvenančio Kelmėje, Smėlio g. 20, atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą 2 (dvejiems) metams. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, paskirti U. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. V. turtinę žalą.

Kardomąją priemonę U. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti solidariai iš D. V., L. B., Ugnės B. M. Varašiui 7520,95 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų 95 euro ct) žalos atlyginimui.

Priteisti iš D. V., L. B., U. B. po 378,92 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 92 euro ct.) iš kiekvieno M. V. proceso išlaidų.

Procesines prievartos priemones – laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. V. turtui, taikytą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Birutos Dapkuvienės 2014 m. spalio 7 d. nutarimu ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi, L. B. turtui, taikytą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu, prokurorės Birutos Dapkuvienės 2014 m. spalio 7 d. nutarimu ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi, U. B. turtui, taikytą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu, prokurorės Birutos Dapkuvienės 2014 m. spalio 7 d. nutarimu ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi, nuosprendžiu įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.