Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubaustas laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 18 d. apie 00 val. 30 min. savo tėvų bute, esančiame U. rajone, S. seniūnijos D. kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu, kumščiais suduodamas savo tėvui V. L. į galvą bei kitas kūno vietas ne mažiau 10 smūgių ir sulaužydamas apatinį kairįjį žandikaulį, padarydamas abiejų ausų, lūpų, pasmakrės kraujosruvas, kairio skruosto ir burnos gleivinės kraujosruvas su muštinėmis žaizdomis, o taip pat rankomis smaugdamas V. L. kaklo organus ir sulaužydamas skydinės ir apvaliosios gerklų kremzlių dalis, tuo sukeldamas mechaninę asfiksiją, nuo kurios įvyko nukentėjusiojo mirtis, nužudė savo tėvą V. L. .

Nuteistojo V. L. gynėjas advokatas Antanas Cemnolonskas mano, jog teismo nuosprendis keistinas. Apeliaciniame skunde gynėjas pažymi, jog V. L. nusikaltimą padarė būdamas 18 metų. Utenos teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte nurodyta, kad V. L. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybė alkoholiui. Jo asmenybė primityvi, defektinio intelekto, neturi susiformavusio savęs vertinimo, emocijos banalios, o poelgiai lengvai išprovokuojami, nekonstruktyvūs, emocionalūs. Akte taip pat nurodoma, kad V. L. turi menkas bendras bei aritmetines žinias, priežasties-pasekmės ryšį eksperimentinėje situacijoje nustato nesudėtingose, elementariose situacijose, o socialinis supratingumas atitinka intelekto lygį. Todėl, atsižvelgiant į teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte nurodytus V. L. asmenybės ypatumus, apelianto nuomone, apygardos teismo išvada dėl V. L. socialinės brandos yra klaidinga. Pasak gynėjo, V. L. asmenybei būdingas emocinis nebrandumas, paviršutiniškumas, žemas savimonės lygis bei socialinės brandos stoka, o tai rodo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, motyvai: V. L. nebuvo jokios aiškios priežasties nužudyti savo tėvą, jis tokių pasekmių ir nesiekė, veiksmai nebuvo adekvatūs siekiamam rezultatui. Pamatęs, kad tėvas nebekvėpuoja, nuteistasis ėmėsi veiksmų, kad išgelbėti jo gyvybę, o tai tik patvirtina psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akto teiginį, jog V. L. priežasties-pasekmės ryšį nustato tik nesudėtingose, elementariose situacijoje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantas mano, kad V. L. pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, todėl prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų skyriaus nuostatas ir sušvelninti paskirtąją bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir pagal įstatymo reikalavimus įvertinęs įrodymus, išsamiai juos išanalizavęs teisingai nustatė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tuo pačiu padarydamas motyvuotą išvadą dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Kaip seka iš apeliacinio skundo turinio apeliantas net ir neginčija nuteistojo kaltės tyčia nužudžius tėvą. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akto išvadas dėl nuteistojo asmenybės ypatumų, kurie gynėjo nuomone leidžia teigti, kad V. L. pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, todėl mano esant galimu taikyti jo atžvilgiu Baudžiamojo kodekso nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų skyriaus nuostatas, taip sušvelninat paskirtą bausmę.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio teismas išanalizavo V. L. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis bei įvertino jam atliktos teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte nurodytas išvadas, padarydamas išsamiai motyvuotą išvadą apie tai, kad nuteistojo V. L. socialinė branda yra pakankama, prilygsta pilnamečio asmens socialinei brandai, todėl jis baustinas neatsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje išdėstyti pirmosios instancijos teismo motyvai minimu klausimu yra teisingi.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai reglamentuoti BK XI skyriuje. BK 81 str. 2 d. pasakyta, kad šio skyriaus nuostatos gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 18 metų, tačiau dar nėra suėję 21 metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus ir į specialisto išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Iš šios įstatymo normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas klausimo apie asmens, padariusio nusikalstamą veiką, socialinę brandą išsprendimą pirmiausia susieja su paties teismo teise tai nustatyti, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas aplinkybes ir tik prireikus į specialisto išvadą.

Byloje nustatyta, kad V. L. , būdamas girtas, reikalavo iš savo tėvo pinigų, turėdamas tikslą toliau girtauti, tačiau jų negavęs, iš pykčio kumščiais sudavė smūgius jam į galvą ir kitas kūno vietas, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus rankomis pasmaugė savo tėvą.

Išvardintos aplinkybės, apibūdinančios padaryto nusikaltimo pobūdį ir motyvus patvirtino, kad nuteistojo veiksmai atitiko jo sumanymą, kilusį iš savanaudiškų paskatų bei dėl girtumo, kas įrodo, jog nuteistasis gerai orientavosi socialinėje aplinkoje.

Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė už tyčinį nužudymą atsiranda nuo 14 metų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog V. L. , būdamas 18 metų ir 9 mėnesių amžiaus, nevisiškai suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį. Vien tai, kad nuteistajam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybė alkoholiui, kolegijos nuomone, dar nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad V. L. savo socialine branda prilygsta nepilnamečiui, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde. Tuo pačiu pažymėtina, kad skunde minimo teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akto tiriamojoje dalyje konstatuota jog V. L. socialinis supratingumas pakankamas, jis sugeba įvertinti savo nusikalstamo elgesio reikšmę bei pasekmes.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo socialinės brandos yra pagrįsta ir teisinga, todėl tenkinti apelianto prašymą ir nuteistojo atžvilgiu taikyti Baudžiamojo kodekso nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų skyriaus nuostatas, nėra pagrindo.

Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, spręsdamas bausmės dydžio klausimą, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą ir padarymo aplinkybes, kaltininko prisipažinimą ir jo nuoširdų gailėjimąsi, kas pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo girtumą, turėjusį įtakos nusikaltimo padarymui, kas pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o taip pat į nuteistojo asmenybę, jo jauną amžių. V. L. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, savo dydžiu yra mažesnė negu įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Toks motyvuotas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas leidžia teigti, kad teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir šių reikalavimų nepažeidė.

Kolegijos nuomone, V. L. paskirta individualizuota bausmė, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka įstatymo reikalavimams, todėl ją laikyti perdaug griežta, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.