Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-17 · Administracinė byla Nr. I-3426-562/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-17
Bylos Nr.
I-3426-562/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
T. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3426-562/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01520-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjai T. S., jos atstovei advokatei Gabėjai Jurgitai Steckienei, atsakovo atstovei Jurgitai Bertašiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Živilei Karčiauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. S. su skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2012-03-21 sprendimą Nr. (9.2.-)3-30013 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2012-05-09 sprendimą Nr. (11.1)1-2905 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“; 3) priimti naują sprendimą - perskaičiuoti paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2011-11-04 iki 2013-09-09 pritaikant palankesnį vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, t. y. tokį, kuris buvo taikomas motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti po pirmojo vaiko gimimo; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).

Pareiškėja pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustasis buvo nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa neprieštarauja LR Konstitucijos 29 str. 1 daliai, 38 str. 1, 2 dalims, 39 str. 1, 2 dalims, 48 str. 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams (b. l. 66-69)

Pareiškėja skunde paaiškino, kad pirmojo nėštumo metu nuo 2009-01-05 jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos UAB ,,Effigy“, kurioje tuo metu dirbo. Šių atostogų metu jai iš VSDFV buvo mokama motinystės pašalpa. Pirmasis vaikas gimė 2009-03-25. Nėštumo ir gimdymo atostogos po šio vaiko gimimo pasibaigė 2009-05-24. Laikotarpiu nuo 2009-05-25 iki 2012-03-25 jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos (iki kol vaikui sueis treji metai), o laikotarpiu nuo 2009-05-25 iki 2011-03-25 paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa (iki vaikui sukaks dveji metai). Šių atostogų metu 2010-09-30 dėl darbdavio likvidavimo buvo atleista iš darbo. Pasibaigus motinystės pašalpos mokėjimui, užsiregistravo Lietuvos darbo biržoje kaip iešknatis darbo asmuo. Joks darbas jai nebuvo pasiūlytas, o pačiai rasti darbo iki antrųjų nėštumo ir gimdymo atostogų antrojo nėštumo metu nepavyko. Antrojo nėštumo metu jai buvo paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-11-03. Antrasis vaikas gimė 2011-09-09. Laikotarpiu nuo 2011-11-04 iki 2013-09-09 jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir paskirta motinystės pašalpa (iki vaikui sukaks dveji metai). Tačiau ši pašalpa, priešingai nei ankstesnė, jau nebuvo skaičiuojama iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmoji) motinystės pašalpa, t. y. nebuvo pritaikytas palankesnis kompensuojamasis uždarbis, todėl pašalpa ženkliai (faktiškai per pusę) sumažėjo, nes pritaikytas dienos kompensuojamasis uždarbis, kurio pagrindu apskaičiuota pašalpa, sumažėjo nuo 134,70 Lt iki 90,78 Lt. Dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių ir VSDFV, kurie nusprendė, kad pašalpa apskaičiuota ir mokama pagrįstai ir teisingai. Nesutinka su priimtais sprendimais. Įstatymo 19 str. 7 d., 20 str. ir 21 str. aiškiai reglamentuoja atvejį, kai dėl darbdavio likvidavimo asmuo, besikreipiantis dėl pašalpos, įgyja teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą ir nesant galimybės jam suteikti vaiko priežiūros atostogų. Analogiškos normos įtvirtintos ir Pašalpų nuostatuose. Tačiau apie Įstatymo 19 str. 7 d. nuostatą nei atsakovas, nei tretysis asmuo savo raštuose net neužsiminė. Nei atsakovas, nei tretysis asmuo, priimdami ginčijamus sprendimus, neatsižvelgė ir į tai, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai skirti po antrojo vaikelio gimimo apskaičiuotas iš jos draudžiamųjų pajamų, turėtų laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-09-30 ir, kad 2010-10-01 jai faktiškai negalėjo būti suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, nes šios dienos išvakarėse buvo atliesta iš darbo ir faktiškai neturėjo jokių galimybių įsidarbinti jau sekančią dieną po atleidimo. Atsakovo ir trečiojo asmens pozicija - kad ją atleidus iš darbo dėl darbdavio bankroto ir visiškai nesant jos kaltės ar galimybės kažką pakeisti, jai negalėjo būti taikomas palankesnis kompensuojamasis uždarbis - yra ne tik nelogiška ir nesąžininga, bet ir nepateisinama. Pašalpų nuostatų 55 p. nuostatos taip pat patvirtina aukščiau minėtą, t.y., kad dėl darbdavio bankroto ar likvidavimo atleistas iš darbo asmuo, kreipdamasis dėl pašalpos skyrimo neprivalo pateikti įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo, t.y. jam neprivalo būti suteiktos vaiko priežiūros atostogos, pakanka dokumento, įrodančio atleidimo iš darbo pagrindą. Vadinasi tokiam asmeniui motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant ir į įstatyme numatytas lengvatas (šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į galimybę taikyti palankesnį kompensuojamąjį uždarbį). Pažymėtina ir tai, kad kreipiantis dėl motinystės pašalpos antrojo vaikelio nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui nuo 2011-07-01 iki 2011-11-03, nėštumo ir gimdymo atostogos faktiškai jai taip pat nebuvo suteiktos, nes tuo metu darbdavys jau buvo likviduotas, buvo atliesta. Nepaisant to, pašalpa jai buvo apskaičiuota ir mokama taikant palankesnį vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį.

