Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d.,

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) ., neteistas, kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. ir M. V. kaltinami tuo, kad padarė asmeniui nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra tuo, kad D. J. kumščiu sudavė šaligatviu ėjusiam R. E., ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, dėl ko R. E. nugriuvo ant asfalto. Tęsdamas nusikalstamą veiką, atsikėlusiam ir bėgančiam R. E. D. J. sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į pakaušio sritį ir ne mažiau kaip 5 kartus į galvą bei nugaros sritį, po to šiam pargriuvus ant šaligatvio, smogė kumščiu ne mažiau 2 kartus į galvos kairę pusę, bei spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į pilvo ir krūtinės sritį. Pavykus R. E. atsistoti ir bandant bėgti, atvykęs į įvykio vietą M. V. priėjęs prie R. E. iš už nugaros, pagriebęs jį už rankų, koja sudavė vieną smūgį į R. E. kojas, taip pargriovė jį ant šaligatvio ir prispaudęs laikė, kad neatsikeltų, tokiais veiksmais R. E. padarė poodinę kraujosruvą kairiajame paakyje ir akiduobėje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, kairiojo ir dešiniojo stipinkaulio lūžimus, tuo R. E. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2012 m. vasario 8 d. apie 13.30 val. jam paskambino sugyventinė, dabar sutuoktinė, ir pasakė, kad ją užpuolė ir dūrė peiliu, tai sukėlė šoką, žinojo, kad žmona yra nėščia, ji verkė, vaikas verkė ant rankų. Jis iš karto važiavo į namus bei paskambino policijos pareigūnui M. V., kuris yra jo draugas, prašė jo pagalbos, kad praneštų policijai. Namuose žmona, papasakojo, kad jai dūrė vyriškis, kuris žmonai esant vienai pas juos kartą buvo atėjęs pranešti apie jo įmonėje vagiamą medieną, nurodė, kad buvo juodai apsirengęs. Iš to suprato, kad tai buvo E., tuomet sėdo į mašiną, apsuko ratą, įsuko į Mosėdžio gatvę ir pamatė prie daugiabučio namo šaligatviu savo namų link greitai einantį E.. Jis sustojo prie kelkraščio, pasivijo E., suėmė jo kairę ranką ir pasakė, kad sužalojo jo žmoną. E. neigė buvęs jų namuose, reagavo paniškai, draskėsi, muistėsi, viską neigė, bandė jam suduoti į veidą, nepataikė, sudavė du tris kartus į krūtinę, kai daužė į veidą, telefonas nulėkė į sniegą, kuomet jis skambino M. V.. Jis perkišdamas kojas pervertė E. ant žemės veidu į priekį, jį laikė, E. stojosi, jis vėl jį guldė, E. vėl stojosi, po E. virtimų ant jo veido buvo kraujo, krisdamas atsitrenkdavo rankomis. Viskas truko apie penkias minutes, kitokių veiksmų nebuvo. Privažiavo V., pasakė E., kad yra sulaikomas, sulaikymo momentu E. bandant pabėgti V. kelis kartus aiškino, kad yra sulaikomas, V. pakišo koją ir paėmęs už pečių jį paguldė, tai matė S., jis dar paprašė, kad ji surinktų jo telefono numerį, kad galėtų rasti telefoną. Radęs telefoną išvažiavo pasiimti žmonos, grįžęs su žmona, jau kitoje gatvės pusėje pamatė V., E., K. ir dar vieną žmogų, E. rūkė, policijos pareigūnai įsodino E. į mašiną ir išvežė. A. K. dirbo jo įmonėje ir pasiūlė, kad E. suvirintų mašiną, sutarė, kad už remontą sumokės 300 Lt, davė 200 Lt, šis įvirino vieną slenkstį ir dingo, darbo nebaigė.

Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2012-02-08 ryte grįžo iš tarnybos, buvo nuėjęs miegoti, kai paskambino D. J., kalbėjo greitakalbe, suprato, kad kažkas įvyko, buvo šoko būsenoje. Tai suprato, nes žino kaip jis kalba natūraliai bendraujant. Sakė, kad reikia pagalbos, kad perdūrė peiliu sugyventinę, nupasakojo, kad pilietis buvo apsirengęs tamsiais rūbais, senyvo amžiaus, pavardės nepasakė. Jis apsirengė ir, eidamas į automobilį, paskambino apylinkės inspektoriui H. P., greitai papasakojo situaciją, tačiau sirgo jo vaikas ir jis buvo ligoninėje. Tada paskambino K., perdavė informaciją kaip atrodo pilietis. Trečiu skambučiu paskambino M. S. į asmeninį telefoną. S. nurodė, kad siųs ekipažą. Į 112 neskambino, nes žino, kad perdavimo laikas užtrunka apie 10 min. Važiavo link J. gyvenamojo namo per apvažiavimą, norėjo užeiti pažiūrėti, kaip jaučiasi nukentėjusioji. Nuvažiavus į namus, durys buvo užrakintos, pabeldė, durų niekas neatidarė. Grįžtant atgal skambino D., girdėjo šūkaliojimus ir telefono šnypštimą. V. V. gatve į centrą, pasuko galvą ir Mosėdžio gatvėje pamatė du žmones. Apsisuko ir atvykęs pamatė D. laikant prispaudu prie žemės tamsiai apsirengusį asmenį. L. D. skambinti į policiją, J. atsistojo, E. liko gulėti ant sniego, stodamasis, spaudė kumščius, keikėsi, sakė „užmušiu tave“. Prilaikydamas paguldė jį ant sniego, vyras stojosi, pakėlė ranką, gniaužė kumščius. Kyštelėjo dešinę koją ir prilaikydamas už pečių paguldė ant sniego, kita ranka apžiūrėjo, ar neturi peilio. J. tuo metu ieškojo telefono. Pasakius, kad jis yra iš policijos, E. nebesimuistė. Ant veido buvo kraujosruva, ties kuria akimi, neatsimena. Priėjo moteris, jai sakė „neikit arti, yra perdurtas žmogus“. Moteriai pasakė, kad yra policijos pareigūnas. E. aprimo. Jis padėjo E. atsikelti, ir jį iš šono prilaikydamas perėjo prie savo automobilio. Iš kiemo išėjo A. K. su kitu žmogumi, jiems pasakė, kad perdurtas žmogus. E. sakė „nieko nedariau, pareinu iš Didžiosios Norfos, einu namo“. Praėjo 3-4 min, atvažiavo D., policijos automobilis, pareigūnai V. su uniforma ir K. be uniformos. Ž.pasakė, kad tai tas pats asmuo. Policijos veiklos įstatymas įpareigoja nuolatos būti policijos pareigūnu, jeigu daromas nusikaltimas, jis privalo neatidėliotinai užkirsti kelią daromai veikai. Pirmoje ir antroje apklausoje E. jo pavardės neminėjo, kol neatsirado sesuo R. K.. Vežant E. į Kretingą, sesuo sušuko „tave mušė ir V.“. A. K. yra sesers vyras, dirba pas J..

Liudytoja Ž. J. parodė, kad po pietų buvo namuose su vaiku, išgirdo beldžiant į duris, uždarė kambario duris, kuriame buvo vaikas miegojo. Įėjo vieną kartą matytas žmogus, jį buvo mačiusi rudenį, buvo atėjęs ieškoti D., norėjo perduoti jam žinią, jog jam būnant išvažiavus iš įmonės, vagiamos lentos. Vyras laukė, kol ji paskambins D., pats kalbėti nenorėjo, jis pasakojo, o ji perdavė viską telefonu D., tada atsistojo ir išėjo. Šį kartą sakė „einu į statybinių medžiagų parduotuvę D. prašymu nupirkti lako“ ir paprašė jam duoti maišiuką. Kalbėjo, kad jūs čia šiltai gyvenat, kūrenat krosnį. Ji padavė maišiuką, jis, ketindamas eiti lauk, padavė ranką, ji ištiesė ranką, šis stipriai suspaudė. Klausė, kodėl taip stipriai spaudžia, jis į tai nieko neatsakė. Vėl kartojo, kad šiltai gyvena, krosnį kūrena. Jis apsimovė pirštines ir vėl padavė ranką, ji vėl ištiesė ranką, jis ją paėmė, kita ranka apsivijo jai apie kaklą, ji bandė išsivaduoti ir parkrito ant nugaros, jis ją apsižergė, atsisėdo ant pilvo, jis kaire ranka laikė jos dešinę ranką, išsitraukė iš kišenės peilį ir taikėsi įdurti jai į kairę, širdies, pusę, ji sukosi į vieną ir į kitą pusę, bandė išsivaduoti, norėjo įspirti jam į tarpukojį. Tai truko apie 10 min. Jis nepasakė nė vieno žodžio. Tikrai matė peilį, rankena buvo medinė, peilis nedidelis, tai nebuvo atsuktuvas, ji matė peilį. Neprisimena, kaip sugebėjo nuo jo išsilaisvinti, vaikas verkė, ji galvojo, kad nužudys ją vaiką, mano, kad tai turėjo įtakos jį nustumiant. Ji įbėgo į kambarį pas sūnų, kuris už durų verkė, šaukė. E. puolė iš paskos, veržėsi į kambarį, ji bandė uždaryti duris, per tarpą vienas jos petys matėsi ir jis jai įdūrė. Tada ji įnirtingai puolė jį ir stipriai stūmė, E. griuvo į kampą virtuvėje ir klestelėjo ant kėdės. Ji išbėgo su vaiku pas kaimynus, atsisukusi matė, kaip E. sparčiu žingsniu nuėjo į miesto pusę. Paskambino D., jam grįžus, papasakojo, kaip asmuo atrodė. D. išvažiavo jo ieškoti. Po kiek laiko grįžo, pasakė, kad žmogus sulaikytas, reikia važiuoti jį atpažinti. Įvykio vietoje atpažino jį iš veido, rūbų. Neatsimena, ar ant jo veido buvo kraujo.

Liudytojas S. K. parodė, kad dabar, po dvejų metai, nelabai prisimena aplinkybes, patvirtino raštu užfiksuotus parodymus, kuriuose buvo nurodęs, kad 2012-02-08 apie 15.35 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino bendradarbis M. V. ir pasakė, jog nepažįstamas asmuo įėjo pas D. J. sugyventinę ar žmoną, peiliu ją perdūrė ir pasišalino. Pasakė, kad tas vyras yra pagyvenusio amžiaus, netvarkingai apsirengęs, prašė padėti surasti įtariamąjį. Jis nuėjo į PK budėtojų dalį, pasakė, kad reikia važiuoti ieškoti nusikaltimą padariusio įtariamojo. Kas buvo budintis neprisimena, bet iš budinčiojo elgesio suprato, kad budintis apie tą įvykį jau buvo informuotas. Jis kartu su V. V. sėdo į policijos tarnybinį automobilį ir važiavo V. gatve. V., nerimaudamas dėl savo šeimos narių, nes gyvena šalia Ž. K., užbėgo pažiūrėti, ar jo namuose viskas gerai, kieme sutiko V. tėvą, kuris nurodė, kad pagal apibūdinimus panašus vyras vaikščiojo dieną po namus teigdamas, kad yra nudegęs ir prašė paramos. Įsitikinę, kad su V. šeima viskas gera, toliau važiavo link K. namų. Tuo metu jam vėl paskambino M. V. ir pasakė, kad Mosėdžio gatvėje yra sulaikytas įtariamasis, jie apsisuko ir nuvažiavo į Mosėdžio gatvę. Privažiavę pamatė, kad Mosėdžio gatvėje tarp P.Žadeikio gatvės ir daugiabučio namo, nuo Vytauto gatvės žiūrint dešinėje gatvės pusėje, ant šaligatvio stovėjo A. K., M. V. ir dar du nepažįstami vyrai. M. V. vieną iš tų nepažįstamųjų laikė už rankos per alkūnę. Iš to jis suprato, kad tai yra įtariamasis. Netrukus prie jų atvažiavo automobilis, kuriame sėdėjo D. J. ir Ž. K.. Atlikus įtariamojo dalinę apžiūrą, nei peilio, nei kitokio įrankio panašaus į peilį, pas jį nerado. Tada V. V. įtariamajam uždėjo antrankius, pasodino į policijos tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės ir pristatė į policijos komisariato budėtojų dalį. K. užpuolusiam vyrui buvo sužalotas veidas. Nei sulaikymo metu, nei gabenant vyrą į policijos komisariatą, jis nekraujavo. Būnant įvykio vietoje D. J. jam pasakojo, kad jis tą patį vyrą bandė sulaikyti, sakė, kad jie buvo susigrūmę, tarp jų kilo fizinio pobūdžio konfliktas (1 t., 183-184 l.)

Liudytojas V. V. parodė, kad 2012-02-08 buvo gautas budinčio pranešimas, kad sužalota D. J. sugyventinė, jam pranešė M. S., kuriam paskambino M. V., su K. važiavo Vytauto gatve, sustojo prie savo namų paklausti tėvo, ar nieko įtartino nematė. Tėvas pasakė, kad padegėlis prašė pinigų. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie mašinos stovėjo pora žmonių, vienas jų buvo E., nukentėjusioji pasakė, kad tai jis ją sužalojo. E. buvo išgėręs, jautėsi kvapas, veidas buvo apibrozdintas, nežino, ar bėgo kraujas. E. buvo uždėti antrankiai, jis klausė, kodėl jį sulaiko, buvo nepatenkintas.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis 2012-02-08 dirbo, į jo asmeninį telefoną paskambino M. V., pasakė, kad D. J. žmoną perdūrė peiliu, apibūdino įtariamąjį, jis išsikvietė tyrėją ir V. V., E.buvo pristatytas į policijos komisariatą, ant jo veido matėsi nubrozdinimai, E. sakė, kad nekaltas, nieko nepadarė, prašė paleisti, duris trankė kumščiu, medikų kviesti neprašė, ant rankų nubrozdinimų nematė.

Liudytojas V. T. parodė, kad tą dieną atvažiavo pas K., jis sustojo, priekyje stovėjo V. mašina, prie mašinos stovėjo V., kuris skambino telefonu. Kitoje gatvės pusėje pamatė stulpą apsikabinusį kruviną E., šalia nieko nebuvo. Įėjęs į namą pasakė apie tai K., jiedu išėjo į lauką. E., pamatęs Algį, ėjo priešais. A. K. pervedė E. per kelią, jis padavė jam rūkyti, spėjo patraukti tik pora dūmų, atvažiavo policija ir jį išvežė, atvažiavo J. su žmona, sakė, kad tas pats. E. veidas buvo sumuštas.

Liudytojas A. K. parodė, kad išėjęs su pas jį užėjusiu V. T., pamatė R. E. kitoje gatvės pusėje, ar jis gulėjo ar buvo įsikibęs į krūmus, neprisimena, veidas buvo visas kruvinas, lyg tai šonas. E. pamatė kruviną, jis, atrodo, kai pašaukė, ėjo prie jų, susidūrė su E. vidury gatvės, ar prie mašinos. Nieko jam nedarė, tik klausinėjo, kas nutiko. Nepamena, kad būtų jį kėlęs. Parūkyti niekas E. nedavė, jis nerūkė. V. stovėjo su mašina, paskui J. atvažiavo, policija. Iki įvykio R. E. buvo pas jį užsukęs, buvo užšalęs radiatorius, jis padėjo atitraukti sekciją. Atsigėrė lygtai alaus. Neatsimena, kad būtų davęs jam 20 Lt ir ar E.parnešė butelį degtinės. Senyvo amžiaus moteris, jos nepažino, vakare prie jo namų pasakė, jog matė iš daugiabučio namo, kad E. mušė. E. buvo kruvinas, negalėjo suprasti, ar buvo žaizda. Nuo prakirsto antakio visas veidas buvo kruvinas. Jokių įrankių, kad E. turėtų, neatsimena. Peilio, atsuktuvo tikrai neturėjo.

Liudytoja B. I. R. parodė, kad įvykį prisimena, ji ėjo Mosėdžio gatve nuo Vaižganto gatvės parduotuvės „Maxima“ pusėje. Pamatė E. kruvinu veidu, išsigando, nesustojo, dar buvo trys vyrai, sustoję vienas šalia kito.

Liudytoja R. K. parodė, kad R. E. yra jos brolis ir gyveno jos namuose. A. K. yra jos vyro brolis, jo žmona paskambino į darbą ir pranešė, kad yra sulaikytas R.. Jos vyras dirbo pas D. J., sakė, kad R. nušauti žadėjo. Nuėjo pas A. K., kuris pasakė, kad išėjęs iš namo matė D. ir M.. Ji, praeidama ten, kur mušė brolį,prie kelio ženklo matė kraujo ant sniego. Ji tą patį vakarą nuėjo į J. namus išsiaiškinti. Pas sulaikytą brolį į policiją nuėjo kitą dieną, matė, kai jį į Kretingą išvežė. Po abejomis akimis buvo kraujosruvos. Po viena akimi - didelė ir ranka buvo parišta. Klausė, ar jį mušė V.. Taip klausė, nes matė kraujosruvas. Ar mušė J., nespėjo paklausti. Pagalbos jis neprašė. Kai brolis buvo paleistas iš suėmimo po 20 parų, sakė, kad buvo nuėjęs pas K. sužinoti, kada bus D.. R. buvo pas jį dirbęs ir J. buvo su juo neatsiskaitęs. Pasakojo, kad D. privažiavo M. gatvėj, iššoko iš mašinos ir jam trenkė už tai, kad buvo nuėjęs, daužė į smilkinius, jis bėgo, vis griuvo, jam daužė kumščiu. Kur buvo kraujo, toje vietoje mušė, abu atbėgę sumušė, iš nugaros davė, R. pargriuvo ir jį spardė. Buvo sulaužytos abi rankos. G. D. tame name gyvena, kur viskas įvyko. Su ja, gatvėje susitikusi, kalbėjo, ji papasakojo, kad parėjo iš miesto ir matė, kad dviese muša žmogų.

Liudytoja G. D. parodė, kad įvykio dieną ėjo į namus, į daugiabutį Mosėdžio g. 13. Ė. Ž. gatve, nepriėjus Mosėdžio gatvės, matė tris vyrus, suprato, kad kažkas vyksta, aukštesnysis pribėgo, sakė „gult ant žemės“ ir lyg būtų paspyręs, kaimynas nugriuvo, žemesnysis vyras vaikštinėjo. R. K. buvo atėjusi, klausė, ar nematė, kas vyko, sakė, kad brolį sumušė, sulaužė ranką. Ji nesakė K., kad matė kaip mušė jos brolį, nepastebėjo, kad vyktų muštynės. Nematė, kad E. būtų kruvinas. Atstumas nuo tos vietos, kur paguldė E. iki jos buvo apie 100 metrų. Grįžusi į namus per langą matė nuvažiuojančią policijos mašiną.

Liudytoja I. S. parodė, kad eidama iš parduotuvės „Maxima“ pastebėjo ant žemės sėdintį asmenį. Atstumas nuo tos vietos buvo apie 50 m. Einant link jų nieko nevyko. Atpažino ant sniego sėdintį kaimyną R., kuris gyveno tėvų name, pas seserį R. K.. J. jam laikė uždėjęs ranką ant peties. A. E. veido matė kraują, ant sniego – ne, kraujas buvo nubėgęs ant veido. Jazbutis pasakė, kad E. dūrė moteriai. Jazbutis ieškojo telefono, prisimena, kad jis pasakė savo telefono numerį, bet neturėjo akinių ir numerio nesurinko, kažkas kitas paskambino, ir telefonas atsirado. Grįžusi namo su kaimynais stebėjo, kas vyksta. Kai buvo savo kieme, matė . prie T. ir K.. Praeidama ji E. nieko neklausė, jo buvo bijomasi, nes jis daug metų buvo atsėdėjęs kalėjime. Su šunimi vaikščiodamas keikdavo vaikus, visi kaimynai jo bijojo. Jis baisiai keikė visus, kad visi negeri, jo kalba buvo pikta. Po įvykio R. K. buvo užėjusi prašyti liudyti, pasakė, kad buvo policininkas V.. Ji sakiusi, kad jo nepažįsta, nes tik iš kalbų žinojo apie tokį pareigūną. Teismo posėdyje sužinojo, kad vyras, kurį matė tą dieną prie mašinos skambinantį telefonu, ir yra policijos pareigūnas V.. Su K. buvo sutarę, kad pas ją atvažiuos advokatas ir ją apklaus, kai atėjo pasakyti vėluosianti, matė sėdintį A. K.. Pas K. namuose, kaip ji suprato, buvo advokatas, jis taip prisistatė, sakė, kad tarp kaimynų reikėtų sakyti teisybę, darė jai psichologinį spaudimą.

Nukentėjusysis R. E. 2013-10-14 mirė, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisiamajame posėdyje (BPK 276 str. 1 d. 1 p.). 2012 m. kovo 12 d. nukentėjusysis parodė, kad 2012-02-08 apie 15-16 val. jis išėjo iš (duomenys neskelbtini) , t.y. iš Ž. K. gyvenamojo namo ir ėjo Vytauto gatve, po to pasuko į Bartuvos gatvę, toliau ėjo Vaižganto gatve ir, priėjęs Mosėdžio gatvę, pasuko į kairiąją pusę ir ėjo link Vytauto gatvės. Pasukus iš Vaižganto gatvės ir paėjus jis pamatė kaip nuo Vytauto gatvės pusės priešais jį atvažiuoja žalios spalvos automobilis, kurio markės ir valstybinio numerio nežino. Automobilis privažiavo prie jo ir iš vairuotojo vietos iššoko D. J., pribėgo prie jo ir, nieko jam nesakydamas, sugriebė jam už rūbų rankovės srityje ir dešine ranka vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairiąją akį. Nuo to smūgio, kuris buvo stiprus, jis nugriuvo ant šaligatvio. Po to jis atsikėlė nuo žemės ir tuo pačiu šaligatviu bandė bėgti link Vytauto gatvės. Jam bandant keltis ir bėgti, bet tik pradėjus keltis, jis pajusdavo smūgius į pakaušį. Kaip suprato, D. J. jam smūgius suduodavo kumščiu. Jis jam sudavė kokius 5-6 kartus ir jis nuo suduoto smūgio griūdavo, bet bandydavo greitai atsikelti ir bandydavo bėgti, bet tik pradėjus keltis, vėl jam suduodavo ir jis griūdavo. Suduodamas smūgius D. J. jam nieko nesakė. Iš viso jam buvo suduota apie 6-7 kartus į pakaušį. Tokiu būdu jam pribėgus prie toje pačioje pusėje esančio daugiabučio namo pamatė, kad nuo Vytauto gatvės atvažiuoja šviesios spalvos automobilis, kurio markės ir valstybinio numerio nežino ir jis sustojo. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo V., kurį jis pažįsta kaip policijos pareigūną. V., išlipęs iš automobilio pribėgo prie jo ir tada abu, t.y. kartu su D. J. mušė toliau jį kumščiais suduodami jam į nugarą. Kadangi jam smūgiai buvo suduodami į nugarą, tai kas ir kiek smūgių sudavė, jis pasakyti negali, bet buvo ne mažiau kaip 5-6 smūgiai, pagrinde į nugarą ir pakaušį. Po to V. sugriebė jam už dešinės rankos ir tą ranką užsuko jam už nugaros. Tuoj pat D. J. jam paėmė kitą ranką ir užsuko. Abu paėmę jam už rankų, vedė jį Vytauto gatve. Vedant jį, kažkuris tai vieną kartą spyrė jam į kojas, nuo ko jis truputį pritūpė. Paskui jis pajautė smūgį į pakaušį ir, kaip suprato, sudavė kumščiu. Kuris jam sudavė smūgį, taip pat nežino. Nuo to smūgio jis nugriuvo ant šaligatvio ir jie abu paleido rankas, todėl vėl norėjo keltis ir bėgti. Tada jam gulint jie ėmė jį spardyti. Spardė abu į krūtinę, pilvą ir šoną. Iš viso kojomis jam spyrė apie 10 kartų. Kiek kartų ir kuris spyrė pasakyti negali. Spardant jį kai jis dar tebegulėjo ant dešinio šono ir dešinę ranką buvo ištiesęs, vienas iš jų koja jam smogė į dešinės rankos plaštaką. Po to dar abu spardė pataikydami jam į galvą. Kiek kartų spyrė ir kuris tai darė, jis nežino, nes nebeturėjo jėgų priešintis. Dėl spyrių į galvą jis prarado sąmonę. Paskui pajuto, kad kažkas kelia jį nuo žemės ir keliantis pamatė atvažiavusį policijos automobilį. Tada jį pervedė į kitą kelio pusę, nes ten stovėjo policijos automobilis ir jam uždėjo antrankius. Kai jį vedė, matė stovinčius A. K. ir T.. Įsodinę į policijos automobilį, jį nuvežė į policijos komisariatą. Jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. K. J. ir V. veiksmus, t.y. kuris ir į kokias vietas kiek smūgių sudavė, jis negali, nes pagrinde visi smūgiai buvo suduoti į pakaušį, tačiau gali patvirtinti, kad smūgiai, suduodant rankomis ir kojomis buvo suduoti abiejų, t.y. ir D. J. ir policijos darbuotojo V.(1 t., b.l. 161-162).

Iš 2012 m. kovo 15 d. parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. E. parodė, kurioje vietoje iš automobilio iššokęs D. J. pribėgo, kairia ranka jam sugriebė už rankovės ir dešine ranka kumščiu sudavė jam į veidą, kairę akį (...), po to jis nugriuvo ant pilvo, veidu į gatvę ir griūdamas į gatvės dangą atsirėmė rankomis (...), tuoj kėlėsi ir bėgo (...), nuo užpuolimo vietos už 9 m 10 cm D. J. pasivijęs sudavė kelis smūgius į galvą į pakaušio sritį, nuo ko jis suklupo, tuoj kėlėsi ir bėgo (...), nuo užpuolimo vietos už 24 m 80 cm D. J. sudavė kelis smūgius į galvą ir nugarą, jis vėl suklupo, bet tuo kėlėsi ir bėgo (...), nuo užpuolimo vietos už 64 m 55 cm D. J. ranka sudavė 4-5 smūgius į galvą ir nugarą, nuo ko jis nugriuvo ant šaligatvio, tuoj kėlėsi ir bėgo (...), nuo užpuolimo vietos už 64 m 55 cm iš kitos Mosėdžio gatvės pusės pribėgo V., kiek pirmiau pribėgo D. J. ir sugriebė jam už kairės rankos ir tą ranką užsuko už nugaros, tuoj pat pribėgo Vaškys ir sugriebė už dešinės rankos ir užsuko už nugaros, taip jis buvo keliamas į viršų, jam buvo suduoti keli smūgiai į galvą ir nugarą (...), taip užsuktomis rankomis paėjo 102 metrus nuo užpuolimo vietos, šioje vietoje buvo mušamas daugiausia, suduodant smūgius jam buvo paleistos rankos ir jis nugriuvo ant pilvo, matė, kad V. jam suduodamas užlipo ant jo dešinės rankos per plaštaką ir riešą, po jis pasisuko ant dešinio šono ir tada J. jam taip gulinčiam ir laikydamas kairiąją ranką koja įspyrė 3-4 kartus pataikydamas jam į pilvą ir krūtinę, tuo metu V.s stovėjo jam už nugaros koja užmynęs dešinę ranką per plaštaką ir daužė jam galvą ir taip jį apsvaigino. Paprašius konkrečiau parodyti, kaip V. buvo primynęs ranką, E. pareiškė, kad V. jam ranką primynė ne gulint jam ant pilvo, o gulint ant dešinio šono (...), tuo pat metu į šią vietą atvažiavo policijos tarnybinis automobilis ir jį policijos pareigūnai pakėlė ir nuvedė prie automobilio, jo manymu, nuvesti padėjo ir V., nes matė jį prie savo kairiojo šono (1 t., b.l.164-167).

2012 m. lapkričio 28 d. papildomos apklauso metu nukentėjusysis R. E. parodė, kad į klausimą, kodėl pirmos apklausos metu kalbėdamas apie jį mušusius asmenis neminėjo M. V. pavardės, gali atsakyti, kad lyg tai minėjo. Apie sumušimą gali pasakyti, kad, einant iš D. J. namų, kelią pastojo D. J., kuris privažiavo mašina ir, staiga sustojęs, iššoko iš jos ir iš karto puolė jį mušti. Jam pavyko iš D. J. išsilaisvinti ir jis pradėjo nuo jo bėgti, nes buvo visas kruvinas, o D. J. jį vijosi. Pabėgus daugiau kaip 50 metrų D. J. jį pasivijo. Tada atvažiavo M. V. šviesios spalvos automobiliu. Išlipęs V.iš karto iš už nugaros priėjo prie jo ir pagriebęs iš nugaros už rankų bei koja sudavęs jam per kojas, pargriovė jį ant šaligatvio ir po to prispaudęs laikė, kad jis neatsikeltų. Tuo metu D. J. jau buvo išvažiavęs, kaip suprato, atsivežti savo sugyventinės. Po to, kai M. V. jį pargriovė ant žemės ir laikė, kad neatsikeltų, labai greitai atvažiavo policijos tarnybinė mašina ir du pareigūnai, kurie jį pakėlė ir nusivedė prie tarnybinės mašinos, o paskui uždėjo antrankius. Policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu jį atvežė į policijos komisariatą, kur tuoj pat prisistatė ir D. J. su savo sugyventine (2 t., b.l. 163-164).

2012-02-22 Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK VPS PP tyrėjos Z. Ž. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 84-1-00035-12 dėl savavaldžiavimo, apklausiant įtariamąjį R. E., jis parodė, kad po to, kai jis 2012-02-08 padaręs nusikalstamą veiką išėjo iš Ž. K. namų, jį einantį Mosėdžio gatve, Skuodo m., su automobiliu pasivijo D. J., kuris kelis kartus sudavė kumščiu į veidą, po to gulintį jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Mano, kad jį mušė ne vienas. Dėl sumušimo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 1)

2012-02-22 specialisto išvada Nr. G 373/12 (03) iš kurios matyti, kad R. E. patyrė dešiniojo stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje bei kairio paakio kraujosruvą. Kairio paakio kraujosruva atsirado sumušus veido kairės akiduobės sritį buku daiktu, galimai suduodant ranka (kumščiu) – šis sužalojimas, tikriausiai padarytas stovint. Stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje būdingas netiesioginei traumai, turėjo gautis griūnant, remiantis refleksiškai ištiestos dešinės rankos plaštakos delnu. R. E. sužalojimai paaiškinami dviem trauminiais poveikiais: kairys paakys (1), dešinė ranka (1). R. E. patirtas dešiniojo stipinkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kairio paakio kraujosruva vertinama, kaip sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Dešiniojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje galėjo atsirasti R. E. griūnant ant šaligatvio (1 t., b.l. 36-37).

2012-03-02 specialisto išvada Nr. pG 431/12 (03) iš kurios matyti, kad specialisto išvada Nr. G 373/12 (03) duota 2012-02-22 remiantis medicininių dokumentų duomenimis – be R. E. apžiūros. 2012-03-02 ekspertui apžiūrėjus R. E., rasta poodinė kraujosruva ne tik kairiame paakyje, kuri nurodyta ankstesnėje išvadoje, bet ir visoje kairėje akiduobėje. Iš papildomai pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad įvykio metu R. E. taip pat padarytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, diagnozuotas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2012-02-23. Papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose – daugiau kokių nors sužalojimų nenustatyta (duomenų apie kairio riešo sąnario raiščių patempimą nėra). Galvos smegenų sukrėtimas atsirado nuo galvos sumušimo paaiškinamas vienu trauminiu poveikiu, galėjo gautis R. E. stovint ar griūnant. R. E. patirtas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. G 373/12 (03) R. E. nustatytas sveikatos sutrikdymas nepasikeitė. Smegenų sukrėtimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis ( 1 t., b.l. 43-44)

2012-05-24 papildoma specialisto išvada Nr. pG 891/12(03) iš kurios matyti, kad R. E. papildomai nustatytas kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje. Šis stipinkaulio lūžis būdingas netiesioginiai traumai, turėjo gautis griūnant ant ištiestos kairės rankos. Kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ankstesnėse specialisto išvadose Nr. G 373/12(03) ir Nr. pG 431/12(03) nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia. Papildomai nustatytas kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (2012-02-08). Pateiktuose medicininiuose dokumentuose apie įvykio metu R. E. galimai patirtą inkstų sužalojimą duomenų nėra (1 t., b.l. 56-58).

Teisiamajame posėdyje buvo ištirta baudžiamosios bylos medžiaga Nr.1-86-557/2013, byla nutraukta vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p., tai yra kaltinamajam mirus.

Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad Ž. K. 2012-02-08 pateikė pareiškimą, kad ją namuose apie 15.30 val. užpuolė nepažįstamas vyras, dūrė jai peiliu ir sužalojo kairįjį petį (baudž. byla Nr.1-86-557/2013 1 t., 1-2 l.).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad po santuokos sudarymo 2013-08-02 Ž. K. pavardė tapo „Ja.“ (baudž. byla Nr.1-86-557/2013 2 t., 130 l.).

Pranešimu apie įtarimą nustatyta, kad R. E. 2012-02-09 pareikštas įtarimas pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., iš nutarimo matyti, kad Ž. K. pripažinta nukentėjusiąja (baudž. byla Nr.1-86-557/2013 1 t., 112, 80 l.).

2012-07-10 kaltinamuoju aktu nustatyta, kad R. E. kaltinamas pagal BK 294 str. 2 d., iš Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-09-24 nutarties matyti, kad kaltinimas R. E. perkvalifikuotas į BK 294 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 9 p., byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui (baudž. byla Nr.1-86-557/2013 1 t., 173-179 l., 2 t., 20 l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 326/12 nurodyta, kad Ž. K. konstatuota odos nubrozdinimai veide, kairėje rankoje ir kojoje, paviršinė pjautinė žaizda kairės pažasties priekinėje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinio peties, kairio klubo, kairės pėdos srityse. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje: kaktos ir kairės plaštakos bei pėdos srityse sužalojimai padaryti bukabriaunių daiktų poveikyje, dešinio peties ir kairio klubo srityje - kietais bukais daiktais, galimai turinčiais ribotą paviršių daiktais ar įrankiais, kairės pažasties srityje sužalojimas padarytas duriančias pjaunančias savybes turinčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (baudž. byla Nr.1-86-557/2013 1 t., 85-86 l.).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu Ž. K. patyrė psichologinę/psichinę traumą, kuri galėjo turėti įtakos nėštumo nesivystymui ir jį sutrikdyti, ekspertizės akto Nr. EG 1394/13(03) išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nebuvo užfiksuota kokių tai ligų, patologijų, kurios galėjo įtakoti nėštumo nesivystymą. Nebuvo fiksuota kokių tai mechaninių traumos požymių mažojo dubens srityje, įgalinančių išsivystyti nėštumo nesivystymą (baudž. byla Nr.1-86-557/2013 2 t., 112-114, 119-122 l.).

Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-15 nutartimi nustatyta, kad R. E. buvo kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 9 p., tai yra tuo, kad 2012 m. vasario 8 d. apie 15 val. 30 min., veikdamas apibrėžta tyčia nužudyti Ž. K. dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą po to užvaldyti jos ir jos šeimos turtą, atvyko į K. namus, esančius (duomenys neskelbtini) . Nurodęs, kad jį atsiuntė D. J. maišo lakui parnešti, bei įsitikinęs, jog namuose Ž. K. yra viena, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paėmė Ž. K. ranką ir, ją užsukęs, pargriovė Ž. K. ant grindų. Atsisėdęs gulinčiai Ž. K. ant pilvo, viena ranka laikydamas jai dešinę ranką, kita ranka iš savo liemenės kišenės išsitrauktu peiliu, taikydamasis Ž. K. į krūtinės sritį, mėgino keletą kartų įdurti. Smurto veiksmais R. E. Ž. K. padarė odos nubrozdinimus veide, kairėje rankoje ir kojoje, poodines kraujosruvas dešinio peties, kairio klubo, kairės pėdos srityse. Grumtynių metu Ž. K. aktyviai pasipriešinus, ginantis rankomis ir kojomis pavyko R. E. nustumti nuo savęs, atsistoti ir įbėgti į šalia esantį kambarį, kur miegojo jos mažametis vaikas. R. E., atsistojęs ir tęsdamas nusikalstamą veiką, pasivijo Ž. K. ir neleido jai uždaryti durų. Tampydamas duris, kurias laikė Ž. K., R. E. pro durų tarpą rankoje turėtu peiliu dūrė Ž. K. į krūtinę, padarydamas jai paviršinę pjautinę žaizdą kairės pažasties priekinėje dalyje. Po šio dūrio Ž. K. paleidus duris, R. E. puolė į kambarį, po ko Ž. K. jį išstūmė į virtuvės kampą, kur R. E. nuvirto, o nukentėjusioji, pasiėmusi vaiką, šaukdama pagalbos išbėgo į lauką. Tokiu būdu, Ž. K. aktyviai pasipriešinus ir su mažamečiu vaiku pabėgus iš namų, R. E. ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių nusikaltimo neužbaigė, vengdamas sulaikymo pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat dėl R. E. įvykdytų nusikalstamų veiksmų Ž. K. patyrė labai sunkias pasekmes - nebesivystantį nėštumą (baudž. byla Nr.1-86-557/2013 2 t., 133-134 l.).

Iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį bei nuosprendžių matyti, kad R. E. ne kartą buvo teistas už nusikaltamų veikų padarymą, tarp jų ir tokias kaip už pasikėsinimą išžaginti bei nužudymą (baudž. byla Nr.1-86-557/2013 1 t., 141-151 l.).

BK 138 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo pastarojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nusikalstamos veikos buvimui konstatuoti būtina nustatyti tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius veikos požymius.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimas grindžiamas šiais duomenimis – 2012-02-22 Klaipėdos apskr. VPK Skuodo r. PK VPS PP tyrėjos Z. Ž. tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiojo R. E. parodymais, liudytojų S. K., V. V., M. S., R. K. parodymais, nuketėjusiojo R. E. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialistų išvadomis. Specialistų išvadomis nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir jam nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame paakyje ir akiduobėje, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, kairiojo ir dešiniojo stipinkaulių lūžimas. Kaltinamieji paminėtų padarinių neginčija, tačiau teigia neatlikę jokių inkriminuotų veiksmų. D. J. ir M. V. kaltinami padarę nukentėjusiajam minėtą sveikatos sutrikdymo mastą inkriminuojant sekančius veiksmus: kaltinime nurodyta, kad D. J. kumščiu sudavė šaligatviu ėjusiam R. E. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, dėl ko R. E. nugriuvo ant asfalto, atsikėlusiam ir bėgančiam R. E. sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į pakaušio sritį ir ne mažiau kaip 5 kartus į galvą bei nugaros sritį, po to šiam pargriuvus ant šaligatvio, smogė kumščiu ne mažiau 2 kartus į galvos kairę pusę, bei spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į pilvo ir krūtinės sritį, atsistojusiam ir bandančiam bėgti R. E. atvykęs į įvykio vietą M. V., priėjęs prie R. E. iš už nugaros, pagriebė jį už rankų, koja sudavė vieną smūgį į R. E. kojas, taip pargriovė jį ant šaligatvio ir prispaudęs laikė, kad neatsikeltų.

Specialisto išvadomis nustatyta, kad sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais: poodinė kraujosruva kairiajame paakyje ir akiduobėje atsirado sumušus veido kairės akiduobės sritį buku daiktu, galimai suduodant ranka (kumščiu), tikriausiai padarytas stovint, galvos smegenų sukrėtimas atsirado nuo galvos sumušimo paaiškinamas vienu trauminiu poveikiu, galėjo gautis stovint ar griūnant, dešinio stipinkaulio lūžis būdingas netiesioginei traumai, turėjo gautis griūnant, remiantis refleksiškai ištiestos dešinės rankos plaštakos delnu, kairiojo stipinkaulio lūžis būdingas netiesioginei traumai, turėjo gautis griūnant ant ištiestos kairės rankos, kitų sužalojimų, tarp jų ir krūtinės ląstos bei pilvo srities, nenustatyta. Iš pateikto kaltinimo matyti, kad nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius turėjo būti ne mažesnis kaip 14. Apklaustas 2012 m. kovo 12 d. nukentėjusysis nurodė, kad D. J. pribėgęs vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairiąją akį, po to jam keliantis ir bėgant suduodavo smūgius kumščiu, buvo suduota apie 6-7 kartus į pakaušį, V. pribėgus prie jo, abu kartu su D. J. mušė toliau, kumščiais suduodami jam į nugarą, kas ir kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, bet buvo ne mažiau kaip 5-6 smūgiai, pagrinde į nugarą ir pakaušį. Kažkuris vieną kartą spyrė jam į kojas, paskui jis pajautė smūgį į pakaušį ir, kaip suprato, sudavė kumščiu. Gulinčiam spardė abu į krūtinę, pilvą ir šoną, iš viso kojomis jam spyrė apie 10 kartų. Vienas iš jų koja jam smogė į dešinės rankos plaštaką. Po to dar abu spardė pataikydami jam į galvą. Remiantis paminėtais parodymais, nukentėjusysis turėjo patirti į savo kūną mažiausiai 25 poveikius rankomis ir kojomis, nuo spyrių kojomis taip pat turėjo likti žymės krūtinės ir pilvo srityse. 2012 m. kovo 15 d. parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis parodė, kad D. J. pribėgo prie jo, kairia ranka jam sugriebė už rankovės ir dešine ranka kumščiu sudavė jam į veidą, kairę akį, jis tuoj kėlėsi ir bėgo, D. J. pasivijęs sudavė kelis smūgius į galvą į pakaušio sritį, nuo ko suklupo, tuoj kėlėsi ir bėgo, po to D. J. trečiąkart jam sudavė - 4-5 smūgius į galvą ir nugarą, nuo ko jis nugriuvo ant šaligatvio, pribėgo M. V. ir abu kaltinamieji jam užsuko rankas už nugaros, buvo suduoti keli smūgiai, jam nukritus V. jam suduodamas užlipo ant jo dešinės rankos per plaštaką ir riešą, J. jam taip gulinčiam ir laikydamas kairiąją ranką koja įspyrė 3-4 kartus pataikydamas jam į pilvą ir krūtinę, V. stovėjo jam už nugaros koja užmynęs dešinę ranką per plaštaką ir daužė jam galvą ir taip jį apsvaigino. Kaip matyti, parodymų patikrinimo metu R. E. jau nurodo, kad į pilvą ir krūtinę 3 – 4 kartus spyrė D. J., nors prieš dvi dienas duodamas parodymus buvo nurodęs, kad abu spyrė apie 10 kartų į krūtinę, pilvą ir šoną. Patikrinimo metu taipogi nurodė, kad M. V. buvo užmynęs dešinę ranką per plaštaką ir daužė jam galvą, duodamas parodymus teigė, kad M. V. koja smogė į dešinės rankos plaštaką, po to abu spardė galvą. Kaltinamajame akte pažymima, kad nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu, tačiau kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, tarp jų esama esminių prieštaravimų. Dar kitokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė papildomos apklausos metu 2012 m. lapkričio 28 d.: D. J. iššokęs iš mašinos puolė jį mušti, jam pavyko išsilaisvinti ir jis pradėjo nuo jo bėgti, D. J. jį vijosi, pabėgus daugiau kaip 50 metrų D. J. jį pasivijo, atvažiavo M. V. šviesios spalvos automobiliu. Vaškys iš karto iš už nugaros priėjo prie jo ir pagriebęs iš nugaros už rankų bei koja sudavęs jam per kojas, pargriovė jį ant šaligatvio ir po to prispaudęs laikė, kad jis neatsikeltų. Tuo metu D. J. jau buvo išvažiavęs, kaip suprato, atsivežti savo sugyventinės (2 t., b.l. 163-164). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr.1-86-557/2013 R. E. 2012 m. vasario 9 d. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d., tos pačios dienos įtariamojo apklausoje neprisipažino padaręs nusikaltimą, teigė, kad Ž. K. pradėjo jį stumti lauk per duris, paslydęs ar už ko užkliuvęs pargriuvo, peilio neturėjęs, tik atsuktuvą vidinėje kišenėje, kurios smaigalys jam dūręs, todėl atsuktuvą iš kišenės išsitraukė, moteriai negrasino ir atsuktuvu nedūrė, galėjo tik keldamasis jai įbrėžti arba ji pati galėjo įsidurti į jo rankoje laikomą atsuktuvą. Apie D. J. nurodė sekančiai: šis privažiavęs automobiliu pribėgo prie jo sudavė į veidą kokius 2 ar 3 kartus, nuo šių smūgių nugriuvo ant žemės, užsidengė veidą, po to jį spardė į galvą ir rankas, kiek kartų spardė, neprisimena, bet daug kartų ir pagrindinai į galvą, paskui atvažiavo policijos darbuotojai ir jo nebespardė (baudž. byla Nr.1-86-557/2013 1 t., 113- 116 l.). 2012 m. vasario 15 d. įtariamojo apklausos protokole parodė, kad D. J. pribėgęs daužė jam veidą rankomis, kiek kartų, neprisimena, bet nuo jo smūgių nugriuvo, po to jį spardė į įvairias kūno vietas, norėdamas pabėgti bandė keltis, spėjo atsitraukti iki A. K. namo, keli mušė, negali pasakyti, ar dar kas su D. J. buvo, nematė, nes nuo pirmųjų suduotų smūgių ne viską prisimena, mano, kad mušė ne vienas, nes buvo suduota daug smūgių (baudž. byla Nr.1-86-557/2013 1 t., 125-127 l.). Taigi, kuriomis nurodytomis nukentėjusiojo aplinkybėmis yra grindžiamas kaltinimas, lieka neaišku, nes kaltinime aprašymas kuo pasireiškė nusikalstama veika skiriasi nuo pirminės nukentėjusiojo apklausos, parodymų patikrinimo bei papildomos apklausos metu nurodytų aplinkybių. Kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių smūgių sudavimą nukentėjusiajam, nėra. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas negalėjo nurodyti matęs, kad D. J. ar M. V. būtų sudavę smūgius nukentėjusiajam. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė girdėjęs kalbant jaunuolius apie muštynes, teisiamojo posėdžio metu pasakojo, kad muštynes mačiusi nepažįstama moteris, tačiau konkrečių asmenų nurodyti negalėjo, R. K. apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė, kad G. D. jai sakiusi, kad matė, kaip buvo mušamas jos brolis, pati mačiusi kraujo dėmę ant sniego, tačiau apklausus G. D. ir jai tokių aplinkybių nenurodžius, R. K. gynėsi, kad taip nesakiusi, I. S., ėjusi pro šalį įvykio metu, ant sniego kraujo dėmių nemačiusi. Apklausos metu ir parodymų patikrinimo metu R. E. nurodė kitokias net ir tas aplinkybes, kurias jau stebėjo A. K., V. T. bei atvykę policijos pareigūnai S. K. ir V. V.: jis nurodo gulėjęs ant žemės, kol atvyko pareigūnai, tada jį pakėlė ir įsodino į policijos automobilį, kai jį vedė, matė stovinčius A. K., V. T., tačiau iš kaltinamųjų apklausos ir minėtų liudytojų parodymų matyti, kad atvykus policijos pareigūnams jis jau buvo kitoje gatvės pusėje. Kaip matyti, nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, pašalinti prieštaravimų nebėra galimybės, o abejonę keliantys duomenys negali būti laikomi įrodymais ir kaltinimas jais negali būti grindžiamas. Kaltinamasis D. J. nepripažįsta, kad būtų atlikęs jam inkriminuotus veiksmus – tai yra sudavęs ne mažiau kaip 2 smūgius į pakaušio sritį ir ne mažiau kaip 5 kartus į galvą bei nugaros sritį, po to R. E. pargriuvus ant šaligatvio, smogęs kumščiu ne mažiau 2 kartus į galvos kairę pusę bei spyręs ne mažiau kaip 3 kartus į pilvo ir krūtinės sritį. Nesant byloje neginčytinų įrodymų, kad D. J. atliko minėtus veiksmus, darytina išvada, kad jie inkriminuoti nepagrįstai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. E. buvo kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 9 p., tai yra už pasikėsinimą nužudyti dėl savanaudiškų paskatų. Kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo (BPK 140 str. 1 d.). Sužinojęs iš Ž. K. (J.) apie jos užpuolimą ir gavęs iš jos informacijos apie įtariamą asmenį, D. J. turėjo teisę jį sulaikyti. D. J. nurodė, kad, pasivijęs R. E., suėmė jo kairę ranką ir pasakė apie žmonos sužalojimą, E. neigė buvęs jų namuose, reagavo paniškai, draskėsi, muistėsi, viską neigė, bandė jam suduoti į veidą, nepataikė, sudavė du tris kartus į krūtinę, kai daužė į veidą, telefonas nulėkė į sniegą, tuomet jis skambino M. V.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. davė nuoseklius parodymus, teismui nėra pagrindo jais abejoti. Tai netiesiogiai patvirtina ir M. V. paaiškinimai apie tai, kad grįžtant iš Ž. K. namų, jam skambino D. J., girdėjo šūkaliojimus ir telefono šnypštimą, liudytoja G. D. nurodė, kad ji mačiusi kaip žemesnysis vyras kažko ieškojo, liudytoja I. S. patvirtino, kad D. J. ieškojo telefono, prašė jos surinkti jo telefono numerį. Paminėti R. E. veiksmai vertintini kaip aktyvūs veiksmai bandant išvengti sulaikymo. Specialisto išvadomis nustatyta, kad R. E. galvos smegenų sukrėtimas atsirado nuo galvos sumušimo, paaiškinamas vienu trauminiu poveikiu, galėjo gautis stovint ar griūnant, dešinio stipinkaulio lūžis būdingas netiesioginei traumai, turėjo gautis griūnant, remiantis refleksiškai ištiestos dešinės rankos plaštakos delnu, kairiojo stipinkaulio lūžis būdingas netiesioginei traumai, turėjo gautis griūnant ant ištiestos kairės rankos. D. J. nurodė, kad perkišdamas kojas pervertė E. ant žemės veidu į priekį, jį laikė, E. stojosi, jis vėl jį guldė, E. vėl stojosi, po E. virtimų ant jo veido buvo kraujo, krisdamas atsitrenkdavo rankomis, taigi šių veiksmų pasekmė galėjo būti aukščiau paminėti sužalojimai. Įvertinant, kad R. E. buvo kaltinamas pasikėsinęs padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą nurodyta žala, sulaikomas aktyviais veiksmais bandė sulaikymo išvengti, D. J. atlikti veiksmai, sukėlę sveikatos sutrikdymo padarinius, laikytini proporcingais. Darytina išvada, kad D. J., sulaikydamas R. E., kurį jis įtarė nusikalstamos veikos padarymu, BK 29 str. nurodytų sulaikymo ribų neviršijo, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Gynėjas advokatas G. D. baigiamojoje kalboje nurodė, kad negalima laikyti įrodytu, jog jo ginamasis padarė R. E. poodinę kraujosruvą kairiajame paakyje ir akiduobėje. Liudytojos Ž. J. parodymais nustatyta, kad, užpuolimo metu ji ir R. E. griuvo ant žemės, ji stengėsi jį nustumti, bandė įspirti, kai jai įdūrė R. E., ji stipriai jį stūmė ir jis bloškėsi virtuvėje į kampą, todėl neatmestina galimybė, kad specialisto išvadose R. E. nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame paakyje ir akiduobėje, atsiradusi sumušus veido kairės akiduobės sritį buku daiktu, galimai suduodant ranka (kumščiu) galėjo būti padaryta užpuolimo metu Ž. J. aktyviais veiksmais bandant ištrūkti. Tai paneigiančių duomenų nėra, o įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad minėtas sužalojimas galėjo atsirasti nuo D. J. veiksmų, taip pat nenustatyta.

