Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. M. dėl 254,56 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas ir atsakovas D. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (atsakovui – viešo paskelbimo būdu), ieškovės atstovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsakovas atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, todėl byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1-2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. sausio mėnesio Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pažyma ieškovei pranešta, kad Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariate 2017-12-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį dėl to, kad 2017-12-25 apie 03.00 val., R. Š. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp R. Š. ir sugėrovų D. M., R. K. ir R. J. kilo konfliktas, kurio metu pastarieji sumušė R. Š. bei sugadino namuose esančius daiktus: sulaužė stalą kambaryje, vieną kėdę, išdaužė stiklą kambario duryse, sugadino kambario sieną, sudaužė indus, vieną dekoratyvinę stiklinę statulėlę, sulaužė sekcijos dureles bei lauke sulaužė tvorą. Konflikto metu R. Š. nuo mušeikų pabėgo ir pasislėpė A. Š. namuose, (duomenys neskelbtini), kur atvyko D. M., A. M., R. K. ir R. J., kurie užpuolė A. Š. bei jį sumušė ir sulaužė namo įėjimo duris. Dėl minėto įvykio A. Š. Šalčininkų savivaldybės ligoninėje nustatytas šonkaulio lūžis bei įtariamas apatinio žandikaulio lūžimas. Pranešimas apie įtarimą įteiktas D. M., kuris atsisakė duoti parodymus. Ikiteisminis tyrimas tęsiasi.

2018-01-03 turto sugadinimo akte nurodyta, kad sugadinta R. Š. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), medinė tvora prie įvažiavimo į namų valdą, medinė tvora vidiniame kieme, sienos dalis, durų vidinė apdaila, durų stiklas, medinis stalas, medinė kėdė, keturios stiklinės, stiklinė žuvis, sekcijos durelės.

R. Š. gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei juose esantis turtas nuo 2017-08-11 iki 2018-08-10 buvo apdrausti būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė 2018-01-30 išmokėjo R. Š. 254,56 Eur išmoką už 1,51 m² tvoros medinių lentelių keitimą ir dažymą, 5,93 m² sienų aptaisymą plokštelėmis, jų perdažymą, 0,38 m² išdaužtų stiklų keitimą.

2019-10-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu D. M., o taip pat A. M., R. K. ir R. J. pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį dėl to, kad 2017-12-25, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamieji D. M., A. M., R. J. ir R. K. įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad be priežasties užpuolė į lauką išėjusį A. Š., sudavė nukentėjusiajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, nuo suduotų smūgių nukentėjusysis A. Š. nukrito ant žemės, o D. M., A. M., R. J. ir R. K. toliau spardė gulintį nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, po to pastarieji paliko gulintį ant žemės A. Š. ir nubėgo į nukentėjusiojo gyvenamojo namo vidų, į virtuvę, tuo metu nukentėjusysis A. Š. atsikėlęs nuo žemės, nubėgo į gyvenamojo namo virtuvę kur D. M., A. M., R. J. ir R. K. tęsė savo nusikalstamus veiksmus, o būtent vėl užpuolė A. Š. ir sudavė nukentėjusiajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, nuo suduotų smūgių nukentėjusysis A. Š. nukrito ant virtuvės grindų, o D. M., A. M., R. J. ir R. K. toliau spardė gulintį nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Š. poodines kraujosruvas veido kairėje ir krūtinės dešinėje pusėje bei 9-to dešinės pusės šonkaulio lūžį ir sukėlė nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei pasišalindami iš nukentėjusiojo A. Š. namų išlaužė gyvenamojo namo įėjimo duris, tokiu būdu padarė 200 Eur žalą.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl muštynių, vykusių 2017-12-25 dviejose vietose: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Tačiau kaltinimas buvo pateiktas ir nuosprendžiu D. M., A. M., R. J. ir R. K. pripažinti kaltais tik dėl muštynių ir durų išlaužymo (duomenys neskelbtini). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems nebuvo pateikti kaltinimai dėl R. Š. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame buvusio turto sugadinimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojoje byloje pateiktus civilinius ieškinius, pasisakė, kad kaltinamojo D. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl R. Š. sumušimo nutrauktas, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems nėra pateikti kaltinimai dėl R. Š. turto sugadinimo, todėl AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo ribose, R. Š. gyvenamojo namo apgadinimų netyrė ir jie nuosprendyje visai nėra aptariami. Todėl šis nuosprendis ir jame nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai.

Ieškovės pateikta policijos pažyma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą taip pat negali būti laikoma prejudicinę reikšmę turinčiu įrodymu, kadangi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Taigi tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o ne policijos pažyma turi prejudicinę reikšmę, jeigu nuosprendyje yra nustatyti asmens neteisėtos veikos padariniai. Minėtu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu R. Š. priklausančio namo ir jos turto apgadinimai nebuvo nustatyti. Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje nesant prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, ieškovė privalo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).

Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina nei to, kad visi R. Š. nurodyti turto sugadinimai padaryti būtent 2017-12-25 įvykio metu, nei to, kad turtą sugadino būtent atsakovas, o ne kuris nors iš kitų muštynių dalyvių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniais, ieškovė, siekdama regreso tvarka prisiteisti iš atsakovo D. M. R. Š. išmokėtą draudimo išmoką, turi įrodyti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, kadangi nuosprendžiu atsakovo D. M. kaltė ir kiti civilinės atsakomybės elementai dėl R. Š. priklausančių daiktų sugadinimo nėra patvirtinti. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo D. M. kaltė sugadinus R. Š. priklausančius daiktus nėra įrodyta, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui D. M. negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 6.246 – 6.249 str., CPK 178 str., 182 str., 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Atmesti akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. M. dėl 254,56 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.