Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-11 · Byla Nr. N-63-1317-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-11
Bylos Nr.
N-63-1317-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1317/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. P. už tai, kad jis 2009 m. balandžio 1 d., apie 23.57 val., Danės g. 15, Klaipėdoje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,60 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, vairavo automobilį Mitsubishi Colt, kuris nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais veiksmais K. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus. Administracinę atsakomybę už tai numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalis ir 129 straipsnis (b. l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. nutarimu pripažino K. P. kaltu ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 129 straipsnyje numatytų teisės pažeidimų padarymu ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 4 000 (keturių tūkstančių) litų baudą (b. l. 20-21).

II.

Apeliaciniu skundu K. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti jo anketiniai duomenys, tačiau inkriminuojamų teisės pažeidimų jis nepadarė ir protokole nepasirašinėjo. Iš byloje esančios pažeidėjo nuotraukos matyti, jog policijos pareigūnai sulaikė išoriškai panašų jo pažįstamą A. N., gim. 1989 m., kuris nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir prisistatė svetimu vardu. Pareigūnai, sustabdę transporto priemonės vairuotoją, privalėjo įsitikinti, jog protokolą surašo būtent tam asmeniui, kuris nusižengė. Apeliantas pažymi, jog niekada nevairavo automobilio Mitsubishi Colt ir nepažįsta jo savininkės D. M.. Be to, nedalyvavo bylos nagrinėjime teisme, nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvyko į posėdį.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nesutinka su K. P. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad policijos patruliai tinkamai įvykdė savo pareigas nustatydami pažeidėjo asmenybę, todėl K. P. paaiškinimus, jog automobilį Mitsubishi Colt vairavo ne jis, prašo vertinti kaip pasirinktą gynybos būdą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

K. P. savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 129 straipsnyje, padarymo neigia, nes nevairavo minėto automobilio.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylą įrodymų pakankamumo ir patikimumo aspektu, konstatuoja, jog minėti teisės normų reikalavimai nagrinėjamu atveju buvo pažeisti. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti apelianto versijos dėl neteisėto jo asmens duomenų panaudojimo ir tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarimo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau teismo posėdžio protokolas nebuvo rašomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007, pažymėjo, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas garantuoja, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju šio procesinio dokumento egzistavimas būtų turėjęs reikšmės nustatant asmens dokumento rūšį ir numerį, kurį savo tapatybei patvirtinti galimai pateikė į bylos nagrinėjimą atvykęs asmuo, ir tokiu būdu būtų pašalintos abejonės dėl Institucijos suklydimo operuojant centrinėje duomenų bazėje kaupiama informacija bei tinkamo teismo pareigų atlikimo.

Todėl iškilusiems prieštaravimams dėl teisės pažeidimo subjekto pašalinti yra būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. į žodinį bylos nagrinėjimą kviesti K. P., liudytojus A. N. (į bylą prijungiant asmens dokumento su jo veido atvaizdu ir parašu kopiją), V. V. (V. V.) bei R. J.. Dėl automobilio Mitsubishi Colt perdavimo valdyti ar naudotis kitam asmeniui tikslinga apklausti D. M.. Be to, esant būtinybei, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl kitų ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytų įrodinėjimo priemonių reikalingumo (pvz. rašysenos ekspertizės skyrimo).

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas ir administracinė byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas