- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2-3759-666/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00941-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliotai atstovei K. D.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. patikslintą ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 100,00 Eur kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus iki einamųjų metų gruodžio 1 d., pradedant šią kompensaciją mokėti nuo ieškovės 2018-08-20 kreipimosi į atsakovę dėl kompensacijos mokėjimo dienos bei priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 2,3500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. esantis K k., Ž sen., Kretingos r. Minėtame sklype įrengtiems elektros tinklams 2008-02-13 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-799-(1.3) buvo nustatytas 0,8250 ha ploto servitutas. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad per žemės sklypo vidurį einančios atsakovei priklausančios 10 kV elektros oro linijų apsaugos zona užima 0,3045 ha sklypo ploto. Per sklypą taip pat eina AB „Litgrid“ 110 kV elektros oro linijos, kurių apsaugos zona užima 0,2126 ha sklypo ploto. Kadangi AB „Litgrid“ priklausanti elektros oro linija praeina tik ginčo sklypo gale ir jos atramos (stulpai) į jį nepatenka, todėl ieškovė dėl jų pretenzijų niekam nereiškia. Ginčas kilo dėl atsakovei priklausančios 10 kV elektros oro linijos, kuri ieškovei priklausantį žemės sklypą kertą per vidurį ir kuriame yra pastatyti 3 elektros oro linijos laidus laikantys stulpai. Minėti stulpai ieškovei trukdo naudoti sklypą pagal jo paskirtį, t. y., sumažina dirbamo žemės sklypo plotą, atliekant žemės ūkio darbus juos tenka apvažinėti, dėl ko padidėja degalų sąnaudos. Ieškovė dėl to kasmet patiria apie 70 – 90 Eur nuostolių. Tikslios sumos įvardinti negali, nes atskirai niekada neskaičiavo. Be to, stulpų buvimas ginčo sklype mažina jo vertę. Kiek konkrečiai sklypas nuvertėjo įvardinti negali, nes turto vertintojai atsisakė nustatinėti preliminarią sklypo vertę, jei jame nebūtų elektros linijos. Atsižvelgiant į tai, kaip nepalankiai ginčo sklype yra išdėstyti stulpai ir kad žemės plotas su stulpais ir elektros linijos apsaugos zona apima daugiau kaip 30 arų žemės ploto, kurį galima naudoti tik inžinerinei infrastruktūrai, ieškovė mano, kad jos nuostoliams kompensuoti protinga suma būtų 100,00 Eur neterminuotų periodinių išmokų, mokamų vieną kartą per metus. Ši kompensacija apimtų kasmet mokamą nekilnojamojo turto mokestį, iki šiol turėtas bei būsimas išlaidas susijusias su žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį apsunkinimu bei žemės vertės praradimą. Pažymėjo, kad ieškovė yra ūkininkė ir ji galėtų šiame žemės sklype kurti ūkininko sodybą, tačiau dėl nepalankiai išdėstytų elektros oro linijos stulpų, ji negali pasistatyti ūkio valdos pastatų. Ieškovė nori gauti iš atsakovės ekvivalentinę kompensaciją ir už tai, kad atsakovė prieš ieškovės valią naudojasi ginčo sklypo dalimi ir nemoka už tai jokios nuomos. Ieškovė 2018-08-20 kreipėsi į atsakovę su prašymu mokėti minėtą kompensaciją, tačiau atsakovės pasiūlyta apie 20 – 30 Eur vienkartinė išmoka yra neadekvati, nepadengianti net tiesioginių nuostolių, susidarančių per vienerius metus.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais atsiliepimais su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atsakovei priklausantys elektros tinklai – 10 kV oro linija (L-303 iš Kretingos TP) su atramomis Nr. 303/35, 36 ir 37 yra įrengti ir pradėti eksploatuoti 1965 m. 2004-07-01 EEĮ pakeitimo įstatymo Nr. IX-2307, kuris įsigaliojo nuo 2004-07-10, 50 straipsnio 2 dalis (šiuo metu galiojančios redakcijos 75 straipsnio 3 dalis) imperatyviai nustato, jog elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Šia Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nuostata įstatymo leidėjas preziumavo, kad visi iki 2004-07-10 įrengti elektros tinklai buvo įrengti teisėtai ir jų apsaugos zonų ribose šiuo įstatymu nustatytas įstatyminis servitutas. Be to, ieškovės žemės sklype elektros linijų apsaugos zonos nustatytos ne tik įstatymu, bet ir administraciniu aktu – 2008-02-13 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-799-(1.3) ir 2008-04-14 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2461-(1.3). Remiantis CK 4.124 straipsnio 2 dalies nuostatomis įstatymų nustatytas servitutas subjektams (tame tarpe ir ieškovei) sukelia teises ir pareigas, nepriklausomai nuo to, ar jis įregistruotas, ar ne. Ieškovė patikslintame ieškinyje klaidingai aiškina, kad atsakovė naudojasi jos žemės sklypu prieš ieškovės valią, nemokėdama už tai jokios nuomos. Atsakovė pažymėjo, kad servitutą nustatant įstatymu, neturi būti išreikšta nei tarnaujančiojo daikto savininko, nei viešpataujančiojo daikto savininko valia. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė žemės sklypą įsigijo 2005-06-07 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jau su jame esančiais elektros tinklais, kuriems įstatyminis servitutas buvo nustatytas nuo 2004-07-10, todėl ieškovės taiginiai neva atsakovė naudojasi jos žemės sklypu prieš jos valią laikytini nepagrįstais. Atsakovė neginčyja pareigos ieškovei atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti periodinę kompensaciją. Nurodė, kad nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimą reglamentuoja EEĮ. Kompensacija už servitutą gali būti apskaičiuojama tik EEĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. pagal Vyriausybės 2018-07-25 nutarimu Nr. 725 patvirtiną Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – Metodika). Pagal minėtą Metodiką nuostoliai gali būti atlyginami tik išmokant vienkartinę kompensaciją. Kitoks, nei taikant Metodiką, kompensacijos paskaičiavimo būdas ar periodinės kompensacijos priteisimas ieškovei suteiktų jai nepagrįstą pranašumą lyginant su kitais asmenimis, kuriems nustatytas servitutas dėl elektros tiekimo įrenginių buvimo jiems nuosavybės teise priklausančiame turte bei prieštarautų EEĮ 75 straipsnio 3 dalies bei Metodikos 5, 14 – 17 bei kitų jos punktų nuostatoms. Pažymėjo, kad pagal Metodikos 5 punktą vienkartinė kompensacija už įstatymu nustatytą žemės servitutą išmokama pagal žemės sklypo savininko ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtinio tinklų operatoriui pateiktą prašymą. Tuo tarpu ieškovė, 2018-08-20 pasikreipusi į atsakovę dėl kompensacijos mokėjimo, ir gavusi atsakovės 2018-09-03 raštą, kuriuo buvo informuota apie prašymo ir reikiamų dokumentų pateikimą, tokio prašymo su dokumentais nepateikė, todėl atsakovei nebuvo galimybės ieškovei apskaičiuoti kompensacijos dydžio pagal Metodikoje nustatytą tvarką. Ieškovei su patikslintu ieškiniu pateikus duomenis apie atsakovės Elektros tinklų apsaugos zonos užimamą plotą žemės sklype, kuris sudaro 3045 m², atsakovė paskaičiavo ieškovei mokėtinos vienkartinės kompensacijos dydį pagal Metodikos 16 punkte nustatytą formulę, kuri sudaro 71,91 Eur. Tokio dydžio kompensacija atitiktų teisinį reglamentavimą bei protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nesutinka su atsakovės siūloma pagal Metodiką neadekvačia, neproporcinga suvaržymams kompensacija, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Pažymėjo, kad pati ieškovė pripažino, jog tikslių išlaidų įvardinti negali, nes atskirai niekada neskaičiuodavo, o turto vertintojai atsisakė nustatinėti preliminarią žemės sklypo vertę, su sąlyga jei jame nebūtų atsakovės elektros linijos, todėl ir žemės sklypo vertės praradimą dėl jame esančių stulpų ieškovė įrodyti negali. Taigi, ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindžia tik prielaidomis, kad jos nuostolius kompensuotų neterminuota metinė 100,00 Eur kompensacija, kuri apimtų kasmet mokamą nekilnojamojo turto mokestį ir iki šiol turėtas bei būsimas nuolatines su žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį apsunkinimu bei žemės vertės praradimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo tik įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu. Ieškovė šiuo atveju jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Ieškovės teiginiai, kad jos sklype esančią elektros linijos apsaugos zoną galima naudoti tik inžinerinei infrastruktūrai yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad ieškovės žemės sklype nėra suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, kuris būtų skirtas naudoti tik inžinerinei infrastruktūrai, o 3 atramos, jei jos įrengtos su paramsčiais, maksimaliai užima tik 0,24 m² žemės ploto. Taigi tik šiame neženkliame plote ieškovė neturėtų galimybės užsiimti ūkine veikla, jei tokia veikla užsiimtų, tačiau byloje nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovė yra ūkininkė. Pažymėjo, kad elektros linijų apsaugos zonoje gali būti sodinamas daržas bei gavus elektros tinklų įmonės raštišką leidimą, galima sodinti ir kirsti medžius bei atlikti kitus veiksmus, nurodytus Specialiųjų sąlygų 20 punkte. Ieškovės argumentai dėl kasmet mokamo nekilnojamojo turto mokesčio nenagrinėtini, kadangi ši pareiga tenka žemės sklypo savininkui ir negali būti perkeliama atsakovei, kurios Elektros tinklams nustatytas įstatyminis servitutas. Elektros tinklų apsaugos zona tik dalinai riboja savininko galimybę vykdyti tam tikrą veiklą. Pati ieškovė pripažįsta, kad elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama vykdyti įvairius statybos darbus be tinklų operatoriaus rašytinio sutikimo. Ieškovė dėl raštiško leidimo niekada nesikreipė, todėl nėra aišku, ar leidimas būtų išduotas ir negalima nustatyti, kokiu mastu pažeidžiamos ir ar yra pažeidžiamos šios ieškovės teisės. Atkreipė dėmesį, kad EEĮ 15 straipsnio 4 dalis numato galimybę perkelti elektros tinklus, kliudančius statinių statybai, tačiau ieškovė į atsakovę dėl to niekada nesikreipė. Ieškovė nuostolių dydžio nepagrindė, todėl ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami ieškovės nurodoma apimtimi.
Teismo posėdžio metu ieškovės V. G. atstovas advokato padėjėjas V. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė juose išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai gali būti atlyginami išmokant tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją. Vyriausybės patvirtinta metodika pažeidžia įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad elektros tinklai nutiesti dar 1965 m. ir servitutu nustatyti apribojimai yra tęstinio pobūdžio, atsakovės siūloma išmokėti kompensacija nėra adekvati patiriamiems nuostoliams.
Atsiliepimas
Atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliota atstovė K. D. teismo posėdžio metu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko atsiliepimuose išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad dėl servituto nustatymo patiriami nuostoliai yra atlyginami Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Ieškovei mokėtina kompensacija yra paskaičiuota vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika. Minėta metodika periodinės kompensacijos nenumato, todėl tenkinti ieškovės reikalavimo nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei V. G. 2005-06-07 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 – 2290 bei tos pačios dienos priėmimo – perdavimo akto Nr. 1-2291 pagrindu nuosavybės teise priklauso 2,35 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr.., Kretingos r. Apskrities viršininko 2008-02-13 įsakymo Nr. 4-799-(1.3) ir 2008-04-14 įsakymo Nr. 4-2461-(1.3) pagrindu ieškovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – 0,825 ha elektros linijų apsaugos zona. Minėtą žemės sklypą kerta atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantys elektros tinklai – 10 kV oro linija (L-303 iš Kretingos TP) su atramomis Nr. 303/35, 36 ir 37, kurie yra įrengti ir pradėti eksploatuoti nuo 1965 m. Ieškovės žemės sklypas įstatymu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovės energetikos objekto (viešpataujančio daikto), skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018-10-31 atlikusi žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatė, kad per ieškovės žemės sklypą einanti atsakovei priklausanti 10 kV elektros oro linijų apsaugos zona užima 0,3045 ha sklypo ploto. Atsakovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-25 nutarimu Nr. 725 patvirtina Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika paskaičiavo, kad ieškovei priklauso 71,91 Eur dydžio vienkartinė kompensacija. Ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui priteisimo, kai servitutas yra nustatytas įstatymu.
Dėl kompensacijos priteismo.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančio daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis). Elektros energetikos įstatyme nustatyta, jog nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatymu nustatytas servitutas yra atlygintinis.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad servitutas atsakovei priklausantiems elektros tinklams eksploatuoti ieškovei V. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu r., yra nustatytas įstatymu, t.y. 2004-07-10 įsigaliojus naujai Elektros energetikos įstatymo redakcijai. Ieškovė už jos teisių servitutu suvaržymą prašo iš atsakovės priteisti 100,00 Eur neterminuotą periodinę kompensaciją, mokamą vieną kartą per metus. Atsakovė pareigos mokėti kompensaciją neginčija, tačiau nesutinka su prašomu priteisti kompensacijos dydžiu ir mokėjimo tvarka. Nurodė, kad ieškovė prašomo priteisti kompensacijos dydžio nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, be to, prašoma priteisti kompensacijos tvarka prieštarauja Elektros energetikos įstatymui bei Vyriausybės patvirtintai Metodikai.
Atsakovei priklausančiame žemės sklype registruota elektros linijų apsaugos zona ieškovei neabejotinai kelia tam tikrus sunkumus naudotis nuosavybe, kadangi ji privalo laikytis tam tikrų įstatyme įtvirtintų apribojimų. Tačiau pažymėtina, kad konkrečius dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius (tiek turtinius, tiek ir neturtinius) turi įrodyti tarnaujančiojo daikto savininkas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 178 straipsnis). Tuo atveju, kai šalis dėl servituto nustatymo padarytų nuostolių tiksliai įrodyti negali, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).
Ieškovė nurodė, kad dėl nustatyto servituto ji patiria nuostolius, kadangi sau priklausančiu žemės sklypu negali naudotis savo nuožiūra, jos sklype esantys atsakovei priklausantys elektros stulpai sumažino jos žemės sklypo vertę bei sklypo plotą, minėti stulpai trukdo jai vykdyti žemės ūkio veiklą, stulpus tenka apvažinėti, dėl to patiriamos papildomos kuro sąnaudos. Taip pat, pasak ieškovės, minėtame sklype ji negali pasistatyti ūkio valdos pastatų. Ieškovė šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad ieškovės žemės sklype nėra suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, kuris būtų skirtas naudoti tik inžinerinei infrastruktūrai, o 3 atramos, jei jos įrengtos su paramsčiais, maksimaliai užima tik 0,24 m² žemės ploto. Taigi tik šiame neženkliame plote ieškovė neturėtų galimybės užsiimti ūkine veikla, jei tokia veikla užsiimtų, tačiau byloje nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovė yra ūkininkė. Iš byloje esančios žemės sklypo palydovinės nuotraukos matyti, kad jame auga žolė, duomenų, kad minėtas sklypas būtų ariamas, jame auginamos kokios nors žemės ūkio kultūros ar ganomi gyvuliai, taip pat nėra. Konstatuoti, kad dėl servituto nustatymo yra varžoma ieškovės ūkinė veikla nėra pagrindo. Ieškovės teiginiai, kad minėtame sklype ji negali statyti ūkininko sodybos, taip pat nepagrįsti. Elektros linijų apsaugos zonoje statyba nėra absoliučiai uždrausta, tą galima daryti gavus tinklų operatoriaus rašytinį sutikimą (Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalis, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 20.1. punktas). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio leidimo ieškovė niekada nėra prašiusi. Ieškovė žemės sklypo nuvertėjimo taip pat nepagrindžia jokiais duomenimis. Teismų praktikoje turto vertės sumažėjimas (turto vertės netekimas) įrodinėjamas buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Ieškovė nurodė, kad turto vertintojai nustatyti preliminarią turto vertę atsisakė, tačiau duomenų, kad apskritai kreipėsi į turto vertintojus, nepateikė. Ieškovė šioje byloje iš esmės nepateikė jokių įrodymų, skaičiuočių, pagrindžiančių jos patiriamų nuostolių ir prašomos priteisti kompensacijos dydį.
Kasacinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra nurodęs, jog tai, kad tarnaujančio daikto savininkas neįrodo servituto pagrindu patiriamų nuostolių dydžio ir dėl to teismas atmeta jo ieškinį, atsižvelgiant į servituto atlygintinumo prezumpcija, nėra tinkamas bylos išnagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017, 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-684/2015). Ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patiriamų nuostolių dydį, kompensacijos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai, t.y. teismas įvertinęs bylos aplinkybes, nustato kokia suma turi būti kompensuojamas savininkės teisių suvaržymas. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Elektros energetikos įstatymo, kuris yra specialusis įstatymas civilinio kodekso atžvilgiu, 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų savininkams nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę to turto naudojimo paskirtį atlyginami pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. 2018-07-31 įsiteisėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-25 nutarimu Nr. 725 patvirtina Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika. Atsakovė vadovaudamasi minėta metodika paskaičiavo, kad ieškovė, už jos žemės sklype nustatytą 0,3045 ha ploto servitutą, turi teisę gauti 71,91 Eur kompensaciją. Minėta kompensacija paskaičiuota pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, numatantį vieningą nuostolių atlyginimo tvarką visiems tarnaujančiųjų daiktų savininkams. Teismo vertinimu 71,91 Eur kompensacija ieškovei dėl jos žemės sklype įstatymu nustatyto servituto patiriamų nepatogumų yra pagrįsta ir teisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 71,91 Eur vienkartinę kompensaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 765,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos bei 150,00 Eur už atliktus kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 24 procentai ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 184,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, į.k. 304151376, 71,91 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 91 ct) vienkartinę piniginę kompensaciją bei 184,00 Eur (šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.