- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- AN2-354-255/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00241-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rajono rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutarties, kuria V. B. skundas netenkintas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Kelių policijos skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. nutarimas paliktas nepakeistu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu V. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį subendrinta 850 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams, už tai, kad jis 2018 m. vasario 23 d. 23 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), nesegėjo motociklininko šalmo, vairavo galingąjį keturratį, kuris buvo neįregistruotas nustatyta tvarka bei neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, iš chuliganiškų paskatų, norėdamas pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, keturratį vairavo taip, kad jis apsisuktų vietoje, slystų šonu, taip keldamas grėsmę eismo saugumui. Po to, 23 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, iš chuliganiškų paskatų, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tempdamas policijos pareigūną sukosi ratu, nesuvaldė vairuojamo keturračio, atsitrenkė į policijos tarnybinį automobilį ir jį apgadinęs pasišalino iš įvykio vietos. Šį nutarimą V. B. apskundė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rajono rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rajono rūmai 2018 m. spalio 3 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. skundo ir Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. nutarimą paliko nepakeistu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. B. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rajono rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti toje dalyje, kurioje jo patikslintas skundas buvo netenkintas ir administracinio nusižengimo bylą jam pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį nutraukti bei pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rajono rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį toje dalyje, kurioje jam pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį kartui su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, šį terminą sutrumpinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas visiškai neatsižvelgus į jo, V. B., paaiškinimus ir pačių policijos pareigūnų parodymus. Pažymi, jog jis nevairavo keturračio chuliganiškai, o policijos pareigūnai nestabdė jo pagal įstatymų reikalavimus. Apelianto manymu, jis tą vakarą, t. y 2018 m. vasario 23 d., nei sau, nei kitiems eismo dalyviams pavojaus nekėlė, vairuodamas keturratį jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Nurodo, jog jį stabdę pareigūnai, nors ir vilkėjo uniformą su šviesą atspindinčiais ženklais, tačiau jo nestabdė nei su šviečiančia reguliuotojo lazdele ar šviesą atspindinčiu skrituliu, nebuvo įjungę patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos spalvos švyturėlių, kaip to reikalauja teisės aktai. Taip pat apeliantas tvirtina, jog policijos pareigūnų nepastebėjo, nepajuto ką nors kliudęs, apie eismo įvykį sužinojo tik po kelių dienų. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog jis neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, policijai geranoriškai atlygino padarytą žalą, darbinių funkcijų atlikimui ir šeimos poreikių užtikrinimui jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, todėl prašo sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas nesutinka su V. B. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 4 d. administracinę bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės bei paskyrė jam už padarytus administracinius nusižengimus teisėtas nuobaudas bei parinko jam tinkamą administracinio poveikio priemonės terminą.
8. Nors V. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl minėto įvykio iš dalies nepripažįsta ir tvirtina, kad nevairavo chuliganiškai ir jo pareigūnai nestabdė pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais, kurie buvo patvirtinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, administracinio nusižengimo nutarimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paties V. B. paaiškinimu, liudytojų, t. y. policijos pareigūnų parodymais, policijos automobilio vaizdo registratoriaus įrašu bei kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šiuos įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą visos įrodymų analizės nebekartoja, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B., neigdamas savo kaltę, tik siekia išvengti administracinės atsakomybės, o jo parodymų teisme nepatvirtino jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog V. B. chuliganiškai vairavo galingąjį keturratį, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustoti, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog iš bylos medžiagos neginčytinai nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems, aiškiai išreikštiems reikalavimams būdamas (duomenys neskelbtini) degalinėje, t. y. policijos pareigūnai, būdami (duomenys neskelbtini) degalinėje ir pamatę asmenį, kuris iš chuliganiškų paskatų, norėdamas pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, keturratį vairavo taip, kad jis apsisuktų vietoje, slystų šonu, taip keldamas grėsmę eismo saugumui, nusprendė jį pasivyti, tačiau sugrįžę į tarnybinį automobilį iškart neįjungė tarnybinio automobilio švyturėlių, kadangi minėto keturračio nebematė, tačiau šiek tiek pavažiavus, kitoje degalinėje (duomenys neskelbtini) atpažino minėtą keturratį, todėl įvažiavę į degalinės teritoriją, sustojo, ir išlipę iš tarnybinio automobilio nuėjo prie užvesto keturračio stovinčio asmens. Be to, iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad V. B. prie jo priėjus uniformuotiems policijos pareigūnams užšoko ant užvesto keturračio ir bandė nuo jų pasprukti, policijos pareigūnai įsikibę į V. B. bandė jį sulaikyti, tačiau V. B. nepaisydamas susidariusios situacijos ir nekreipdamas dėmesio į tai, kad jį iš abiejų pusių laiko uniformuoti policijos pareigūnai, nesustojo, dėl ko trenkėsi į tarnybinį policijos automobilį (vaizdo įraše matyti, kaip automobilis sujuda) ir apsisukęs nuvažiavo tolyn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojų parodymai, policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuota vaizdo medžiaga patvirtina V. B. kaltę, padarius visus jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.
9. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų – policijos pareigūnų duotais parodymais teisme, kadangi jie patys betarpiškai dalyvavo įvykyje, todėl pirmosios instancijos teismui detaliai ir nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie rodytų, kad policijos pareigūnai turėjo tikslą apkalbėti V. B..
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka V. B. kaltei pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį konstatuoti. Remiantis šių įrodymų visuma byloje nustatyta, kad V. B. 2018 m. vasario 23 d. 23 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), nesegėjo motociklininko šalmo, vairavo galingąjį keturratį, kuris buvo neįregistruotas nustatyta tvarka bei neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, iš chuliganiškų paskatų, norėdamas pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, keturratį vairavo taip, kad jis apsisuktų vietoje, slystų šonu, taip keldamas grėsmę eismo saugumui. Po to, 23 val. 53 min. (duomenys neskelbtini) degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, iš chuliganiškų paskatų, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tempdamas policijos pareigūną sukosi ratu, nesuvaldė vairuojamo keturračio, atsitrenkė į policijos tarnybinį automobilį ir jį apgadinęs pasišalino iš įvykio vietos.
11. Apeliaciniu skundu V. B. taip pat prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. prašymas nėra pagrįstas, kadangi V. B. nuobaudą buvo atsižvelgta atsižvelgė į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi ir savo noru atlygino administraciniu nusižengimu padarytą žalą, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija, priėmusi nutarimą, įvertino visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes ir už V. B. padarytus nusižengimus paskyrė atitinkamų straipsnių (jo dalių) sankcijose nustatytas minimalias nuobaudas: pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 30 eurų baudą, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį 50 eurų baudą, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 eurų baudą su specialiosios teisės – teisė vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį 30 eurų baudą, pagal ANK 426 straipsnio1 dalį 600 eurų baudą su specialiosios teisės – teisė vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį 850 eurų baudą su specialiosios teisės – teisė vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. B. skirtos administracinės nuobaudos buvo subendrintos ir paskirta galutinė 850 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesių laikotarpiui. Su tokiu Institucijos, priėmusios V. B. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų ir Institucijos nustatytų V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti laikomas kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog iš V. B. skundo pirmosios instancijos teismui bei skundo apeliacinės instancijos teismui matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tik iš dalies pripažįsta savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų. Be to, prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau V. B. padarytas nusižengimas – chuliganiškas galingojo keturrarčio vairavimas, nepaklusimas uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams, eismo įvykio sukėlimas, kuris lėmė policijos transporto priemonės apgadinimą ir pasišalinimas iš įvykio vietos – akivaizdu negali būti laikomas nepavojingu.
13. Apeliaciniame skunde V. B. nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina užtikrinti šeimos poreikius ir darbinių funkcijų įgyvendinimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti V. B. skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. B. skirtos minimalios ANK straipsnių sankcijose numatytos baudos ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka V. B. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Institucijos ir pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl V. B. kaltės ir jam paskirtos galutinės nuobaudos teisėtumo, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rajono rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rajono rūmų 2018 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.