- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2YT-454-894/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18417-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I. B., T. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
dalyvaujant pareiškėjos K. B. atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, suinteresuotiems asmenims I. B., T. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. B., T. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. lapkričio 7 d. teisme gautas pareiškėjos K. B. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1–2).
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B., asmens (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) J. B. kartu su pareiškėja (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi jungtinės nuosavybės teise buvo įgiję nekilnojamąjį turtą – 0,06 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1987 m. lapkričio 17 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu įgijo sodo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas įregistruotas pareiškėjos vardu. Taip pat sutuoktiniai turėjo 1 000,00 Lt santaupų grynaisiais pinigais. Pareiškėja iš karto po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius. 1998 m. rudenį pusę su sutuoktiniu sukauptų santaupų (500,00 Lt) padovanojo anūkui M. B., o likusius 500,00 Lt išleido savo reikmėms. Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi po vyro mirties likęs nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas jos vienos vardu, o piniginės santaupos buvo laikomos namuose. Aukščiau nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjos atstovas, kuris taip pat paaiškino, jog 1998 m. vasarą K. B. remontavo sodo namelio verandą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjos pateikti įrodymai teismo bus pripažinti pagrįstais ir išsamiais (1 t., b. l. 30–31).
Suinteresuoti asmenys I. B. ir T. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Kartu nurodė, jog suvokdami, kad po tėvo J. B. mirties likusi ½ dalis žemės sklypo ir sodo namelio bei ½ dalis piniginių santaupų yra po jo mirties likusiu paveldimu turtu, kurį jie, kaip mirusiojo vaikai, turi teisę paveldėti, praėjus kelioms dienoms po tėvo mirties, motinai K. B. pareiškė, atsisakantys tėvo palikimo jos naudai. Nurodė, kad 1998 m. vasarą K. B. pradėjo rūpintis visu sodo žemės sklypu ir nameliu, šį turtą valdė kaip savo, namelį remontavo, mokėjo visus reikalingus mokesčius. 1998 m. rudenį K. B. savo anūkui M. B. padovanojo 500,00 Lt iš tų piniginių lėšų, kurias su sutuoktiniu iki jo mirties buvo sutaupę (1 t., b. l. 39).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje I. B. paaiškino, kad J. B. iki mirties ilgą laiką sirgo, negalėjo vaikščioti, o K. B. ir sutuoktinio ligos laikotarpiu ir jam mirus nepertraukiamai rūpinosi jiems priklausiusiu nekilnojamuoju turtu. Kartu paaiškino, kad K. B. po sutuoktinio mirties remontavo sodo namelio verandą. Paaiškino, kad po J. B. mirties K. B. buvo sukvietusi vaikus ir anūką ir padovanojo anūkui M. B. 500,00 Lt (2020 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 25 min. 24 sek.).
Teismo posėdyje T. A. paaiškino, kad abu jos tėvai gyveno pas ją. Motina po tėvo mirties intensyviai tvarkė sodo namelį. Paaiškino, kad motina nurodė, jog kartu su sutuoktiniu sutaupė 1 000,00 Lt. Kartu nurodė, kad K. B. savo anūkui M. B. padovanojo 500,00 Lt, o likusius 500,00 Lt panaudojo sodo priežiūrai (2020 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 29 min. 45 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. B. paaiškino, kad pareiškėja K. B. yra jo močiutė, o J. B. – senelis. Nurodė, kad 1998 m. rugsėjo mėnesį K. B. padovanojo jam 500,00 Lt, sakydama, kad čia dovana nuo senelio mokslams. Kartu paaiškino, kad po J. B. mirties, K. B. nepertraukiamai valdė sodo žemės sklypą su nameliu, jį prižiūrėjo (2020 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 08 min. 00 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustatė, kad K. B. ir J. B. buvo sutuoktiniai, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 3). K. B. ir J. B. turėjo dukrą T. A. ir sūnų I. B. (1 t., b. l. 5–8). Sutuoktiniai K. B. ir J. B., gyvendami santuokoje (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu jungtinės nuosavybės teise buvo įgiję nekilnojamąjį turtą – 0,06 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1987 m. lapkričio 17 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu įgijo sodo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas įregistruotas pareiškėjos vardu (1 t., b. l. 9–10). J. B. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 5). Duomenų apie tai, kad pareiškėjos santuoka su J. B. buvo nutraukta, byloje nėra.
Į bylą pateikta 2018 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja šios bendrijos nare yra nuo 1976 m. ir įsiskolinimų bendrijai neturi (1 t., b. l. 14).
Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. V. 2019 m. spalio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po J. B. mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (1 t., b. l. 15).
Palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini) galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – ir 1964 m. CK) bei 1969 m. Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – ir SŠK), todėl pareiškimas nagrinėjamas pagal tuo metu galiojusias įstatymų nuostatas.
Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 2–3 dalys).
Mirus J. B., pasibaigė jo ir pareiškėjos santuoka bei jų bendroji jungtinė nuosavybė ir ½ dalis sutuoktiniams priklausiusio turto liko kaip J. B. palikimas (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, 3 dalis; 23 straipsnio 1 dalis; 33 straipsnis).
Pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuotų asmenų I. B. ir T. A. paaiškinimai bei liudytojo M. B. parodymai apie tai, kad pareiškėja po sutuoktinio J. B. mirties mirusio sutuoktinio palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdė kaip savo byloje yra nuoseklūs.
Teismas, vadovaudamasis pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuotų asmenų I. B. ir T. A. paaiškinimais bei liudytojo M. B. parodymais, pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 14), sprendžia, jog K. B. po sutuoktinio J. B. mirties toliau rūpinosi sodo sklypu ir sodo nameliu, esančiais (duomenys neskelbtini), disponavo bendrai su sutuoktiniu sukauptomis santaupomis, t. y. K. B. po sutuoktinio J. B. mirties likusį turtą valdė, juo rūpinosi kaip savo turtu.
Pareiškėja nepraleisdama įstatyme nurodyto šešių mėnesių termino palikimui priimti, visą J. B. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, t. y. paveldėtą turtą faktiškai valdė kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2–3 dalys).
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo po sutuoktinio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.