Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl UAB „Pastatų statyba“ kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo (atsakovas) UAB „Pastatų statyba“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Abadona“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti UAB „Pastatų statyba“ 2016 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo 3 nutarimą, kuriuo nutarta UAB „Pastatų statyba“ iškelti bankroto bylą ir bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. lapkričio 8 d. įvyko UAB „Pastatų statyba“ kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkės 3 klausimu buvo svarstomas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Pažymi, kad pareiškėjas minėtą protokolą, kuriame užfiksuoti įvykusio bendrovės kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatai, gavo elektroniniu paštu 2016 m. lapkričio 21 d. 20.06 val., t. y. pasibaigus VMI darbo laikui; aiškina, jog nurodytas dokumentas VMI įregistruotas 2016 m. lapkričio 22 d., todėl, pareiškėjo teigimu, nutarimo apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo jo registracijos VMI dienos ir nėra praleistas. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu teismas laikytų, jog minėtas apskundimo terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti.

Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. spalio 27 d., nutraukė UAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo bylą. Anot pareiškėjo, atsakovas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka kreipėsi sekančią dieną po nutarties dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kai kreditoriai dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pradėję skolų išieškojimo procedūrų, nes dar nebuvo gavę duomenų apie UAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjimą; pareiškėjo teigimu, jis apie minėtos 2016 m. spalio 17 d. nutarties įsiteisėjimą sužinojo tik 2016 m. lapkričio 2 d. Pareiškėjas aiškina, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus atnaujino 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. iki minėto kreditorių susirinkimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimo dieną (2016 m. lapkričio 8 d.) iš atsakovo buvo išieškoma pagal VMI išduotą vykdomąjį dokumentą – 2016 m. lapkričio 7 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-24223 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), pareiškėjo teigimu, UAB „Pastatų statyba“ bankroto procesas negali vykti ne teismo tvarka, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Be to, pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi išaiškino, jog, esant įstatyme nustatytoms bankroto bylos iškėlimo sąlygoms, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, todėl, anot pareiškėjo, atsakovas privalėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtent teismui (o ne pradėti bankroto procedūrų ne teismo tvarka). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kreditorių susirinkime nebuvo paskelbta apie VMI balsavimo rezultatus ir jie nebuvo įskaityti į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus.

Taigi, pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai normai ir priimtas nepagrįstai neįskaičius kreditoriaus balsavimo rezultatų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Dėl skundo padavimo termino atnaujinimo

ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Ši įstatymo nuostata įtvirtina ieškinio senaties terminą. Kita vertus, pažymėtina, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytas kreditorių nutarimų apskundimo terminas nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 2 dalis).

Viena vertus, pats pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad apie 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „Pastatų statyba“ kreditorių susirinkimą buvo informuotas atsakovo 2016 m. spalio 28 d. raštu (kuris VMI gautas 2016 m. lapkričio 2 d.), o 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas siuntė raštą dėl balsavimo kreditorių susirinkime ir balsavimo biuletenį. Taigi laikytina, kad terminas pareiškėjo skundui dėl 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „Pastatų statyba“ kreditorių susirinkimo nutarimo pateikti pasibaigė 2016 m. lapkričio 22 d. (praėjus keturiolikai dienų nuo skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo), tuo tarpu skundas teismui buvo pateiktas tik 2016 m. lapkričio 28 d., t. y. praleidus nurodytą terminą, nes, kaip minėta, terminas prasidėjo nuo skundžiamo nutarimo priėmimo dienos, o ne nuo jo gavimo dienos, kadangi pareiškėjas buvo informuotas apie vyksiantį kreditorių susirinkimą ir netgi pateikė savo balsavimo biuletenį. Kita vertus, pareiškėjas prašė, jeigu teismas laikytų, jog minėtas apskundimo terminas yra praleistas, jį atnaujinti, argumentuodamas iš esmės dideliu VMI darbuotojų darbo krūviu. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, į pareiškėjo specifinį veiklos pobūdį, į nežymų nutarimo apskundimo termino praleidimą (6 dienos), taip pat įvertinęs viešąjį interesą, vyraujantį bankroto bylose, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl UAB „Pastatų statyba“ kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo panaikinimo.

Dėl skundo teisėtumo

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai įmonei UAB „Pastatų statyba“ neteismine tvarka buvo iškelta bankroto byla.

Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). ĮBĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka gali būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų. Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą (ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis). Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 12 straipsnio 5 dalis). Taigi, iš nurodytų teisės normų matyti, kad įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-170-560/2016, nutarė nutraukti UAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. iš esmės dėl to, jog nevykdomas (netinkamai vykdomas) restruktūrizavimo planas.

Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 8 d. vykusiame UAB „Pastatų statyba“ kreditorių susirinkime, kuriame, anot protokole nurodytos informacijos, balsavo UAB „Pastatų statyba“ kreditoriai, turintys 80,26 proc. nuo visos kreditorių finansinių reikalavimų sumos, be kita ko, kreditorių balsų dauguma (80,21 proc.), 3 darbotvarkės klausimu buvo nutarta iškelti UAB „Pastatų statyba“ bankroto bylą ir bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.

Pareiškėjas teigia, kad, iškeliant atsakovui ne teismo tvarka bankroto bylą, buvo pažeisti imperatyvūs įstatymų reikalavimai – atsakovo atžvilgiu buvo priimtas ir vykdomas vykdomasis dokumentas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis), taip pat nebuvo įskaityta pareiškėjo nuomonė į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus.

Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, egzistavimo

Kaip minėta, įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Lietuvos apeliacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse ne kartą yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuri turi būti suprantama, taip, kad bankroto procedūrą ne teismo tvarka pradėti vykdyti galima tik tada, jeigu yra tenkintos dvi sąlygos, t. y. teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu nors viena iš šių sąlygų nėra įvykdyta, tuomet bankroto procesas ne teismo tvarka negali būti pradėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012).

Iš pareiškėjo paaiškinimų ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad VMI 2016 m. lapkričio 7 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (nagrinėjamu atveju iš UAB „Pastatų statyba“) sąskaitos (sąskaitų) bei perduoti PLAIS (Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų); šis nurodymas vykdomas šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; vadovaudamasis nurodyto įstatymo 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kuriose nustatyta, kad mokesčių administratoriaus nurodymas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) privalo būti įvykdytas visiškai; šis mokesčių administratoriaus nurodymas turi būti priimamas bei vykdomas ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pinigų arba yra mažesnė pinigų suma negu nurašytina; tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas tol, kol iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bus nurašyta visa nurodyme nurodyta suma; mokesčių administratorius sumažina savo nurodyme, kuris jau pateiktas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, numatytą nurašytiną sumą, jei mokestinė nepriemoka iš dalies padengiama kitokiu būdu; mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai pateikiamas ir vykdomas vadovaujantis CPK nustatyta tvarka; taip pat vadovaudamasis CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nustatyta, jog vykdomieji dokumentai, be kita ko, yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, konstatuoja, kad, iki iškeliant atsakovui bankroto bylą ne teismo tvarka, VMI buvo išdavusi vykdomąjį dokumentą atsakovo atžvilgiu, kuris jau buvo pradėtas priverstinai vykdyti. Atsižvelgiant į nurodytą išaiškinimą, teismas pažymi, kad minėtas VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos yra vykdomasis dokumentas, kuris pradedamas vykdyti iš esmės iš karto po jo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai bei vykdomas iki visiško jo įvykdymo.

Pažymėtina, kad apie šią aplinkybę, t. y. apie priimtą nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos(-ų), UAB „Pastatų statyba“, priešingai nei teigia bankroto administratorius, buvo informuotas tą pačią dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 7 d., elektroniniu laišku. Nepaisant to, 2016 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

Teismas papildomai pažymi, kad minėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-170-560/2016, kuria atsakovui nutraukta restruktūrizavimo byla, remiantis „Liteko“ duomenimis, įsiteisėjo 2016 m. spalio 27 d., tuo tarpu jau sekančią dieną (2016 m. spalio 28 d.) atsakovas UAB „Pastatų statyba“ siuntė savo kreditoriams (įskaitant VMI) pranešimą dėl 2016 m. lapkričio 8 d. įvyksiančio kreditorių susirinkimo ir siūlymo atsakovo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Minėtame pranešime atsakovo vadovas nurodė, kad atsakovo atžvilgiu teismuose nėra iškelta bylų ir nėra vykdomi jokie išieškojimai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą, visi išieškojimai iš bendrovės buvo sustabdyti (ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir persiųsti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, tuo tarpu nutraukus restruktūrizavimo bylą atsakovui, visi išieškojimai turėjo būti atnaujinami (ĮRĮ 28 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, pritartina pareiškėjo teiginiams, kad atsakovui iš karto po restruktūrizavimo bylos nutraukimo inicijavus bankroto bylos iškėlimą ne teismo tvarka, kreditoriai ir (ar) antstoliai faktiškai nespėjo atnaujinti nurodytų išieškojimų atsakovo atžvilgiu, todėl tokie atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš „Liteko“ duomenų matyti, jog, skundžiamo nutarimo priėmimo metu, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo (ir šiuo metu yra) nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Sorentus projektai“ ieškinį atsakovui UAB „Pastatų statyba“ dėl einamųjų įmokų priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Pastatų statyba“ priešieškinį ieškovui UAB „Sorentus projektai“ dėl nuostolių atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-26309-854/2016).

Taigi, esant ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam aiškiam imperatyvui ūkinių santykių dalyviams, UAB „Pastatų statyba“ 2016 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimas (priimtas 3 darbotvarkės klausimu), kuriuo nutarta iškelti įmonei bankroto bylą ir bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, tuo metu, kai iš įmonės buvo išieškoma pagal kitos institucijos (šiuo atveju – VMI) išduotą vykdomąjį dokumentą ir įmonei teismuose buvo iškelta civilinė byla, negali būti laikomas priimtu teisėtai, t. y. nagrinėjamu atveju egzistavo ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, iš esmės draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti pripažinti neesminiais. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių (ar vieno jų) teisių suabsoliutinimu ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą. Juo labiau, kad panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonės kreditorių interesų užtikrinimas nėra paneigiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-632-178/2015).

Be to, pagal ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas. Kaip minėta, UAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo byla nutraukta būtent ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. iš esmės dėl to, jog nevykdomas (netinkamai vykdomas) restruktūrizavimo planas. Esant prieš tai nurodytam teisiniam reglamentavimui, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti UAB „Pastatų statyba“ restruktūrizavimo bylą, būtent teismui turėjo būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (o ne pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka), todėl skundžiamas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas pripažintinas neteisėtas bei prieštaraujantis ir ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016), todėl atsakovo bankroto administratoriaus argumentai dėl kreditorių teisės laisvai pasirinkti kokia tvarka vykdyti bankroto procedūras atmestini kaip nepagrįsti.

ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo; šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Viena vertus, nagrinėjamu atveju byloje nepateikta kreditorių, balsavusių 2016 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkime, sąrašo; kita vertus, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad prieš jį balsavo tik 0,05 proc. nuo visų atsakovo kreditorių, todėl labiau tikėtina, jog į pareiškėjo (turinčio reikalavimą į didesnę nei 100 000 Eur sumą) poziciją, išreikštą 2016 m. lapkričio 7 d. siųstame balsavimo biuletenyje, nebuvo atsižvelgta; šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir bankroto administratorius, nurodęs, jog pareiškėjas pavėluotai pateikė balsavimo biuletenį. Teismas nesutinka su tokiais administratoriaus teiginiais, nes, kaip minėta, pareiškėjas nurodytą balsavimo biuletenį 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. iki kreditorių susirinkimo, siuntė ir elektroniniu paštu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nustatytos ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad UAB „Pastatų statyba“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota nesilaikant imperatyvių procedūrinių reikalavimų (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis, ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis), taip pat buvo pažeistos pareiškėjo, atsakovo kreditoriaus, teisės, nustatytos ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamas 2016 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimas (priimtas 3 darbotvarkės klausimu) pripažintinas neteisėtas ir naikintinas, tuo tarpu pradėtas UAB „Pastatų statyba“ bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktinas.

Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės tinkamam skundo išnagrinėjimui arba išeina už šio skundo reikalavimų ribų, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Šalys nepateikė prašymų ir (ar) įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos šalims nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 12 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atnaujinti terminą pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundui dėl UAB „Pastatų statyba“ kreditorių susirinkimo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo panaikinimo pateikti.

Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Pastatų statyba“ 2016 m. lapkričio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimą, priimtą 3 darbotvarkės klausimu, bei nutraukti pradėtą šios bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.