M. V. nurodo, kad jam paskambino D. J. ir pranešė, jog jo sugyventinę peiliu sužalojo senyvo amžiaus tamsiai apsirengęs asmuo, iš balso suprato, kad kažkas įvyko. Įvertinant aplinkybę, kad M. V. ir D. J. yra ilgamečiai draugai, M. V., pažindamas D. J., neturėjo pagrindo abejoti, kad galimai yra padarytas nusikaltimas. Tai, kad M. V. iš karto skambino savo kolegoms policijos pareigūnams H. P., S. K., tuo metu budėtųjų dalyje budėjusiam M. S., patvirtina ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu apklausti S. K., M. S.. Tai, kad M. V. skambino tiesiogiai į policijos pareigūnų privačius mobiliuosius telefonus tik parodo, kad M. V. siekė kuo greičiau informuoti apie galimai padarytą nusikaltimą ir kad būtų imtasi visų būtinų priemonių galimam įtariamajam sulaikyti. Nėra pagrindo abejoti M. V. parodymais, kad atvykęs į Mosėdžio gatvę pamatė D. laikant prispaudus prie žemės tamsiai apsirengusį asmenį, liepė D. J. skambinti į policiją, o E. stojantis kyštelėjo dešinę koją ir prilaikydamas už pečių paguldė ant sniego. Liudytoja G. D. nurodė mačiusi, kaip aukštesnysis vyras pribėgęs sakė „gult ant žemės“, ir lyg paspyrė koja, kad vyktų muštynės, nematė. Kaltinamasis D. J. taip pat nurodė, kad privažiavęs M. V. pasakė R. E., kad yra sulaikomas, R. E. bandant pabėgti, M. V. kelis kartus aiškino, kad yra sulaikomas, pakišo koją ir, paėmęs už pečių, jį paguldė. Policijos veiklos įstatyme nurodyta, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikaltimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p.). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad būtent įstatyme įtvirtintą pareigą M. V. ir atliko.

Kaltinime nurodyta, kad, pavykus R. E. atsistoti ir bandant bėgti, atvykęs į įvykio vietą M. V. priėjęs prie R. E. iš už nugaros, pagriebęs jį už rankų, koja sudavė vieną smūgį į R. E. kojas, taip pargriovė jį ant šaligatvio ir prispaudęs laikė, kad neatsikeltų. Byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad M. V. būtų sugriebęs R. E. už rankų, koja sudavęs smūgį į R. E. kojas ir jį pargriovęs, jau minėta, kad M. V. veiksmai įvertintini kaip policijos pareigūno veiksmai sulaikant įtariamąjį, be to, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo atlikti veiksmai būtų sukėlę nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. V. pagal inkriminuotą BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, D. J. panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

2012 m. birželio 4 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas D. J. nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , apribojimas panaikintinas.

Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str.).

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalimi 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. atžvilgiu bylą nutraukti egzistuojant BK V skyriuje 29 straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Panaikinti 2012 m. birželio 4 d. prokuroro nutarimu taikytą laikiną D. J. nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , apribojimą.

M. V. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Skuodo ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.