- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- A18.-834-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00357-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- S. J.
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje, leido įmonėje nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. dirbti tvarkytojos/valytojos darbą, objekte (duomenys neskelbtini), K. V. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai apie K. V. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. S. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Be to, S. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Institucijos pareigūnams, atliekantiems tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, nepateikė tyrimui reikalingų dokumentų, taip pat vengė atvykti ir duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių, taip kliudydamas Institucijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas. Šiais savo veiksmais S. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 11 straipsnio 6 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
S. J. teismo posėdžio metu kaltę pripažino. Nurodė, kad tarėsi su K. V., kad ji dirbs valytoja. K. V. atėjo apsižiūrėti objekto ir pradėjo dirbti. Ji yra vieniša mama, gauna socialinę pašalpą. Moteris nesutiko sudaryti darbo sutarties, nes nutrūksta visos pašalpos. Jis žino, kad reikia informuoti Sodrą apie darbuotojų įdarbinimą. Apgailestauja dėl šios situacijos - daugiau neims į darbą asmenų, kurie gauna socialines pašalpas. Vilniuje retai būna, todėl negalėjo atvykti į inspekciją (b. l. 60-61).
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas T. V. protokolą palaikė jame nurodytais motyvais. Prašė pripažinti kaltu asmenį kaltu ir nuobaudą skirti teismo nuožiūra (b. l. 60-61).
Motyvuojamoji dalis
S. J. kaltė dėl nurodytų nusižengimų padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANK_P-21-19, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės; nelegalaus darbo tyrimo aktu; K. V. rašytiniais paaiškinimais; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis; išrašu iš VSDFV informacinės sistemos, iš kurio matyti, kad užklausos rezultatuose dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, darytuose nuo 2018-11-01, tarp nurodytų įmonės darbuotojų nėra K. V.; pašto siuntų paieška; elektroninių laiškų duomenimis; automobilio nuotrauka; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nurodymais.
Nelegalaus darbo tyrimo aktu 2019 m. sausio 8 d. Nr. NDA 1015 – 355 nustatyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai T. V. ir G. K. atliko tyrimą pagal 2018 m. lapkričio 13 d. VDI Vilniaus skyriuje gautą anoniminį pranešimą, dėl galimai nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Informacijos patikrinimui nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirba apie 10 darbuotojų, kurie atlieka valymo paslaugas. 2018 m. lapkričio 15 d. atlikus informacijos patikrinimą aukščiau minimu adresu, rasta valymo darbus atliekanti K. V.. Sodros registre informacijos apie jos valstybinį socialinį draudimą 2018 m. lapkričio 15 d. nebuvo. 2018 m. lapkričio 15 d., 12 val. 55 min., ji įspėta ir supažindinta su ANK 224 straipsnio 2 dalimi. K. V. paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 15 d. atliko šiukšlių išnešimo/valymo darbus. Darbą pasiūlė S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Į darbą atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemone. Degalus transporto priemonei teikia Sigitas. Dirbti statybos objekte pradėjo nuo 2018 m. lapkričio 12 d. Darbo sutarties nesudarė. 2018 m. lapkričio 15 d. nustatyta, kad valymo darbus, (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, A ir B korpusuose, pagal paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), turėjo atlikinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. lapkričio 15 d. K. V. nurodė transporto priemonę, kuria atvyko iš Kauno į statybos objektą Žalgirio g. 5. Vilnius. Transporto priemonė, Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti nuosavybes teise UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paženklinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu (pridedama nuotrauka). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2018 m. gruodžio 17 d. išplėstinio išrašo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. yra S. J., gim. 1973 m., Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2018 m. gruodžio 17 d. išplėstinio išrašo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2010 m. kovo 17 d. yra S. J., gim. 1973 m. Tyrimo metu, siekiant objektyviai ir išsamiai išsiaiškinti aplinkybes, kelis kartus telefonu ((duomenys neskelbtini)) buvo susisiekta su S. J.. Paprašius atvykti į VDI skyrių ir pateikti paaiškinimą bei dokumentus dėl nustatytų aplinkybių, jis atsisakė. Pagal siunčiamus nurodymus atvykti į VDI Vilniaus skyrių, neatvykdavo. į elektroniniu paštu siunčiamus nurodymus neatvyko ir neatsakė. Sodros registre informacijos apie K. V. valstybinį socialinį draudimą nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. nėra. Pagal pašto siuntų paiešką nustatyta, kad siunčiamas nurodymas 2018 m. lapkričio 26 d. įteiktas gavėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)). Pagal pašto siuntų paiešką nustatyta, kad siunčiamas nurodymas 2018 m. gruodžio 20 d. įteiktas gavėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)). Pagal pašto siuntų paiešką nustatyta, kad siunčiamas nurodymas 2019 m. sausio 2 d. įteiktas gavėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)). Pagal siųstus nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. J., į VDI Vilniaus skyrių neatvyko administracinio protokolo surašymui, prašomu dokumentų neteikė. Apie neatvykimo priežastis neinformavo. Pakartotinai susisiekus telefonu ir bandant jį iškviesti Į VDI skyrių, S. J. telefonu paaiškino, kad nevažiuos ir dokumentų neteiks.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios apibrėžtos DK 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl: 1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, kadangi atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, leido jo naudai dirbti (įdarbino) vienam darbuotojui – K. V., kuri atliko tvarkytojos/valytojos funkcijas, tačiau nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė VSDFV teritoriniai įtaigai apie šio asmens įdarbinimą vieną dieną iki jo darbo pradžios. Tokiu būdu jis pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
S. J. taip pat traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.
Remiantis byloje esančių įrodymų visuma pripažintina, kad S. J., gavęs iš Institucijos rašytinius nurodymus atvykti ir pateikti paaiškinimus, neatvyko, pateisinančių neatvykimą priežasčių nenurodė. Tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą ir pobūdį: į neilgai trukusį, tačiau ne minimalų, nelegalaus darbo laikotarpį, į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (vienas). Atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinama atsakomybė traukiamo asmens asmenybė: dirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog S. J. skirtinos minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos. S. J. tuo pačiu metu padarė kelis nusižengimus, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pripažinti S. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 1000 eurų baudą.
Pripažinti S. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 300 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19096303714.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).