Pareiškėja pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai. Prašyme paaiškino, kad nors įstatymo leidėjai, 2010 m. liepos 2 d. priimdami Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-982, mėgino užpildyti įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje anksčiau buvusią spragą, papildydami, kad ši nuostata taip pat taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, tačiau nei vienas teisės aktas iki šiol nereguliuoja situacijos, jei prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogos nutrūksta dėl visiškai nuo asmens nepriklausančių aplinkybių. Jos atleidimo iš darbo dėl įmonės bankroto faktas, kuris įvyko esant motinystės atostogose vaiko priežiūrai iki jam sueis treji metai, yra nuo jos valios nepriklausanti aplinkybė dėl kurios niekaip negalėjo pakeisti savo teisinę padėtį teisės į motinystės pašalpą sąlygų visumos kontekste, nes kitos nėštumo ir gimdymo atostogos faktiškai prasidėjo prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, kuriuo ji buvo atleista iš darbo dėl įmonės bankroto. Susiklosčiusios aplinkybės, kad ji buvo atleista iš darbo dėl įmonės bankroto, tačiau atleidimo iš darbo dieną vaiko priežiūros atostogos nutrūko, dėl minėtos teisinio reguliavimo spragos negali būti vertinamos kaip ribojančios pareiškėjos teisę ir užkertančios jai kelią gauti Konstitucijos garantuotą ir teisingą paramą motinystei. Mažesnio dydžio pašalpos skyrimas dėl minėtų aplinkybių, įvertinus valstybės aukščiausios galios teisės aktu - Konstitucija - prisiimtą valstybės pareigą užtikrinti šeimos, motinystės, kaip konstitucinių vertybių, apsaugą ir teikti socialinę paramą motinystei, pažeistų jos konstitucinę teisę į socialinę paramą motinystės atveju, jos teisėtus lūkesčius, taip pat neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatytu teisiniu reguliavimu gali būti sudaromos prielaidos situacijai, kai asmuo, net jei jis objektyviai negali dirbti dėl to, kad faktiškai prižiūri vaiką iki 3 metų ir turi padidintą socialinę apsaugą, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių (ženklaus pašalpos sumažėjimo), nepaisant savo situacijos būtų priverstas įsidarbinti bent vienai darbo dienai vien tik tam, kad darbovietėje gautų vaiko priežiūros atostogas, kad minėta Įstatymo 6 str. 3 d. nustatyta sąlyga visai priklausančiai pašalpai gauti būtų įvykdyta. Šioje situacijoje ji turėtų būti priversta įsidarbinti netrukus po antrojo vaikelio gimimo, dar būnant nėštumo ir gimdymo atostogose (kurios, beje, apmokėtos įprasta tvarka, taikant teisingą kompensuojamąjį uždarbį), kas absoliučiai netoleruotina ir prieštarauja visai eilei Konstitucijoje įtvirtintų garantijų. Todėl kyla pagrįstos abejonės, ar nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, bei Konstitucijos Konstitucijos 39 str. 1, 2 d. numatytą garantiją, kad Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą; dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias sąlygas ir kitas lengvatas. Be to, mažesnio dydžio pašalpos skyrimas vien dėl to, kad ji bent vieną dieną faktiškai nebuvo išleista atitinkamų atostogų savo darbovietėje, nes darbdavys bankrutavo, ne tik kad niekuo objektyviai nepaaiškinama, bet ir pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 str. Konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį; konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį; tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Minėtų ginčytinų teisės normų taikymas pažeidė asmenines jos ir jos šeimos Konstitucijoje laiduojamas teises bei garantijas, t. y. Konstitucijos 29 str. 1 d., kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, 38 str. 1, 2 d. numatytas garantijas, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę, Konstitucijos 39 str. 1 d. numatytą garantiją, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą, Konstitucijos 48 str. 1 d. numatytą garantiją, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju bei Konstitucijos 52 str. nuostatą, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Dėl minėtų konstitucinių nuostatų pažeidimo šiuo metu gauna maždaug dvigubai mažesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, nei jai priklausytų, jei ji būtų apskaičiuota teisingai, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus. Tokiu būdu valstybė per VSDFV atėmė iš jos įstatymų bei Konstitucijos laiduojamą teisę į didelę dalį motinystės pašalpos ir tuo pačiu apribojo galimybę tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-35). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama skirti ir mokėti jai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko, gimusio 2011-09-09, priežiūros atostogų laikotarpiu. Šios atostogos pareiškėjai buvo suteiktos nuo 2011-11-04, todėl vienos dienos kompensuojamasis uždarbis (90,78 Lt) motinystės pašalpai skirti apskaičiuotas pagal jos 2010-10-01 - 2011-09-30 laikotarpio draudžiamąsias pajamas (23 056, 88 Lt : 254 d. d.= 90,78). 2012-02-22 pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių kreipėsi prašydama paskirtą motinystės pašalpą perskaičiuoti pagal palankesnį kompensuojamojo uždarbio dydį. 2012-03-21 sprendimu Nr. (9.2-)3-30013 VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjai perskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą atsisakė. Vaiko, gimusio 2009-03-25, priežiūros atostogos pareiškėjai UAB „Effigy“ buvo suteiktos laikotarpiu nuo 2009-05-25 iki 2012-03-25. Dėl UAB „Effigy“ likvidavimo 2010-09-30 pareiškėja šioje įmonėje buvo atleista, taigi nuo šios datos pareiškėja faktiškai vaiko priežiūros atostogose nebebuvo, tačiau nuo 2010-10-01 motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas jai buvo tęsiamas vadovaujantis Įstatymo 19 str. 6 d. nuostata, numatančia, kad vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama toliau. Taikyti Įstatymo 6 str. 3 d. numatytą pašalpos skaičiavimo išimtį, kuri gali būti taikoma tik tuo atveju, kada apdraustasis laikotarpiu iš kurio draudžiamųjų pajamų turi būti skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpai skirti, buvo anksčiau gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo, kadangi pareiškėja 2010-10-01 - 2011-09-30 laikotarpiu, iš kurio draudžiamųjų pajamų jai turi būti skaičiuojama vaiko, gimusio 2011-09-09, priežiūros atostogų pašalpa, nebuvo nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėjos vaiko, gimusio 2009-03-25, priežiūros atostogos nutrūko 2010-09-30, t. y. jos atleidimo iš darbo dieną, o nuo 2010-10-01, pareiškėjai nesant vaiko priežiūros atostogose, pašalpos mokėjimas jai buvo tęsiamas Įstatymo 19 str. 6 d. pagrindu. Mano, kad motinystės pašalpa pareiškėjai apskaičiuota teisingai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepime nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 48-49). Atsiliepime nurodė, kad apskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą taikant Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, kadangi laikotarpiu (nuo 2010-10-01 iki 2011-09-30), iš kurio skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, pareiškėja nebuvo vaiko priežiūros atostogose, nes atleidimo iš darbo dieną (2010-09-30) šios atostogos buvo nutrauktos. Skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiuoti pareiškėjos reikalaujamu būdu, yra pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėja T. S. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2012-03-21 sprendimą Nr. (9.2.-)3-30013 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2012-05-09 sprendimą Nr. (11.1)1-2905 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“; priimti naują sprendimą - perskaičiuoti paskirtą laikotarpiu nuo 2011-11-04 iki 2013-09-09 motinystės (tėvystės) pašalpą, pritaikant palankesnį vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, t. y. tokį, kuris buvo taikomas motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti po pirmojo vaiko gimimo.

Iš bylos duomenių nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2011-12-02 gavo pareiškėjos prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2011-11-04 iki 2013-09-09. Nurodė, kad vaiko gimimo data 2011-09-09 (b. l. 36-37).

VSDFV Vilniaus skyrius 2011-12-12 sprendimu Nr. 6-24-20801 ,,Dėl T. S. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ nusprendė skirti T. S. motinystės pašalpą nuo 2011-11-04 iki 2013-09-09 (iki vaikui sukaks dveji metai)): 1 340,82 Lt per mėnesį (iki vaikui sukaks vieni metai); 766,18 Lt per mėnesį (iki vaikui sukaks dveji metai) (b. l. 41). Sprendime nurodyta, kad vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 21,1 d. d.; dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo datai): asmens – 90,78 Lt, minimalus – 18,48 Lt, maksimalus – 221,80 Lt. Minimali mėnesio pašalpa – 390, 00 Lt.

VSDFV Vilniaus skyrius 2012-02-22 gavo pareiškėjos prašymą paskirtą motinystės pašalpą nuo 2011-11-04 apskaičiuoti pagal palankesnį kompensuojamąjį vidurkį. Pašalpą prašė skirti iki vaikui sueis 2 metai, t. y. 2013-09-09 (b. l. 45).

VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2012-03-21 rašte Nr. (9.2)-3-30013 ,,Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“ informavo pareiškėją, kad pagal galiojančias teisės aktų nuostatas motinystės (tėvystės) pašalpa laikotarpiu nuo 2011-11-04 iki 2013-09-03 jai apskaičiuota ir mokama pagrįstai ir teisingai. Motinystės (tėvystės) pašalpa nebus perskaičiuota (b. l. 46-47).

Pareiškėja nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu pateikė skundą VSDFV (b. l. 50-52).

VSDFV 2012-05-09 sprendimu Nr. (11.1)I-2905 ,,Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“ netenkino pareiškėjos skundo. Sprendime išdėstė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimą. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2011-12-12 sprendimu Nr. 6-24-20801 pagrįstai, iki vaikui sukaks 1 metai, paskyrė 1 340,82 Lt (90,78 Lt x 21,1 d. d. x 70 proc), o nuo vaiko 1 iki 2 metų - 766,18 Lt (90,78 Lt x 21,1 d. d. x 40 proc.) per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Nuo 1 340,82 Lt sumos atskaičiavus 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmoką (80,45 Lt) bei 15 procentų gyventojų pajamų mokestį (101,85 Lt, pritaikius 661,84 Lt neapmokestinamąjį pajamų dydį) VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai moka 1 158,52 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl LR ligos ir motinystės socialinio draudimo (2009-12-22 įstatymo Nr. XI-639 redakcija) įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 6 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ginčo situacijai.

Įstatymo 6 straipsnio 1 d. nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį. Įstatymo 6 straipsnio 2 d. nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Įstatymo 6 straipsnio 3 d. nustato, kad jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustasis buvo nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pirmojo nėštumo metu nuo 2009-01-05 pareiškėjai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos UAB ,,Effigy“, kurioje pareiškėja dirbo. 2009-03-25 gimus pirmam vaikui, nėštumo ir gimdymo atostogos pasibaigė 2009-05-24 ir laikotarpiu nuo 2009-05-25 iki 2012-03-25 pareiškėjai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir paskirta pašalpa. Pareiškėja 2010-09-30 buvo atleista iš darbo dėl įmonės likvidavimo. 2011-09-09 gimus antram vaikui, pareiškėjai laikotarpiu nuo 2011-11-04 iki 2013-09-09 buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir paskirta motinystės pašalpa.

Įstatymo 16 str. 4 d. nustatyta, kad moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu.

Įstatymo 19 str. 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, įstatymų nustatyta tvarka išleistam vaiko priežiūros atostogų ir gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma motinystės (tėvystės) pašalpai, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu (6 d.); vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą arba atitinkančiam šio straipsnio 2 ar 3 dalies reikalavimus, atleistam iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavusiam vaiko priežiūros atostogų, motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma motinystės (tėvystės) pašalpai, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai (7 d.).

Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 (toliau ir Nuostatų), 38-42 punktuose.

Pagal Nuostatų 9 p. asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).

Pareiškėjos teigimu, ji atitinka Įstatymo 6 str. 3 dalyje nustatytas sąlygas, todėl motinystės pašalpa turėjo būti apskaičiuota vadovaujantis šia įstatymo nuostata.

Minėta, kad Įstatymo 6 str. 3 d. naujai motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės (tėvystės) pašalpa, įtvirtinta sąlyga - visą nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustajam būti nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogose. Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjai T. S. esant vaiko, gimusio 2009-03-25, priežiūros atostogose, kurios buvo suteiktos iki 2012-03-25, ji 2010-09-30 buvo atleista iš LUAB „Effigy“ pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (likvidavus darbdavį) (b. l. 118). Atsižvelgiant į šiuos nagrinėjamos bylos duomenis, ginčo atveju nėra pagrindo taikyti minėto Įstatymo 6 str. 3 d. nuostatas, kadangi pašalpai apskaičiuoti reikšmingu laikotarpiu (2010-10-01 – 2011-09-30) pareiškėja iš darbo buvo atleista dėl įmonės likvidavimo. Todėl pagrįstai atsakovas šiuo atveju taikė Įstatymo 19 straipsnio 6 d. nuostatas.

