Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-361/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
1A-100-361/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pran.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
D. G.
Nukentėjusysis
A. M.
Civilinis atsakovas
I. K., I. S., A. S., V. V.
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-361/2017

Teisėja N. Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03292-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,gynėjams Vaclovui Ruškiui, Daivai Ivanauskaitei, Audronei Matiukienei,

Žemesnės instancijos teismas

nuteistajam D. G. ir jo atstovei pagal įstatymą I. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. (A. M.) gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. G. pripažinti kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, o vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 1, 3 punktais jam paskirti įpareigojimai: vienerius metus tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su mokslu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant vienerius metus tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, jei tai susiję su mokslu.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, K. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, jam paskirtos auklėjimo poveikio priemonės – įspėjimas ir įpareigojimas šešis mėnesius mokytis ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, jei tai susiję su mokslu.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, L. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, jam paskirtos auklėjimo poveikio priemonės – įspėjimas ir įpareigojimas šešis mėnesius mokytis ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, jei tai susiję su mokslu.

Žemesnės instancijos teismas

Iš D. G., K. S., L. B. solidariai priteista nukentėjusiajam A. M., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, solidariai iš civilinių atsakovų I. K., I. S., A. S., V. V., 101 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita A. M. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteisti už tai, kad 2016 m. sausio mėn. viduryje, tiksliau data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Šilutės m., veikdami bendrininkų grupe su A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriems iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų ir dėl to jie neatsako už šio nusikaltimo padarymą, per išdaužtą langą patekę į V. G. priklausantį angaro Nr. 3 vidų, per tris kartus iš jo bendrai pagrobė A. M. priklausantį 86 Eur vertės turtą – gesintuvą, 5 Eur vertės dažų flakoną, 10 Eur vertės garso kolonėlę, bevertį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson“, bevertį kasos aparatą, bevertį automobilio atrakinimo pultelį, iš viso – 101 Eur vertės daiktų, tuo padarydami nukentėjusiajam A. M. 101 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. M. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir tenkinti A. M. civilinį ieškinį – priteisti jam solidariai iš D. G., K. S., L. B. 5 021 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, priteisti šią žalą solidariai iš civilinių atsakovų I. K., E. V. ir I. S.. Argumentuoja, jog civilinis ieškinys nepagrįstai tenkintas iš dalies, t. y. nepriteistas prašomas neturtinės žalos atlyginimas ir tokio sprendimo motyvai nenurodyti. Nurodo, jog dėl vagystės A. M. patyrė daug nepatogumų, sugaišo daug laiko bei išgyveno dėl didelės vertės turto netekimo. Byloje nustatyta, jog į angarą kaltinamieji įsibrovė išdaužę langą, o tai sudarė sąlygas kitiems asmenims nekliudomai ilgą laiką grobti A. M. turtą. Pažymi, jog daiktų dingimas buvo pastebėta ne iš karto po vagystės. A. M. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame sukritikavo gynėjo skundo argumentus, išskyrus tą, kuriuo gynėjas nesutiko dėl civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies. Paaiškina, jog dėl vagystės patyrė realius materialius nuostolius – vyko iš Klaipėdos į Šilutę iš karto po vagystės remontuoti išdaužtus langus, taip pat pas tyrėją, į susitikimus su advokatu bei į teismo posėdžius. Dokumentų, patvirtinančių važiavimui, remontui turėtas išlaidas, neturi, tačiau šiuos objektyviai turėtus nuostolius galėjo nustatyti teismas. Į angarą buvo laužtasi net tris kartus, taigi nerealu, jog buvo pagrobta turto tik už 100 Eur. Apie kitus asmenis, kurie galėjo pagrobti daiktus, priešingai nei nurodo gynėjas, nukentėjusiajam nebuvo pranešta bei jis negalėjo žinoti, kada bus apvogtas.

Teismo posėdyje prokurorė ir nuteistųjų gynėjai bei nuteistasis D. G. ir jo atstovė pagal įstatymą I. K. prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė paaiškino, jog apeliantas nepagrindė neturtinės žalos. Be to, nurodė, kad yra atskirtas ir sustabdytas kitas ikiteisminis tyrimas dėl pagrobtų daiktų iš angaro.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu neginčijama D. G., K. S., L. B. kaltė ir jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas – nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria iš dalies tenkintas nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 021 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 138–140). Byloje įrodžius nukentėjusiajam A. M. padarytos, kaltinamiesiems inkriminuotos turtinės žalos dydį bei 101 Eur turtinę žalą jam priteisus, žemesniosios instancijos teismas privalėjo išspręsti nukentėjusiojo prašymą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teismas neišsprendė neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam klausimo. Šį ir kitus nutartyje toliau nurodytinus nuosprendžio trūkumus ištaiso ir dėl to keičia nuosprendį aukštesniosios instancijos teismas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau BPK) vienas iš teisės į patirtos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimą realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Taigi įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo nuosprendžio motyvus matyti, kad apylinkės teismas teisingai išsprendęs civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo, nenurodė prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo motyvų. Atsižvelgiant į tai, pritartina nukentėjusiojo gynėjo skundo argumentams, jog teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo ir tokio sprendimo motyvų nenurodė.

Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinusi:

aptariamos vagystės iš negyvenamosios patalpos pobūdį – nepilnamečiai, veikdami bendrai, trise, išdaužė langą ir įsibrovė į angarą tris kartus,

pagrobtų daiktų sudėtį – 86 Eur vertės gesintuvas, 5 Eur vertės dažų flakonas, 10 Eur vertės garso kolonėlė, bevertis mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson“, bevertis kasos aparatas, bevertis automobilio atrakinimo pultelis, taip pat šių daiktų bendrą vertę – 101 Eur ir nukentėjusiajam padarytos būtent 101 Eur turtinės žalos dydį,

aplinkybę, jog dalį pagrobtų daiktų – garso kolonėlę, telefoną „Sony Ericson“, automobilio atrakinimo pultelį, automobilių „Volkswagen“, BMW raktelius ir raktus su mėlynu pakabuku, tyrėjai savanoriškai pateikė N. Š. ir K. S., o tyrėja 2016-03-18 šiuos daiktus grąžino nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 50–56, t. 2, 34–39),

aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta 2016 m. sausio mėn. viduryje, o apie vagystę nukentėjusysis pranešė 2016-01-20, taigi nukentėjusiojo 101 Eur vertės turto praradimas užfiksuotas pakankamai greitai,

aplinkybę, jog į angarą įsibrauta išdaužus lango stiklą, taigi lėšos lango įdėjimui yra objektyviai būtinos, o dėl tyrimo veiksmų nukentėjusysis objektyviai turėjo išlaidų dėl kelionių pas tyrėjus, į teismo posėdžius, todėl nepatogumus dėl lango remonto, minėtų kelionių nukentėjusysis objektyviai patyrė,

vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais daro išvadą, jog nukentėjusiajam dėl kvalifikuotos vagystės yra padaryta ir turi būti atlyginta neturtinė žala. Todėl remdamasi nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, vadovaudamasi bendraisiais sąžiningumo, proporcingumo, teisingumo bei protingumo teisės principais, teisėjų kolegija mano, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti nukentėjusiajam iš D. G., K. S., L. B. solidariai 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o jiems neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, priteisti šią žalą subsidiariai iš civilinių atsakovų I. K., I. S. ir A. S. bei V. V., t. y. po 20 Eur (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.276 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Konstatuotina, kad priteistina 60 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka protingą balansą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiojo objektyviai patirtą psichologinį diskomfortą, nepatogumus ir žalą padariusių asmenų interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė tik dalį iš A. M. prašytos priteisti 5 021 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. 101 Eur. Būtent tokios vertės turtinė žala byloje yra nustatyta ir įrodyta kaip padaryta D. G., K. S. ir L. B. bendrais nusikalstamais veiksmais. Beje, būtent dėl tokios vertės turto vagystės D. G., K. S. ir L. B. pareikšti įtarimai ir tokios apimties (ribų) kaltinimas perduotas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Duomenų, jog nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo apylinkės teisme pabaigos teikė rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, byloje nėra (BPK 256 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, jog dėl kitos nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje bei gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos patirtos turtinės žalos dėl vagystės, prokurorės teigimu, yra pradėtas (išskirtas) atskiras ikiteisminis tyrimas. Šią aplinkybę patvirtina 2016-04-13 prokuroro nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus (t. 1, b. l. 10–12). Taigi apelianto procesinės galimybės realizuoti teisę į žalos atlyginimą, t. y. siekti, kad jam būtų atlyginta visa civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė ir neturtinė žala dėl daiktų vagystės, išlieka atskirtame ikiteisminiame tyrime arba perdavus bylą nagrinėti teismui (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinių atsakovų civilinės atsakomybės pobūdžio

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog D. G., K. S. ir L. B. jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (2016 m. sausio mėn.) buvo nepilnamečiai (14 metų amžiaus).

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, vadovaujantis CK 6.276 straipsnio 2 dalimi, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė.

Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia tai, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys atsako ne pagal solidarios atsakomybės, o pagal dalinės atsakomybės taisykles, t. y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui.

Remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog civiliniams atsakovams I. K., I. S. ir A. S. bei V. V. taikytina ne solidarioji, o būtent subsidiarioji (papildoma) atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, kolegija keičia nuosprendžio dalį, kuria 101 Eur dydžio turtinė žala iš civilinių atsakovų priteista solidariai, nurodydama, jog ši turtinė žala, D. G., K. S. ir L. B. neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, iš civilinių atsakovų priteistina subsidiariai, t. y. po 33,67 Eur.

Teismas pažymi, jog K. S. tėvai yra A. S. ir I. S. (t. 2, b. l. 2), todėl iš jų, kaip civilinių atsakovų, nepilnamečiam sūnui K. S. neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, subsidiariai priteistinos minėtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dalys, kiekvienam iš jų nedalytinos, o priteisiamos bendrai (CK 6.276 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš kaltinamojo L. B. priteisti valstybei 92,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymas vertinamas kaip juridiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti nukentėjusiajam A. M. iš D. G., K. S. ir L. B. solidariai 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o jiems neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, priteisti šią žalą subsidiariai iš civilinių atsakovų I. K., I. S. ir A. S. bei V. V., t. y. po 20 Eur.

Pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria iš civilinių atsakovų nukentėjusiajam nuspręsta solidariai priteisti 101 Eur dydžio turtinę žalą, nurodant, kad 101 Eur turtinė žala D. G., K. S. ir L. B. neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, priteistina nukentėjusiajam A. M. subsidiariai iš civilinių atsakovų I. K., I. S. ir A. S. bei V. V., t. y. po 33,67 Eur.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 92,64 Eur išlaidų priteisimo valstybei iš kaltinamojo L. B. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė