- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- I-1495-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00151-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1 – 2), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo laikomas Vilniaus PN drausmės grupės kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m gyvenamosios patalpos plotas. Kameros buvo perpildytos, be to, dalį ploto užėmė jose esantys baldai, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės laisvai judėti, mankštintis, turėjo nuolat gulėti arba sėdėti. Dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, jautėsi kankinamas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą (b. l. 11 – 15) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad negali pateikti tikslių duomenų, su kokiu asmenų skaičiumi pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN kamerose konkrečiais laikotarpiais, nes tokių duomenų nekaupia, tačiau paskirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, visada yra stengiamasi, kad būtų užtikrintas nuteistajam teisės aktų nustatytas gyvenamosios patalpos plotas. Kiekvienam iš nuteistųjų yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskirojoje gyvenamojoje patalpoje, gyvenamosiose patalpose vienu metu nėra laikoma daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo sukelti jam intensyvią ir ilgai trunkančią emocinę būseną, sukeliančią papildomų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, stipresnių nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą tam skirtose pataisos įstaigose. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN iniciatyva, šiose patalpose jis atliko nuobaudas, paskirtas už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą, pateikimas į šias patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nesikreipė į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais ir pareiškimais dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose, o pateiktas skundas yra pagrįstas vien tik abstrakčiais teiginiais, todėl, atsakovės atstovo vertinimu, galimai pareiškėjas kreipėsi į teismą vien tik siekdamas gauti turtinės naudos iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios neužtikrinus jam tinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šioje nuostatoje nėra numatyta, kad į minėtą minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą nėra įskaitomas kameroje esančio sanitarinio mazgo užimamas plotas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad Vilniaus PN drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad neturi duomenų, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, kai jis atliko paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės patalpose, tačiau minėtose patalpose vienu metu yra laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Taigi, atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų, kiek asmenų buvo laikoma Vilniaus PN kamerose kartu su pareiškėju. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje bei koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam asmeniui, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016).
Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas kamerose Nr. 4K, 5K, 9K, 11K, 13K, 18K, 19K bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 1D, 9D ir 12D (b. l. 19 – 52). Kameros Nr. 4K plotas 13,55 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas – 11,98 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,57 kv. m), kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos; kameros Nr. 5K plotas 14,08 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas – 12,41 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,67 kv. m), kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos; kameros Nr. 9K plotas 11,74 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas – 10,06 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas – 1,54 kv. m), kameroje įrengtos 2 miegamosios vietos; kameros Nr. 11K plotas 14,26 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas 12,62 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas 1,61 kv. m), kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos; kameros Nr. 13K plotas 13,77 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas 12,04 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas 1,73 kv. m), kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos; kameros Nr. 18K plotas 30,47 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas 28,76 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas 1,71 kv. m), kameroje įrengtos 7 miegamosios vietos; kameros Nr. 19K plotas 14,3 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas 12,66 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas 1,64 kv. m), kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 53). Be to, pareiškėjas, kaip minėta, buvo laikomas drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 1D, kurios plotas 12,69 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas 11,06 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas 1,63 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos; gyvenamojoje patalpoje Nr. 9D, kurios plotas 14,23 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas 12,51 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas 1,72 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos; gyvenamojoje patalpoje Nr. 12D, kurios plotas 14,89 kv. m (gyvenamosios patalpos plotas 13,59 kv. m, sanitarinio mazgo užimamas plotas 1,30 kv. m), įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 54). Taigi, pareiškėjui vidutiniškai tekęs kameros ar drausmės grupės gyvenamosios patalpos plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 4,23 kv. m iki 5,8 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,67 kv. m iki 5,03 kv. m.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgu nebuvo pažeisti nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų reikalavimai dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Kartu pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais ar pareiškimais dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose (b. l. 55).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.