Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Kraponienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. L., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. G. 1997-09-30 pagimdė sūnų A. G. (b.l. 8-9).

Tiesiogiai posėdyje išklausytas nepilnametis A. G. (CK 3.177 str.) paaiškino, kad jis gyvena su mama (duomenys neskelbtini), mokosi Tuskulėnų mokyklos 7 klasėje, jokių būrelių ar užsiėmimų nelanko, po pamokų būna namuose, daro pamokas, piešia, žiūri televizorių. Per išeigines A. eina su mama į vandens parką, buvo cirke, atostogavo pas mamos seserį kaime. Anksčiau yra sirgęs tonzilių, plaučių uždegimu, šiaip yra sveikas. Maistą namuose gamina, mokymosi priemones nuperka ir juo rūpinasi tik mama, santykiai su mama geri. Mama jam pasakojusi, kai buvusi jauna draugavusi su tėčiu. Ji rodžiusi jo nuotraukas ir sakiusi, kad jo tėtis yra A. L.. A. norėtų bendrauti su tėčiu (b.l. 232-234).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė (CK 3.178 str.) nurodė, kad atsakovo tėvystė patvirtinta moksliniais įrodymais, dėl nepilnamečio A. gyvenamosios vietos ginčo tarp tėvų nėra, išlaikymas nepilnamečiui A. turėtų būti priteistas didesne suma negu 400 Lt, priteistas turėtų būti ir išlaikymo įsiskolinimas (b.l. 281).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Dėl gimimo akto įrašo pripažinimo negaliojančiu ir tėvystės nustatymo

Pagal galiojusio SŠK 61 straipsnio nuostatas, vaikui gimus iš nesančios santuokoje vienišos motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vaiko tėvo vardas įrašomas motinos nurodymu. Pasvalio rajono CM skyrius vadovavosi galiojusiomis teisės normomis įregistruodamas A. G. gimimą, todėl nėra pagrindo gimimo akto įrašą pripažinti negaliojančiu. Nustačius tėvystę, teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą (CPK 392 str. 2 d.), tuo pačiu padarytų pakeitimus A. G. gimimo akto įraše.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (DNR ekspertizės išvados). Ekspertizės, siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados patvirtino (b.l. 252-257), kad A. L. yra nepilnamečio A. G., gimusio 1997-09-30, tėvas (CK 3.148 str. 1 d.). Atlikus DNR ekspertizę, atsakovas nebeginčijo savo tėvystės ieškovės sūnaus A. atžvilgiu. Išklausytas posėdyje nepilnametis patvirtino žinantis, kad A. L. yra jo tėvas. Nustačius tėvystę, teismas atsakovą A. L. pripažįsta A. G., gimusio 1997-09-30, tėvu, o nepilnametį A. G. – atsakovo A. L. sūnumi (CPK 392 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nepilnametis A. nuo gimimo gyvena su motina J. G., kuri sudariusi sūnui geras gyvenimo, mokymosi ir poilsio sąlygas (b.l. 51-52). Pats A. teisme pasakojo, kad žino tik tėvo vardą ir pavardę, matė jį nuotraukose, tačiau jo nepažįsta. Atsakovas A. L. neprieštarauja, kad sūnaus A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, šiuo klausimu ginčo tarp nepilnamečio A. tėvų nėra.

Dėl nepilnamečio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d., 3 d.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Teismas įpareigotas, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė J. G. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį A. išleidžianti 1800 Lt (b.l. 84), vėliau pateikė teismui būtinų išlaidų A. skaičiuotę, kurioje nurodė per mėnesį skirianti sūnui 1999,04 Lt (b.l. 108). Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji aprūpino nepilnametį sūnų gyvenamuoju plotu, per mėnesį reikia grąžinti 2000 Lt būsto paskolą bankui, A. tenka 1000 Lt, t.y. ½ dalis paskolos, ši suma sudaro didžiąją dalį A. išlaidų. Ieškovė prašanti priteisti iš atsakovo 600 Lt dydžio išlaikymą, o tai sudarytų 1/3 dalį visos būtinos A. išlaikymui sumos (b.l. 279).

Teismas, išanalizavęs A. poreikius, nustatė, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinos ir priskirtinos A. Ieškovė nusprendė įsigyti trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini) naujos statybos name, prestižiniame rajone, su garažu (b.l. 205-208), todėl mėnesinė įmoka už būsto paskolą sudaro 2000 Lt, tačiau atsakovas neprivalo apmokėti ½ dalies ieškovės paimtos būsto paskolos. Neturint lėšų galima su nepilnamečiu sūnumi gyventi ir mažesnio ploto bute, senesnės statybos name, tuo pačiu sumažinti išlaidas būstui. Išklausytas nepilnametis pripažino, kad šiuo metu jokių būrelių ar mokamų užsiėmimų nelanko, yra sveikas. Tokiu būdu ieškovė neįrodė būtinumo išleisti 1800 Lt ar 1999,04 Lt per mėnesį sūnaus A. poreikiams patenkinti, nes į šią sumą įkalkuliavo jai priklausančio asmeninės nuosavybės teise būsto išlaidas. Atsižvelgdamas į A. amžių, sveikatos būklę, pomėgius, teismas mano, kad per mėnesį A. išlaikymui reikia skirti nuo 1000 Lt iki 1100 Lt.

Nepilnamečio motina J. G. dirba UAB „Makveža“ prekybos centro direktore ir gauna 3000 Lt – 3300 Lt darbo užmokestį, dirba UAB „Antagutė“ valytoja ir gauna 500 Lt darbo užmokestį, jos mėnesio pajamos 3500 Lt-3800 Lt, iš kurių 2000 Lt sumoka bankui (b.l. 196-199, 279). Asmeninės nuosavybės teise ieškovė valdo vertingą nekilnojamąjį turtą, ½ dalį 2.0000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) (b.l. 201-204) Šiuo vertingu asmeniniu turtu ieškovė gali disponuoti savo nuožiūra ir gauti papildomų pajamų pragyvenimui bei sūnaus išlaikymui. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi.

Nepilnamečio tėvas A. L. dirba Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje ugniagesiu-gelbėtoju ir gauna 1860 Lt darbo užmokestį, dirba UAB „Dagris“ šaltkalvio mokiniu ir gauna 198 Lt darbo užmokestį, jo mėnesio pajamos 2058 Lt, iš kurių 700 Lt sumoka bankui (b.l. 42, 91, 210-211, 280). Kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su šeima, atsakovas neturi. Atsakovas išlaiko dar vieną sūnų B., gimusį 2007-05-22 (b.l. 38), sūnaus motina Ž. L. nedirba, pajamų ir turto neturi (b.l. 215-218).

Išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis, todėl pagal įstatymą nepilnamečio motina, kurios turtinė padėtis yra, akivaizdžiai, geresnė, turėdama pareigą išlaikyti tik vieną sūnų, privalo teikti nepilnamečiui A. didesnį išlaikymą negu tėvas. Teismas įsitikino, kad atsakovas neišgali mokėti sūnui A. kas mėnesį 600 Lt dydžio išlaikymą, tačiau negali sutikti su atsakovo siūloma 300 Lt suma. Jeigu, atsakovo teigimu, jis skiria sūnui B. išlaikyti 400 Lt per mėnesį (b.l. 280), tai teismas, atsižvelgdamas į A. amžių, mokymąsi ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, mano, kad tėvas A. L. turėtų skirti A. ne mažesnį kaip 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Pasikeitus tėvo turtinei padėčiai, priteisto išlaikymo suma nepilnamečiui A. turi būti padidinta (CK 3.201 str. 1 d.).

Įstatymo speciali norma numato, jeigu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Atsakovas pripažino, kad jokios materialinės paramos nuo pat A. gimimo nėra jam skyręs, todėl iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. už trejus paskutinius metus priteisiamas 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimas (400 Lt x 36 mėn.).

Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo

Nagrinėjant bylą atsakovas pateikė nedarbingumo pažymėjimą ir paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą (b.l. 271-273). Atsakovo atstovas paaiškino, kad A. L. patyrė traumą darbo metu, nedarbingumas gali būti tęsiamas 120 kalendorinių dienų, po to bus sprendžiamas klausimas, ar dėl sveikatos atsakovas galės toliau dirbti Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje ugniagesiu-gelbėtoju. Atsakovo atstovo nuomone, bylą būtina stabdyti, nes gali pasikeisti atsakovo turtinė padėtis.

Teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Laikinas atsakovo nedarbingumas nelaikomas esminiu turtinės padėties pasikeitimu. Teismas negali vadovautis spėlionėmis, kaip ateityje pasikeistų ar nepasikeistų atsakovo turtinė padėtis, jeigu jis dėl sveikatos būtų pripažintas netinkamas tolimesniai tarnybai. Tam yra įtvirtinta CK 3.201 straipsnio norma, kurioje numatyta galimybė peržiūrėti sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinęs visiškai ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio gyvenamosios vietos, o reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš dalies, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 3463,60 Lt patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 262,60 Lt sumokėtą žyminį mokestį, (b.l. 2, 23), 585 Lt liudytojos atvykimo išlaidas (b.l. 229), 900 Lt DNR ekspertizės išlaidas (b.l. 270), 1716 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (b.l. 227).

Patenkinęs ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš dalies, teismas iš ieškovės atsakovui priteisia 1980 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 33).

Patenkinęs ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš dalies, teismas iš atsakovo priteisia į valstybės biudžetą 144 Lt žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovė atleidžiama (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.) ir 36 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 92 str., 96 str. 1 d., 99 str.).

Patenkinęs ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš dalies, teismas iš ieškovės priteisia į valstybės biudžetą 18 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 92 str., 96 str. 1 d., 99 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, 375-378 straipsniais, 389, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. L. a.k(duomenys neskelbtini) yra A. G. a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o A. G. a.k(duomenys neskelbtini) yra A. L. a.k(duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio A. G. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. G. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo A. L. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. G. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2009-08-14, kol sūnus sulauks pilnametystės, ir 14400 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – motinai J. G. a.k(duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. L. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 3463,60 Lt (trijų tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt trijų litų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas J. G. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. G. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 1980 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas A. L. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. L. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 144 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį ir 36 Lt (trisdešimt šešių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš J. G. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18 Lt (aštuoniolikos litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti Pasvalio rajono CM skyriui, įregistravusiam vaiko gimimą, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą ir padarytų pakeitimus A. G. a.k(duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše.