- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-348-417/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- Ž. V.
- Nukentėjusysis
- V. Č.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 2.4.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-417/2015
2015 m. lapkričio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. Č. atstovo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. V. išteisinta pagal BK 155 str. 2 d., nes nepadarytos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; privataus kaltinimo procesas, pradėtas Ž. V. pagal BK 154 str. 1 d. bei BK 155 str. 1 d. dėl V. Č. viešo įžeidimo bei šmeižimo, nutrauktas, privačiam kaltintojui atsisakius šios kaltinimo dalies.
Civilinis procesas dėl Vytauto Č. Ž. V. pareikšto civilinio ieškinio dėl 5792,40 EUR (20 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nutrauktas.
V. Č. prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestas.
Ž. V. išlaidos gynėjo paslaugoms apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir iš V. Č. priteista 181 euras gynėjo paslaugoms apmokėti Ž. V. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ž. V. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad apšmeižė V. Č., o būtent: ji 2014-07-17 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo Klaipėdos apygardos teismui nurodė: „Pastaruoju metu V. Č. piktybiška veika vykdoma prieš mane ir vaiką tapo nepakenčiama, netoleruotina, sudaranti problemas ir kelianti susirūpinimą dėl mudviejų su dukra saugumo. V. Č. neadekvatus elgesys, naudojamas psichologinis smurtas prieš mane ir vaiką, kasdienis terorizavimas sms žinutėmis, kad „atvažiuos pasiimti dukrą pabendravimui, pagal teismo sprendimą“, neleidžia mums su dukra ramiai gyventi, dirbti ir planuotis dienotvarkės.“ Taip pat nurodė: „Piktybiškai veikdamas V. Č. ne kartą buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš mane vaiko akivaizdoje ir pašaliniams žmonėms matant, dėl to buvo kreiptasi į policiją.“
Be to, Ž. V. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad tris kartus viešai įžeidė V. Č., o būtent: ji viešai, kaimynų akivaizdoje įžeidė V. Č. 2014-07-09, apie 9 val. ryto, kai ji pradėjo veržtis į V. Č. namus, esančius (duomenys neskelbtini), plūsdamasi necenzūriniais žodžiais ir reikalaudama atiduoti vaiką, kuris tuo metu pas jį atostogavo. Kaimynų akivaizdoje Ž. V. vadino V. Č. įvairiais necenzūriniais žodžiais.
Taip pat Ž. V. viešai 2014-07-17 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo Klaipėdos apygardos teismui V. Č. apibūdino žodžiais: liguistas, neadekvatus, neprognozuojamas, agresyvus ir piktybiškas melagis, smurtautojas, tuo jį įžeisdama.
Be to, Ž. V. prie 2014-07-17 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pridėjo DVD diską su medžiaga, kurioje matyti, kaip vaikas priešinasi susitikimams su tėvu, į šį diską įdėjo įrašą MVI-7325, kuriame V. Č. vadina vaiko akivaizdoje „kvailiu“, liepia „pasitikrinti psichiką“ ir „kreiptis pas psichiatrus“, tuo jį įžeisdama.
Taip pat Ž. V. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad aštuonis kartus neviešai įžeidė V. Č., šiam išsiųsdama mobiliojo ryšio telefono žinutes, o būtent:
Ž. V. 2014-06-23 mobiliojo ryšio telefono žinutėje, skirtoje V. Č., rašė: „<...> tu esi nevykėlis turintis rimtų psichikos problemų, nes tu vaiką naudoji kaip priemone man pakenkti ir keršyti. Gaila tavęs.“
Ž. V. 2014-06-24 mobiliojo ryšio telefono žinutėje, skirtoje V. Č., rašė: „Tau nevykėli už nesugebėjimą pasirūpinti vaiku bus išvis apribotos teisės bendrauti su vaiku. Vaikas dabar miega pietų miegą. Tu suvoki savo veiksmus ar pasitenkini kankindamas vaiką? Gydykis. Gali net nesirodyti rytoj, tau laiko nebelieka.“
Be to, ji 2014-06-28 mobiliojo ryšio telefono žinutėje, skirtoje V. Č., rašė: „Pasigydyk kvaily. Kreipkis pas psichiatrus. Už terorizavimą ir psichologinį spaudimą yra baudžiamoji atsakomybė. Prisižaisi.“
Be to, ji 2014-07-05 mobiliojo ryšio telefono žinutėje, skirtoje V. Č., rašė: „Kvaily to pačios žinutės man nesiuntinėk“, „Pasigydyk kvaily. Kreipkis pas psichiatrus.“
Be to, ji 2014-07-08 8.36 val. mobiliojo ryšio telefono žinutėje, skirtoje V. Č., rašė: „Išsigimėli tavęs klausiama kur vaikas?“
Be to, ji 2014-07-12 8.27 val. mobiliojo ryšio telefono žinutėje, skirtoje V. Č., rašė:: „Niekše, noriu paklausti, galbūt jau pasitenkinai vaiko kančiomis ir jau galėtum parvežti dukrytę pas mamą? Tavo piktybiški veiksmai prieštarauja 2012-12-13 nutartyje patvirtintai tvarkai ir tavo grubus elgesys pažeidžia vaiko interesus. Siekdamas bejėgę dukrytę psichologiškai palaužti į savo pusę tu prieš jos valią, savavališkai ir piktybiškai atskyrei ją nuo mamos 14 dienų priversdamas ją patirti psichologines kančias ir ilgesį, nes iki šiol ji be mamos nėra buvusi nė dienos. Tavo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, agresija bei prievarta prieš mažametę dukrą yra nusikaltimas, kuris žaloja sveikatą ir kelia pavojų mūsų gyvybei.“
Be to, ji 2014-07-12 19.41 val. mobiliojo ryšio telefono žinutėje, skirtoje V. Č., rašė: „Tu esi ne tėvas, o nesveikos psichikos, neprognozuojamas nevykėlis, kuris visus drasko jausdamas pasitenkinimą, tu apgailėtinas.“
Be to, ji 2014-07-13 9.48 val. mobiliojo ryšio telefono žinutėje, skirtoje V. Č., rašė: „Tai tu nevykėli esi linksmas, nes pas tave nėra mąstymo, kad suvoktum savo iškrypusį veikimo būdą kankinant vaiką. Tu kreipkis pas psichiatrus pagalbos, nes tavo psichikos problemos visiems kelia grėsmę, tu neprognozuojamas.“
Taip pat Ž. V. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad neviešai įžeidė V. Č., tai yra pridedamame DVD diske, kuriame įdėta medžiaga apie tai, kaip vaikas priešinasi susitikimams su tėvu, Ž. V. vaiko akivaizdoje V. Č. vadino „kvailiu“, liepė „pasitikrinti psichiką“, „kreiptis pas psichiatrus“, tokiu būdu jį neviešai įžeisdama. Šis diskas buvo pridėtas prie 2014-07-20 atsiliepimo dėl teismo sprendimo vykdymo Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. Č. atstovas advokatas R. Kairys prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – Ž. V. pripažinti kalta pagal BK 155 str. 2 d. (dėl neviešo V. Č. įžeidimo jam parašant aštuonias mobiliojo ryšio telefono žinutes: 2015-06-23, 2014-06-28, 2014-07-05, 2014-07-08, 2015-07-12 8.27 val. bei 2014-07-12 19.41 val., 2014-07-13, taip pat telefoninio pokalbio metu, kuris užfiksuotas kompaktinėje plokštelėje) ir priteisti iš Ž. V. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas teigia, jog Ž. V. padaryta veika atitinka BK 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. BK 155 str. 2 d. galioja vienodai tiek svetimiems, tiek ir buvusiems artimiems žmonėms. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog buvusių artimų žmonių bendravimo ribos yra žymiai platesnės, jie gali vienas kitam leisti pasakyti daugiau, nes tokiu būdu tarsi prasiplečia ir įžeidimo ribos. Visiškai nepagrįstai neatsižvelgiama į nukentėjusiojo interesus ir įstatyme įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės ribos gali būti traktuojamos selektyviai pagal situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendyje pritaria Ž. V. teiginiams, neva tiek žinutės, tiek ir telefoninio pokalbio frazės yra ištrauktos iš konteksto, dėl V. Č. elgesio ir jo sukuriamos nuolatinės įtampos ji buvo palūžusi ir pavargusi, nesuvokė žeminančio savo išsireiškimų V. Č. pobūdžio. Apeliantas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi bendras kontekstas, koks jis bebūtų, neeliminuoja užgaulumo faktoriaus, juolab kad Ž. V. turi aukštąjį išsilavinimą ir rašydama žinutes turėjo laiko apmąstyti jų turinį.
Iš Ž. V. pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas telefoninis pokalbis, akivaizdu, kad Ž. V. emocinė būklė nestabili, ji taip pat kenkia ir vaikui. Jeigu Ž. V. netgi filmuodama vaiką žeria užgaulius žodžius tėvui, tai realiai ji deda visas pastangas vaikui tėvą kiek įmanoma apjuodinti ir atgrasyti nuo bendravimo. Nesuvokiama yra teismo pozicija kaltinamosios prie vaiko tėvui ištartus žodžius „kvaily“, „gydykis“ nelaikyti akivaizdžiai prieštaraujančiais įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, nes pažymėtina, kad teismų praktikoje pavieniai įžeidžiantys žodžiai, tokie kaip „sterva“ ar „padla“, yra traktuojami kaip turintys užgaulų pobūdį, nors ir pasakyti artimiems žmonėms.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas buvo su tėvu, motina apie vaiko būklę buvo reguliariai informuojama, todėl net ir subjektyviai išgyvenant stresą yra nepriimtini keiksmažodžiai ir žmogaus žeminimas. Teismas nepagrįstai supaprastino situaciją, įtvirtino nebaudžiamumą bei neįvertino visų aplinkybių, taip pat ir įrašyto telefoninio pokalbio tarp V. Č. ir Ž. V. girdint vaikui bei tolesnio šio pokalbio viešinimo pateikiant jį į bylą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Advokatas pažymi, jog asmuo, kad ir kaip nepatogiai ar prastai jaustųsi dėl to, kad bendras vaikas turi matytis su kitu tėvu, vis tiek privalo susilaikyti nuo negatyvių vertinimų ir įžeidinėjimų, nes priešingu atveju kenčia vaiko interesai. Apelianto nuomone, Ž. V. išteisinimas yra įrodymas, kad svaidymasis užgauliais žodžiais ir kito žmogaus niekinimas yra normalus ir įprastas dalykas.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai atmetė V. Č. prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pripažino Ž. V. 181 Eur išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisė jai iš V. Č..
Išteisintoji Ž. V. atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.).
Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. Č. atstovo advokato R. Kairio apeliacinio skundo, apeliantas iš esmės nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi dėl Ž. V. išteisinimo pagal BK 155 str. 2 d., argumentuodamas, jog teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad Ž. V. nepadarė BK 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Mano, kad Ž. V. atlikti veiksmai atitinka BK 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
BK 2 straipsnio 4 dalis nustato taisyklę, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Bylos teisminio nagrinėjimo bei skundžiamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 155 straipsnio 2 dalies redakcija numatė atsakomybę asmeniui, kuris neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes.
Inkriminuojant aptartą nusikalstamas veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti nusikalstama (kasacinė nutartis Nr. 2K-95-/2015).
BK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamojo įstatymo uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, jog nusikalstama veika ne tik turi formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir pavojingumo reikalavimą. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma. Veikos pavojingumas – tai veikos savybė padaryti žalą visuomeniniams žmonių santykiams, fiziniams ar juridiniams asmenims. Kartu tai ir kriterijus, pagal kurį įstatymų leidėjas diferencijuoja deliktus į nusikaltimus, administracinius ir drausminius nusižengimus bei civilinius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenų visuma patvirtina, jog tarp V. Č. ir V. V. vyksta nuolatiniai nesutarimai dėl bendravimo su jų vaiku tvarkos. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-17 nutartimi buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau jos laikytis V. Č. ir V. V. nepavyksta, toliau vyksta nesutarimai, o kilę konfliktai sprendžiami įvairiomis priemonėmis, pasitelkiant ir ikiteisminio tyrimo institucijas. V. Č. teigia, jog V. V., siųsdama SMS žinutes bei telefoninio pokalbio metu, kuris užfiksuotas vaizdo įraše, neviešai jį įžeidė. Ž. V. neneigia, jog siuntė SMS žinutės V. Č., tačiau tvirtina, jog šiomis žinutėmis nesiekė įžeisti V. Č., tokio tikslo neturėjo, tokius žodžius parašė reaguodama į tai, jog apie dukrą jau 14 dienų negavo jokių žinių, nežinojo, kaip ji jaučiasi, kokia jos sveikatos būklė, rašydama žinutes ji buvo labai susijaudinusi dėl dukros. Ž. V. nurodė, jog vaizdo įraše išsakyti išsireiškimai buvo tik jos nuomonės dėl V. Č. elgesio su dukra pareiškimas ir ji tikrai nesiekė jais įžeisti V. Č.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Ž. V. parodė, jog dėl nuolatinių konfliktų, V. Č. inicijuojamų bylų ji ir dukra nuolat patiria stresą, gyvena nuolatinėje baimėje ir įtampoje. Pažymėjo, jog yra palūžusi, kreipėsi į Moterų krizių centrą, Šeimos gerovės centrą, vaikų teisių apsaugos tarnybą bei kitas institucijas, policiją. Byloje pateikti raštai iš biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos patvirtina Ž. V. nurodytas aplinkybes.
Teisėjų kolegija, įvertinusi situaciją, kurios metu Ž. V. parašė SMS žinutės V. Č., žinučių turinį, Ž. V. žodžius, pasakytus V. Č. telefoninio pokalbio metu, tarp V. Č. ir Ž. V. susiklosčiusius įtemptus ir konfliktinius santykius, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Ž. V. parašyti bei išsakyti žodžiai buvo į susiklosčiusią situaciją patekusio asmens emocinė reakcija, tokie veiksmai nevertintini kaip baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis pavojingas veiksmas.
Šiame kontekste itin svarbu akcentuoti, kad įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl įžeidimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog jis neigiamai, nepadoriai, užgauliai pasisako apie žmogaus asmenybę, jo savybes, supranta, kad tokiais žodžiai įžeidžia žmogų, ir to nori. Bylos duomenų visuma nepatvirtina, kad Ž. V., rašydama SMS žinutes ir vaizdo įraše garsiai išsakydama žodžius, turėjo tikslą įžeisti V. Č., tai labiau psichologiškai palūžusio bei pavargusio žmogaus, motinos, patyrusios stresą, reakcija į V. Č. elgesį dėl susikaupusių emocijų bei įtampos, o ne sąmoningas kryptingas veiksmas siekiant įžeisti ar pažeminti V. Č., taigi būtino subjektyviosios pusės elemento – tyčios Ž. V. veikoje nėra.
Be to, bylos duomenys patvirtina, jog Ž. V. dėl tokių išsakytų žodžių gailisi, vaikų teisių apsaugos tarnybos posėdžiuose viešai atsiprašė V. Č.. Pastebėtina, kad teismų praktikoje (pvz., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2015) nurodoma, kad įžeidimo kriminalizavimas baudžiamojoje teisėje vis dėlto nėra besąlyginis, nemažai žeidžiančio pobūdžio žodžių ir veiksmų priskirta administracinių teisės pažeidimų kategorijai, be to, toks elgesys gali būti vertinamas kaip deliktas, užtraukiantis pažeidėjui civilinę atsakomybę (CK 6.245,6.263 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu nuo 2015-07-10, BK 155 straipsnyje numatytą veiką – įžeidimą dekriminalizavo, taigi panaikino baudžiamąją atsakomybę už asmens įžeidimą, todėl veika, dėl kurios V. V. buvo išteisinta, nebelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatęs visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių Ž. V. veiksmuose, pagrįstai ją išteisino, nuosprendyje pateikdamas išsamius tokio savo sprendimo motyvus, todėl skundžiama nuosprendžio dalis dėl Ž. V. išteisinimo pagal BK 155 str. 2 d. paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė V. Č. prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pripažino Ž. V. 181 Eur išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisė jai iš V. Č.. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso išlaidas turi daug panašumų su bylinėjimosi išlaidų institutu civiliniame procese. Šiuos panašumus lemia tai, kad proceso šalys yra lygiateisiai privatūs asmenys. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2014).
Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla Ž. V. buvo pradėta pagal privataus kaltintojo V. Č. skundą, kaltinamoji Ž. V. pagal BK 155 str. 2 d. išteisinta, pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. byla nutraukta, nes privatus kaltintojas V. Č. atsisakė šių kaltinimų, Ž. V. priešpriešinio skundo pateikusi nebuvo. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė privataus kaltintojo V. Č. prašymą priteisti iš Ž. V. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, jog Ž. V. proceso metu patyrė 363 EUR išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi Ž. V. gynėjo advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir vadovaudamasi BPK 105 str. 6 d., konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog privatus kaltintojas V. Č. turi atlyginti dalį Ž. V. turėtų 181 Eur bylinėjimosi išlaidų, ši suma nelaikytina per didele, ji atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Apeliaciniame teismo posėdyje išteisintosios Ž. V. atstovė advokatė prašė priteisti iš V. Č. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. BPK 105 str. 6 d. nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014).
Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo V. Č. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl išteisintosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išteisintosios turėtas 400 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. 722772. Teisėjų kolegija, įvertinusi išteisintosios gynėjos advokatės suteiktos teisinės pagalbos apimtį – padėjo išteisintajai surašyti atsikirtimą į apeliacinį skundą, dalyvavo viename apeliaciniame teismo posėdyje, kuris truko tik 22 min., mano, kad prašoma priteisti 400 Eur suma yra gana didelė, neproporcinga ir neadekvati atliktam darbui, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais ji mažintina iki 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo V. Č. atstovo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą.
Priteisti Ž. V. iš V. Č. 100 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.