Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-01-17 · Byla Nr. N-62-209-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-17
Bylos Nr.
N-62-209-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Nukentėjusysis
S. R. B.
Administracinė byla Nr. N – 062 – 209/2008Procesinio sprendimo kategorija – 37 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Romano Klišausko (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo S. R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. K. 2007 m. kovo 19 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2007 m. kovo 18 d. apie 14 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, neleido įgaliotiems asmenims (UAB „Avarija" darbuotojams), atvykusiems pagal S. R. B. iškvietimą apžiūrėti ir remontuoti vandentiekio, kurio vamzdyno dalis yra A. K. rūsyje. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinė komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Administracinė komisija) 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu A. K. už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė įspėjimą.

Šalies argumentai

A. K. kaip pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė nutarimą, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad UAB „Avarija" darbininkai buvo iškviesti ir skundas dėl jų neįleidimo į jam nuosavybės teise priklausantį rūsį buvo surašytas ir pateiktas išskirtinai toje pačioje laiptinėje gyvenančio S. R. B. iniciatyva. Teigia, kad kaimynas piktybiškai ir visais įmanomais būdais nori pakenkti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaimynams, tame tarpe ir jam. Pasak A. K. , UAB „Avarija" darbuotojų iškvietimas yra specialiai S. R. B. surežisuotas įvykis, inscenizuojant tariamą avariją ir piktybiškai bandant trikdyti jo šeimos ramybę ir privatų gyvenimą. Laikotarpiu, kurį S. R. B. skunduose policijai nurodė, jokios vandens sklendės, kurią galima būtų užsukti, jo rūsyje apskritai nebuvo. Pabrėžė, kad nė vieno iš kaimynų butuose, kuriuose vamzdžiai yra prijungti prie to paties vandens stovo, vanduo tuo laikotarpiu nebuvo dingęs. Todėl akivaizdu, kad galimos vandens B. bute dingimo priežastys negalėjo būti susijusios su dar neįrengtos sklendės tariamu užsukimu. Kitu atveju vanduo būtų dingęs ir kitų kaimynų butuose. Taip pat pabrėžė, kad minimas rūsys jam priklauso privačios nuosavybės teise ir tai nėra bendro naudojimo patalpos, į kurias gali bet kada patekti kiti asmenys. Tai, kad šiose patalpose yra dalis namo vandentiekio vamzdžių, neįgalina nei namo gyventojų, nei UAB „Avarija" darbuotojų be rimtos pateisinamos priežasties veržtis į šias patalpas. Atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju UAB „Avarija" darbuotojai jo tiesiogiai netgi nereikalavo atrakinti jam nuosavybės teise priklausantį rūsį, tai reikalavo padaryti pats S. R. B. Atsižvelgdamas į tai, kad tuo metu nė vienam iš kaimynų nebuvo dingęs vanduo, S. R. B. reikalavimas įsileisti į rūsį buvo nepagrįstas, todėl jis ir neįsileido.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 11 d. nutarimu pripažino, kad A. K. skundas tenkintinas. Nurodė, jog ATPK 188 straipsnyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, kada nepadaroma esminė žala piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.

A. K. pagal ATPK 188 straipsnį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis neleido UAB „Avarija" darbuotojams, atvykusiems pagal kaimyno S. R. B. iškvietimą dėl to, jog jo bute nėra šalto vandens, apžiūrėti vandentiekio vamzdžius, kurie yra A. K. buto rūsyje. Ta aplinkybė, ar A. K. jam priklausančiame rūsyje užsuko vandens sklendę, dėl ko S. R. B. bute nuo 2007-01-30 nebuvo šalto vandens, šiai bylai nėra svarbi, kadangi ši aplinkybė nebuvo inkriminuota kaip A. K. padarytas teisės pažeidimas, todėl teismas jos nesiaiškina. Šiai bylai teisingai išspręsti yra svarbu nustatyti, ar A. K. turėjo teisę atsisakyti įsileisti UAB „Avarija" darbuotojus aptariamu laiku į jam priklausantį rūsį.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad rūsys, kuriame yra bendri gyvenamojo namo vandentiekio vamzdžiai, priklauso nuosavybės teise A. K. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama, todėl ji laikytina įrodyta. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio l dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į rūsį ir atsisakydamas į jį įsileisti tiek UAB „Avarija" darbuotojus, tiek S. R. B. , A. K. teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad svarbių priežasčių, sąlygojančių neatidėliotiną įėjimą į A. K. rūsį, nebuvo. Taip pat nenustatyta, kad A. K. savo subjektine teise būtų piktnaudžiavęs (CK 137 straipsnio 3 dalis), ar pažeidęs principus, numatytus CK 1.137 straipsnio 2 dalyje. Ta aplinkybė, kad A. K. nuosavybės teise priklausančiame rūsyje yra bendri namo vandentiekio vamzdžiai, nesuteikia teisės minėtiems asmenims be savininko leidimo įeiti į šias patalpas, o šiam atsisakius į jas įsileisti - neatsiranda pagrindas traukti patalpų savininką atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį. Taigi, A. K. veiksmuose nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.

Įvertinus išdėstytą konstatuota, kad Administracinės komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas, o administracinė byla A. K. atžvilgiu nutrauktina.

II.

Nukentėjusiojo S. R. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos administracinio teismo nutarime padarytomis išvadomis. Aprašoma esanti situacija su vandentiekiu ir jam iškylančiais nepatogumais. Teigiama, kad gyvenant daugiabutyje bendrijos name turi būti laikomasi daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo ir bendrijos įstatų, kad kiekvienas bendrijos narys privalo laikytis reikalavimų naudojant ir prižiūrint bendrojo naudojimo objektus, šiuo atveju, bendrą vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną. Prašoma iš naujo deramai įvertinti A. K. veiką prieš jį ir jo šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už savavaldžiavimą, kuris įstatymų leidėjo suprantamas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Apygardos administracinis teismas po A. K. skundo išnagrinėjimo pripažino, kad jam inkriminuotuose veiksmuose nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.

Iš tiesų, administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame suformuluotas kaltinimas, nenurodytas įstatymas, kurio nuostatomis turėjo vadovautis A. K. Apelianto nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip savavaldžiavimas, nes jis, S. R. B. , teisingai teigia, kad klausimas susijęs su laikymusi daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo ir bendrijos įstatų. Apygardos administracinis teismas pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą ir jame nurodytas fakto aplinkybes turėjo patikrinti, ar pagrįstai nubaustas A. K. , t. y. ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas.

Kada apygardos administracinis teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad nenustatė inkriminuotoje A. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, tai apeliantui iškyla pareiga remiantis bylos medžiaga paneigti padarytųjų išvadų pagrįstumą. Kadangi apeliantas to nepadarė, o pareiškė prašymą, kuris nesiderina su apeliacinės instancijos teismo funkcijomis, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir apygardos administracinio teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą, S. R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas