Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-843-319/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-19
Bylos Nr.
1S-843-319/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Nr. 1S-843-319/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas išnagrinėjęs nuteistojo V. S. (V. S.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos įstaigos lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas 2009 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 2 d. 6, 9 p., 180 str. 3 d. 7 metams laisvės atėmimo, pagal BK 253 str. 1 d. 3 metams laisvės atėmimo. 2010 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2009 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir bausmė pagal BK 129 str. 2 d. p., 180 str. 3 d., 253 str. 1 d. subendrinta su 1999 m. balandžio 20 d. ir 2002 m. birželio 19 d. Vilniaus 1- o apylinkės teismo nuosprendžiais bei paskirta 12 metų laisvės atėmimo galutinė bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. vasario 20 d., bausmės pabaiga – 2017 m. sausio 31 d.

Atsiliepimas

2014 m. kovo 14 d. Komisijos priimtu nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau­–BVK) 157 str. sąlygas. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam, kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis V. S. prašo teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas teisingas, nes tik pataisos namų darbuotojai gali stebėti nuteistojo elgesį ir daryti išvadas dėl jo pasitaisymo, o ne teismas ar kiti asmenys. Teismas savo nutartį grindė tik formaliais argumentais, neteisėtai vadovavosi BK 41 str., taip apsunkindamas jo teisinę padėtį ir pažeisdamas tarptautinių teisės aktų principą, kad niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį. Teismas nagrinėjo lygtinio paleidimo, o ne bausmės paskirties klausimą, todėl negalėjo remtis BK 41 str. numatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 4 kartus, drausmine tvarka nebaustas, pataisos įstaigoje nuteistasis mokėsi, įgijo specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, visuomeninėje veikloje, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip vidutinė – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 51 balas. Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami ankstesni nusikalstami veiksniai, finansiniai sunkumai ir emocinės problemos. Iš socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad V. S. priimamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, todėl linkęs kartoti tas pačias klaidas, nusikaltimuose, problemų sprendime bei apskritai gyvenimo pobūdyje nevengia panaudoti agresiją, siekiant kitų paklusnumo, teoriškai geba įžvelgti kitas problemos sprendimo galimybes, tačiau pačiam tai pritaikyti sunku. Savo elgesio pasekmes suvokia tik kaip aktualias sau ir kitiems asmenims, o platesnis to suvokimas ignoruojamas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai netenkinto komisijos nutarimo, yra neteisingi. Iš pateiktos medžiagos dėl lygtinio paleidimo matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka.

Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

V. S. bausmę atlieka už kelis tyčinius nusikaltimus, vienas kurių yra labai sunkus. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigia. Šios aplinkybės rodo, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos namuose elgėsi pakankamai gerai, jo elgesys vertinamas teigiamai, tačiau kaltės dėl padarytų veikų nepripažinimas reiškia, jog jis nesuvokia savo padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumo, nesigaili dėl padaryto, todėl Komisijos nutarime įvardintas V. S. tinkamas ir nuoseklus elgesio koregavimas nesietinas su noru daugiau nenusikalsti.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis V. S. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. S. (V. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Rimas Švirinas