Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, nedalyvaujant ieškovei N. P., atsakovui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui M. P., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimą grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini) sudarė su atsakovu santuoką, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus P., gyveno su atsakovu ir kūrė bendrus planus, kaip ir kiekvienoje šeimoje buvo nedidelių barnių, tačiau juo pavykdavo išspręsti taikiai, kol atsakovas nepradėjo smurtauti. Toks atsakovo elgesys yra netoleruotinas ir sukelia didžiulį stresą ieškovei ir jų paaugliui sūnui. Ne kartą prašė atsakovo jos nemušti, tačiau veltui. Vardan šeimos ilgą laiką kentė atsakovo smurtą, tačiau daugiau kentėti negali. Šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką prašo palikti santuokinę pavardę, vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, kadangi tarp ieškovės ir vaiko yra artimas ryšys, atsakovas labai mažai laiko praleidžia su vaiku, išlaikymą prašo priteisti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes atsakovas tokį išlaikymą pajėgus teikti, o vaikui per mėnesį reikia apie 600 Lt. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas tarp šalių padalintas notarine tvarka, o atsakovo vardu registruotas tris transporto priemones prašo priteisti atsakovui, jai neišmokant kompensacijos.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, jos interesus atstovauja jos atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė (8 b.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis pradėjo vartoti alkoholį, smurtauti, dėl ko kenčia vaikas, mato netinkamą elgesį šeimoje. Netinkamą atsakovo elgesį patvirtina rašytiniai įrodymai. Šalys, nors gyvena tuo pačiu adresu, bendro ūkio neveda. Šalys turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, vaiko nuomonė yra žinoma, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė tokią sumą vaikui tikrai teikia. Transporto priemones prašo padalinti taip kaip šalys faktiškai naudojasi. Kompensacijos ieškovė sau nereikalauja.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (46, 52 b.l.), neatvykimo priežastys nežinomos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymu bei išlaikymo priteisimu.

Savo sutikimą grindžia tuo, kad CK numatyta, kad nutraukiant santuoką būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ieškovės reikalavimas pagrįstas. Atsakovas apie reikalavimus žinojo ir nuomonę pareikšti turėjo ir galėjo. Reikalaujama 300 Lt išlaikymo suma visiškai pagrįsta ir atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp šalių sudaryta santuoka (10 b.l.). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. P. (9 b.l.). Šalys santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą pasidalino 2001-12-13 santuokoje įgyto turto dalybų sutartimi (22-23 b.l.). Toliau gyvendamos santuokoje šalys daugiau nekilnojamojo turto neįsigijo (30-34 b.l.). Atsakovo M. P. vardu yra registruotos trys transporto priemonės (17 b.l.). Abi šalys dirba (duomenys neskelbtini), ieškovės vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) Lt, o atsakovo vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) Lt (53, 54, 56, 57 b.l.). Ieškovė taip pat gauna 364,90 netekto darbingumo pensiją (55 b.l.). Iš Kauno miesto VPK Kauno m. Žaliakalnio PK raštų matyti, kad minėtame policijos komisariate 2006 m. buvo gauti ieškovės pareiškimai dėl netinkamo atsakovo elgesio, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės nesunkaus kūno sutrikdymo (11, 12, 14).

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 str.3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Tačiau atsakovas , pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo. Toks jo elgesys vertintinas kaip sutikimas su ieškinio reikalavimais. Juolab, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes smurtavo šeimoje, yra nelojalus ieškovei, negerbia jos kaip sutuoktinės, smurtaudamas žiauriai su ja elgiasi, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas. Ieškovė nurodė, ir jos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalys bendro ūkio neveda. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – P., P. (CK 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę, įvertinat vaiko amžių, jo ir motinos gyvenimą kartu, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, vadovaujantis nepilnamečio vaikų interesais, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove spręstinas išlaikymo priteisimo klausimas. Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių vaikas yra nepilnametis. Jo sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, todėl abu tėvai turi užtikrinti pilnavertį vaiko išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 600 Lt. Teismo nuomone tai vertintina kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus išlaikymo suma. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio ir šios naštos tarp tėvų paskirstymo klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, abu atsakovai dirba, abiejų šalių gaunamos pajamos panašios, duomenų apie kitus išlaikytinius byloje nėra, todėl, teismo nuomone, tiek ieškovė, tiek atsakovas gali lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiam vaikui išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-27 (ieškinio padavimo dienos) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina– ieškovė.

Išlaikymo dalyje sprendimas vykdytinas skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Šalys santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą pasidalino 2001-12-13 santuokoje įgyto turto dalybų sutartimi (22-23 b.l.), todėl jis nedalintinas. Toliau gyvendamos santuokoje šalys daugiau nekilnojamojo turto neįsigijo. Atsakovo M. P. vardu yra registruotos trys transporto priemonės: Nissan Chery, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Sierra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 230, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (17 b.l.). Dėl šio turto šalys santuokoje įgyto turto dalybų sutarties nėra sudarę, todėl jų teisėms ir pareigos taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Ieškovė prašo santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą priteisti atsakovui jai už tai neišmokant kompensacijos. Nors įstatyme preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios ir šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, santuokoje įgytas registruotas kilnojamasis turtas priteistinas atsakovui, neišmokant ieškovei kompensacijos (CK 3.116 str., 3.127 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.)

Iš atsakovo valstybei priteistinas 108 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, taip pat iš atsakovo priteistinos 15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso 123 Lt (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir N. P. (iki santuokos J.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl M. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti N. P. palikti pavardę – P., M. P.– P..

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko P. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – N. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo 2012-02-27 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečio P. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atstovę N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones Nissan Chery, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Ford Sierra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 230, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15 Lt (penkiolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio, iš viso 123 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.