Pareiškėja nurodo, kad apskaičiuojant paskirtąją pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu prieš antrojo vaiko gimimą, apskaičiuojant pašalpą buvo pritaikytas palankesnis kompensuojamojo užmokesčio skaičiavimas, nors darbdavys prieš prasidedant šioms atostogoms jau buvo bankrutavęs.

Vertinant šiuos pareiškėjos motyvus, pažymėtina, kad asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė) (Nuostatų 9 p.). Todėl ginčo atveju yra reikšmingas laikotarpis, iš kurio draudžiamųjų pajamų buvo apskaičiuotas vidutinis dienos kompensuojamas uždarbis motinystės pašalpai skirti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad dėl 2011-09-06 gimusio antro vaiko teisę gauti motinystės pašalpą pareiškėja įgijo nuo 2011-11-04, todėl vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuotas iš laikotarpio nuo 2010-10-01 iki 2011-09-30. Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį skirta nuo 2011 m. liepos 1d. iki 2011 m. lapkričio 3 d. (b. l. 14). Tokiu būdu skiriasi draudžiamųjų pajamų laikotarpiai.

Vertinant pareiškėjos motyvus dėl Nuostatų 55 punkte nustatyto reglamentavimo, pažymėtina, kad ši norma taip pat nustato, kad kai į teritorinį skyrių dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpų kreipiasi asmuo, atleistas iš darbo nėštumo metu ar nėštumo ir gimdymo atostogų arba vaiko priežiūros atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavęs vaiko priežiūros atostogų, atleidimo iš darbo pagrindas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis arba pateiktus dokumentus, įrodančius atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo (potvarkio) dėl atleidimo iš darbo nuorašas, darbo sutarties nuorašas, potvarkio nuorašas ir panašiai).

Pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėja ir remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-146-2414/2011, nagrinėjamoje byloje vadovautis šiuo teismo sprendimu nėra pagrindo, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju skiriasi pareiškėjos nurodytos administracinės bylos ir šios administracinės bylos faktinė situacija bei teisinis reglamentavimas. Administracinėje byloje Nr. A-146-2414/2011 buvo susiklosčiusi situacija, kad būdama pirmojo vaiko priežiūros atostogose, iki jam sueis dveji metai, pareiškėja buvo atleista iš darbo dėl įmonės bankroto ir šiomis aplinkybėmis prasidėjo jos antrasis nėštumas, kuris nepateko į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2008 m. gruodžio 4 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad ši teisės spraga buvo pašalinta 2010 m. liepos 2 d. priėmus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-982 (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodytas teismo sprendimas nėra reikšmingas nagrinėjamam ginčui.

Pareiškėja pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustasis buvo nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa neprieštarauja LR Konstitucijos 29 str. 1 daliai, 38 str. 1, 2 dalims, 39 str. 1, 2 dalims, 48 str. 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams.

Vertinant šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, taikytinas įstatymų nuostatas, daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjos iškeltų abejonių dėl Įstatymo 6 straipsnio 3 dalies prieštaravimo LR Konstitucijos 29 str. 1 daliai, 38 str. 1, 2 dalims, 39 str. 1, 2 dalims, 48 str. 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principams, turi būti tenkinamas prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Minėta, kad pareiškėjos teisė gauti motinystės pašalpą yra nustatyta Įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje.

Pareiškėja, pateikdama reikalavimus panaikinti ginčijamus sprendimus, teismo taip pat prašo priimti naują sprendimą - perskaičiuoti paskirtą laikotarpiu nuo 2011-11-04 iki 2013-09-09 motinystės (tėvystės) pašalpą pritaikant palankesnį vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, t. y. tokį, kuris buvo taikomas motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti po pirmojo vaiko gimimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės aktais administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį administraciniai teismai pagal jiems suteiktą kompetenciją sprendžia tik ginčus viešojo administravimo srityje ir negali priimti sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-03-21 sprendimą Nr. (9.2.-)3-30013 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“ ir VSDFV 2012-05-09 sprendimą Nr. (11.1)1-2905 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“ bei priimti naują sprendimą ir perskaičiuoti paskirtą laikotarpiu nuo 2011-11-04 iki 2013-09-09 motinystės (tėvystės) pašalpą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos T. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos T. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėVioleta BalčytienėArūnas Dirvonas