- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-26
- Bylos Nr.
- A-438-1621-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės “VVARFF-JOLDIJA“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “VVARFF-JOLDIJA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “VVARFF-JOLDIJA“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas UAB „VVARFF-JOLDIJA“ su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė:
- panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-08-17 patvirtintą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-287;
- pripažinti, kad UAB „VVARFF-JOLDIJA“ paruošto žemės sklypo Palangoje, Vytauto g. 38 (pagal Palangos CD DP sklypo Nr. 5) detaliojo plano procedūros ir sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus;
- įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą su teigiama išvada.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2006-07-28 pateikė patikrinimui žemės sklypo Palangoje, Vytauto g. 38 detalųjį planą. Atsakovas 2006-09-28 surašė patikrinimo aktą Nr. PL-349 su neigiama išvada, kurį patvirtino Klaipėdos apskrities viršininkas. 2006-10-04 pakartotinai kreipėsi į atsakovą, tačiau 2006-12-11 vėl buvo surašytas ir patvirtintas patikrinimo aktas Nr. PL-445 su neigiama išvada. 2006-12-20 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri patenkino skundą, nurodant, jog teritorijų planavimo dokumento rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimus, o patikrinimo akte nurodyti trūkumai nėra esminiai. Pakartotinai pateikus detalųjį planą patikrinti atsakovui, 2007-03-09 vėl surašytas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. PL-68 su neigiama išvada, siūlant detaliojo plano projektą pataisyti ir, atlikus privalomas svarstymo ir derinimo procedūras, pateikti tikrinti pakartotinai. Patikrinimo aktas Nr. PL-68 buvo apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-2147-243/2007), skundas paliktas nenagrinėtu. Detaliojo plano projektas pakartotinai pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuris 2007-08-17 patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-287 su neigiama išvada. Pareiškėjo teigimu, su šio akto išvada nesutiko ir 2007-08-21 kreipėsi skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2007-09-07 išnagrinėjo skundą ir raštu Nr. 6.3-484-B patenkino skundą.
Kaip paaiškino pareiškėjas, atsakovo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo neigiama išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Detaliajame plane laikomasi Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 įsakyme Nr. 584 nustatytų žemės sklypo duomenų, architektūrinių-urbanistinių apribojimų, užstatymo tankio ir intensyvumo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Surašant patikrinimo aktą atsakovas privalėjo vadovautis Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolais, kuriais yra pritarta teritorijų planavimo dokumentui. Pakeistas spalvinis žymėjimas brėžinyje negali būti laikomas esminiu ir lemiančiu sprendinių ir planavimo procedūrų rezultatus.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad 2007-08-17 patvirtintas teritorijų planavimo dokumentų aktas Nr. PL-287 priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, todėl neturėtų būti naikinamas. Taip pat nurodė, jog detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 38.2 ir 39.4 punktai nustato, jog ruošiant detaliuosius planus, rengiama statinių vizualizacija – sklype numatomų statyti statinių tūrinis, erdvinis pavaizdavimas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad 3 aukštų daugiabučio gyvenamojo namo vizualizacija pateikta tik pradiniame etape, o Palangos miesto savivaldybei nepritarus tokio pastato statybai, pareiškėjas pakoregavo savo planus ir nusprendė statyti 2 aukštų gyvenamąjį namą. Pagrindinio brėžinio teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje nurodyta, kad užstatymo tankis 25 %, užstatymo intensyvumas – 30%, tačiau galiojančiame specialiajame paminklosauginiame plane, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, nustatyta, kad sklypų užstatymo tankis turėtų būti 3 kartus mažesnis. Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kultūros pavaldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2005-07-20 planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 52 5.2 punkte nurodyto planuojamai teritorijai taikomo galiojančio specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, 7.5.1, 7.5.2, 7.5.3 punkto dalyje, bei 9.2.2 punkte nustatytiems reikalavimams. Atsakovas akcentavo, jog buvo pažeisti Teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200, 20 punktas, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079, 20 punktas bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30, 31 straipsniai, kadangi pareiškėjams prieš pateikiant pakartotiniam patikrinimui pataisytą detalųjį planą, pakartotinai nebuvo atliktos viešo svarstymo procedūros.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą, prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. 2004-05-03 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau tekste – Taisyklės), jų 45.3 ir 48 punktai taip pat numato, kad prieš teikiant tvirtinti detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje - apskrities viršininko administracijoje ir tikrinimo rezultatas yra patikrinimo aktas. Pareiškėjas vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis pateikė žemės sklypo Vytauto g. 38 (pagal Palangos CD DP sklypo Nr. 5) detalųjį planą patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai - Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kuri 2007-08-17 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-287 pateikė neigiamą žemės sklypo, esančio Vytauto g. 38, Palangoje detalaus plano patikrinimo išvadą, motyvuodama, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka pagrindinio brėžinio sprendinių ir privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo rodiklių, detaliojo plano sprendinių privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo rodikliai prieštarauja Kultūros pavaldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2005-07-20 išduotoms planavimo sąlygoms Nr. 52 detaliojo planavimo dokumentams rengti, o būtent jose nurodytiems planuojamai teritorijai taikomiems galiojančio specialiojo paminklosauginio plano sprendiniams ir reikalavimams. Taip pat buvo nurodyta, kad detaliojo plano projektas pakartotinai pateiktas tikrinimui, nesilaikant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, neatlikus derinimo procedūrų, neatlikus privalomos viešo svarstymo procedūros. Taigi, teismo nuomone, būtina nustatyti, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas pateikti neigiamą planavimo dokumento patikrinimo išvadą, motyvuojant prieštaravimu paminklosauginiam planui, neatitikimu pagrindinio brėžinio sprendiniams bei nesilaikymu privalomų derinimo ir svarstymo procedūrų.
Teismas pabrėžė, jog Taisyklių 28 punktas (redakcija galiojusi iki 2006-10-27) numatė, kad prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją - savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad jis išduotų planavimo sąlygas. 2005-07-21 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas, l.e. vedėjo pareigas R.Grikšas išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, nurodant planuojamam sklypui taikomus galiojančius atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, bei savivaldybės vyriausiojo architekto iš kitų institucijų gautas sąlygas. Tarp minimų sąlygų yra ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio išduotos, vedėjo A.Gintaro patvirtintos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti. Šių sąlygų 5 punkto 2 papunktyje yra nurodyta, kad rengiant planavimo dokumento sprendinius turi būti taikomas specialusis planas: Specialusis paminklosauginis planas (patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1997-07-29 sprendimu Nr. 134). Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-05-23 įsakymu Nr. D1-200 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas (toliau tekste – Aprašas), kuris reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentų tikrinimą. Aprašo 8.4 punktas numato, kad tikrinant detaliojo plano dokumentų sprendinius, tikrinamas dokumento sprendinių atitikimas planavimo sąlygoms. Kaip jau minėta sąlygose buvo nurodytas reikalavimas, kad rengiamo detaliojo plano sprendiniai atitiktų Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto 1999-07-29 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 134 reikalavimus. Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas numatė teritorijos naudojimo sąlygas išsaugojant autentiškas, istoriškai susiformavusias teritorijas pagal jų funkciją: rekreacinę (parkinė vasarvietė), visuomeninę-komercinę (centras) ir gyvenamąją (7.5.1 punktas). Šiose teritorijose turi būti išsaugotas šių teritorijų apstatymo charakteris ir būdingas kiekvienai iš šių teritorijų erdvės atvirumo laipsnis (7.5.2 punktas). Kurortinėje teritorijoje griežtai reglamentuojamas sklypo užstatymo tankumas, pagal susiklosčiusį istorinį iki 10 %, sklypų, o didesnių kaip 20 arų iki 5 % (7.5.3 punkto d dalis). Gyvenamojoje zonoje negalima ūkinė veikla (9.2.2 punktas).
Teismas atkreipė dėmesį, jog kaip matyti iš pateikto detalaus plano užstatymo tankis numatomas 25 %, užstatymo intensyvumas – 30 %. Pagal detaliojo plano planinę medžiagą, Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą ir jo planinę bei aprašomąją dalį, detaliuoju planu planuojamas sklypas patenka į kurortinės teritorijos rekreacinę poilsinių teritoriją (7.5.3. dalis). Minima nuostata įtvirtinta ir 2001-03-13 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 584 3.1.1 punkte, kuriame nurodoma, kad ūkinės veiklos pobūdis žemės sklype – privataus gyvenamojo namo statybai ir eksploatavimui, sklypuose numatomi vasarnamiai. Dėl šių aplinkybių ir buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį dėl planavimo sąlygų išdavimo. Todėl esant tokiam teritorijos teisiniam režimui, 0.2220 ha sklypo užstatymo tankumas - norminis sklypo užstatymo rodiklis, išreikštas statiniais užstatyto ploto ir sklypo ploto santykiu (apskaičiuota procentais) neturi viršyti nurodomo planavimo sąlygose. Net jei šiai teritorijai būtų taikomas Palangos miesto centrinės dalies specialiojo plano tekstinės dalies 7.5.5 punktas (poilsinei teritorijai numatytas užstatymo tankumas iki 20 procentų), jis irgi viršija planuojamu detaliuoju planu numatomą užstatymo tankumą (numatomas iki 25 procentų). Taigi, teismo manymu, akivaizdu, kad teritorijos planavimo dokumentu nustatomas pastato užstatymo tankis ir intensyvumas viršija Palangos miesto centrinės dalies aplinkosauginiame plane numatytus užstatymo tankio ir intensyvumo dydžius.
Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, kodavimo sistemoje naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba žymimas G1 indeksu, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdis žymimas K1 indeksu. Visos planuojamos teritorijos pagrindiniame brėžinyje spalvinis sprendimas pagal privalomuosius žymėjimo rodiklius pažymėtas kaip mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba G1 (žalia), tačiau pagal žymėjimą K1 akivaizdu, kad numatyta ir komercinės paskirties objektų teritorija (detaliojo plano 37 lapas), kai pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginį planą, gyvenamojoje zonoje komercinė veikla negalima (9.2.2 punktas). Iš to seka, kad pagrįstai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdanti institucija patikrinimo akte nurodė, kad dokumento sprendiniai neatitiko planavimo sąlygų tiek dėl detaliojo plano privalomų sprendinių planuojamai teritorija, tiek dėl privalomųjų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo rodiklių.
Teismas akcentavo, jog ginčijamojoje išvadoje taip pat nurodoma, kad pateiktas tikrinimui detaliojo plano projektas po 2007-03-09 patikrinimo akto išvados Nr. PL-68, 2006-12-11 patikrinimo akto išvados Nr. PL-445 ir 2006-09-28 patikrinimo akto išvados Nr. PL 349 atlikus sprendinių pakeitimus, nebuvo pateiktas privalomam viešam svarstymui ir derinimui. Teismo nuomone, kaip nustatyta iš pateikto detaliojo plano projekto, detalusis planas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus buvo tikrintas 2006-09-28 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-349, pateikta neigiama patikrinimo išvada, 2006-12-11 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-445, pateikta neigiama patikrinimo išvada, 2007-03-09 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. PL-68, pateikta neigiama patikrinimo išvada. Minimos išvados nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka ir yra konstatuojama, kad šie individualūs administraciniai aktai yra galiojantys. Pareiškėjo atstovai nurodo, kad dėl pateiktų neigiamų išvadų nebuvo būtina detaliojo plano projektą pakartotinai teikti viešam svarstymui, kadangi detaliojo plano patikrinimo išvadose nurodytieji trūkumai buvo neesminiai ir detaliojo plano sprendinių korektūros nebuvo esminės. Šie argumentai yra grindžiami 2007-09-07 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. 6.3-484-B, kuriuo neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo pasisakyta dėl atsakovo 2007-09-17 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. PL-287 teisėtumo. Šiuo raštu konstatuota, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje nustatyti sprendimai yra tapatūs, todėl daroma išvada, kad patikrinimo aktu pateiktas detaliojo plano trūkumas dėl sprendinių tarpusavio neatitikimo yra nepagrįstas; patikrinimo akte įrašytą detaliojo plano trūkumą galima pripažinti neesminiu, nes Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134 patvirtinto specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai neatitinka Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių planuojamojoje miesto dalyje; Klaipėdos AVA, nustatydama detaliojo plano trūkumus, neteisingai interpretavo Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 14.1 punktu nustatyta, kad sprendimą, ar teritorijų planavimo dokumento trūkumai esminiai ar ne, priima patikrinimo aktą tvirtinantis asmuo. Teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai neįvardija atvejų, kada detaliajame plane padaryti trūkumai yra laikomi esminiais. Darytina išvada, kad valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pati sprendžia klausimą dėl detaliajame plane padarytų trūkumų svarbos ir esmės. Būtent patikrinimo aktą tvirtinantis asmuo Klaipėdos apskrities viršininkas V.Rinkevičius priėmė sprendimą, kad patikrinimo akte nurodytieji trūkumai yra esminiai ir vadovaujantis Aprašo 14.2 punktu patvirtino aktą, kuriame buvo nurodyta neigiama išvada. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimams bei padaryta procedūrinių pažeidimų, turėjusių užtikrinti teritorijų planavimo dokumento svarstymo viešumą. Kaip nurodyta patikrinimo akte, detaliojo plano sprendiniai neatitinka išdėstytų teiginių aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje. (Pvz.: aiškinamajame rašte sklypo naudojimo režimas nurodytas: galima papildoma komercinė veikla K1 (naudojant iki 50 procentų naudingo ploto). Bendras plotas iki 600 kv.m. gyv. 300 kv.m. – du butai po 150 kv.m., 4 automobiliai ir poilsiavimo paslaugos – 6 numeriai po 50 kv.m., 6 automobiliai)). Pagrindiniame brėžinyje (detaliojo plano 37 lapas) visa teritorija žymima spalviniu sprendimu kuriuo žymima teritorija G1, kuri pagal 2005-03-17 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-151 patvirtintą žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos 1 lentelės 5.1.1 punktą numato naudojimo pobūdį: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, o teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinys: žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Pagrindiniame brėžinyje spalviniu sprendimu komercinės paskirties teritorija iš vis nepažymėta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200, 20 punktas nustato, kad neigiamos patikrinimo išvados atveju, pakartotinai tikrinti dokumentas gali būti pateiktas tik ištaisius jo patikrinimo akte nurodytus esminius trūkumus bei atlikus privalomas viešo svarstymo ir derinimo procedūras, nepasibaigus planavimo sąlygų galiojimo terminui. Detaliojo plano sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 45 išduotos Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005-07-21 ir galioja iki 2008-07-21, vadinasi, planavimo sąlygų galiojimo terminas nepasibaigęs. Iš detaliajame plane pateiktų viešo svarstymo su visuomene protokolų bei ataskaitų (72-73, 76-77), matyti, jog svarstymo su visuomene procedūra vyko tik 2005 m. lapkričio bei 2006 m. kovo mėnesiais. Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad eilę kartų buvo pateikta neigiama išvada dėl pateikto detaliojo plano, todėl teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucijai, t.y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nusprendus, kad detaliojo plano trūkumai yra esminiai ir pateikus neigiamas išvadas, pakartotinai tikrinti detaliojo plano projektas galėjo būti teikiamas tik ištaisius jo patikrinimo akte nurodytus esminius trūkumus bei atlikus privalomas viešojo svarstymo ir derinimo procedūras, nepasibaigus planavimo sąlygų galiojimo terminui. Reikalavimas atlikti viešojo svarstymo procedūras pakartotinai teikiant tikrinti detaliųjų planą yra imperatyvus ir net nesiejamas su ištaisytų trūkumų reikšmingumu, o siejamas su faktine aplinkybe, kad dėl detaliojo plano buvo pateikta neigiama patikrinimo išvada.
Teismo nuomone, teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai turi konkrečiai apibrėžti jų sukuriamų teisių ir prievolių turinį bei ribas, o suinteresuoti asmenys iš detaliojo plano sprendinių turi turėti galimybę žinoti, kiek šių sprendinių įgyvendinimas įtakos jų teises, teisėtus interesus bei prievoles. Ši nuostata taikytina ir detaliojo plano sprendiniuose įtvirtintoms statybos normoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A14–54-05). Taigi būtent šių reikalavimų užtikrinimui Aprašas numato viešojo svarstymo procedūras, pakartotinai teikiant tikrinti detaliojo plano projektą. Pagrindiniame brėžinyje taip pat nurodoma, kad planuojamoje teritorijoje numatomas užstatymas dviejų butų gyvenamuoju namu. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti, kurių 5 punkto 2 papunktyje buvo nurodoma, kad rengiant planavimo dokumento sprendinius turi būti taikomas specialusis planas : Specialusis paminklosauginis planas (patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1997-07-29 sprendimu Nr. 134), kuris iš vis draudžia ūkinę veiklą gyvenamojoje zonoje. Aprašo 8.4 punktas numato, kad tikrinant detaliojo plano dokumentų sprendinius, tikrinamas dokumento sprendinių atitikimas planavimo sąlygoms. Taigi detaliojo plano projekto tikrinimo metu, tikrinimą atliekančiai institucijai yra numatytas imperatyvus reikalavimas patikrinti, kad rengiamo detaliojo plano sprendiniai atitiktų Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto 1999-07-29 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 134 reikalavimus, todėl teiginys, kad paminklosauginio plano sprendinių neturi būti paisoma yra teisiškai nepagrįstas. Esant neatitikimų teritorijų planavimo dokumentuose, kurie yra taikomi planuojamai teritorijai, kartu su rengiamu detaliuoju planu gali būti inicijuotos atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų korektūros, arba galėjo būti ginčijamos planavimo sąlygos. Šie veiksmai nebuvo atlikti, todėl planavimo sąlygose nurodytieji reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio ir jų turi būti paisoma.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teritorijų planavimo įstatymo 21straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdos žemės sklypus, Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Pareiškėjo nuomone, jo pateikto detaliojo plano sprendiniai atitinka žemės reformos metu suformuoto sklypo architektūrinius – urbanistinius apribojimus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodytas Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 įsakyme Nr. 584, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šią aplinkybę. Teismas savo sprendime nurodė, kad esant neatitikimų teritorijų planavimo dokumentuose, kurie yra taikomi planuojamai teritorijai, kartu su rengiamu detaliuoju planu gali būti inicijuotos atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų korektūros arba galėjo būti ginčijamos planavimo sąlygos, o tokių veiksmų pareiškėjas neatliko. Pareiškėjo nuomone, esant neatitikimams tarp Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 įsakyme Nr. 584 nustatytų žemės naudojimo sąlygų ir Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų, atitinkamas korektūras privalėjo atlikti pačios valstybinės institucijos (Klaipėdos apskrities viršininkas, Palangos miesto savivaldybė). Neatlikdamos šių veiksmų valstybinės institucijos pažeidė teisėtų lūkesčių principą.
2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad reikalavimas atlikti viešojo administravimo procedūras pakartotinai teikiant tikrinti detalųjį planą yra imperatyvus ir net nesiejamas su ištaisytų trūkumų reikšmingumu, o siejamas tik su faktine aplinkybe, kad dėl detaliojo plano buvo pateikta neigiama patikrinimo išvada. Pareiškėjo nuomone, naujai pateikti viešajam svarstymui detalųjį planą būtina tuomet, kai taisymai gali paliesti trečiųjų asmenų interesus. Jeigu detaliojo plano taisymai yra techninio pobūdžio, nekeičiami sprendiniai, tokie taisymai neįtakoja trečiųjų asmenų (tame tarpe valstybės institucijų) interesų. Todėl esant nereikšmingiems taisymams pakartotinis viešasis svarstymas su visuomene turėtų būti neprivalomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, kad teritorijos planavimo dokumentu nustatomas pastato užstatymo tankis ir intensyvumas viršija Palangos miesto centrinės dalies paminklosauginiame plane numatytus užstatymo tankio ir intensyvumo dydžius, šios išvados neginčija ir apeliantas.
2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad reikalavimas atlikti viešojo svarstymo procedūras pakartotinai teikiant tikrinti detalųjį planą yra imperatyvus ir net nesiejamas su ištaisytų trūkumų reikšmingumo, o siejamas su faktine aplinkybe, kad dėl detaliojo plano buvo pateikta neigiama patikrinimo išvada.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo išvados Nr. PL – 287, kuria nuspręsta, kad pareiškėjo paruošto žemės sklypo Palangoje, Vytauto g. 38 (pagal Palangos CD DP sklypo Nr. 5) detaliojo plano procedūros ir sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjas su šio akto išvada nesutiko ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi su skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2007 m. rugsėjo 7 d. išnagrinėjusi skundą, jį sprendimu Nr. 6.3-484-B iš dalies patenkino ( b. l. 15 ).
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį - Aplinkos ministerijos įgaliota institucija yra Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, kurios kompetenciją nustato Vyriausybės patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija metodiškai vadovauja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantiems apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentams (skyriams), tikrina jų darbą ir patikrinimo išvadas teikia apskričių viršininkams.
To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose taip pat numatyta, kad Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją „šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nuostatuose nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų“ bei, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus teritorijų planavimo klausimais, kai jie pagal kompetenciją jau buvo išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 21 punkte nustatyta, kad „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos metodiškai vadovauja apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentams (skyriams): rengia ir tvirtina teritorijų planavimo valstybinės priežiūros vykdymo metodikas ir tvarkos aprašus, teikia paaiškinimus, konsultacijas, organizuoja seminarus ir panašiai; tikrina darbą: ar jų atliekami teritorijų planavimo dokumentų patikrinimai ir išvados dėl jų tvirtinimo tikslingumo atitinka teisės aktų reikalavimus, ar skundai ir pranešimai dėl teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo ir jų viešo svarstymo išnagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka, ir patikrinimo išvadas teikia apskričių viršininkams“.
Apibendrinus paminėtų teisės normų nuostatas, darytina išvada, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tais atvejais, kai asmuo nesutikdamas su apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) patikrinimo išvada dėl teritorijų planavimo dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams, kreipiasi su skundu į ją (Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ), pastaroji atlieka išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją.
Pagal minėtų nuostatų 11 punktą „Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijų nurodymai jų kompetencijos klausimais privalomi visiems su teritorijų planavimu ir statyba susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat savivaldybėms“.
Tai sąlygoja, kad ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimti, ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą, sprendimai dėl apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) patikrinimo išvados teisėtumo, yra privalomi apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (skyriui).
Iš bylos matyti, kad pareiškėjas iš esmės sutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 6.3-484-B, kuriuo iš dalies buvo patenkinti jo reikalavimai, be to, šiuo sprendimu grindžia ir savo skundų reikalavimus teismui, t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 6.3-484-B teismine tvarka neginčija.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas ( prašymas ), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „ pareiškėjo reikalavimas“.
Teisės teorijoje pareiškėjo ( ieškovo ) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo ( prašymo, ieškininio pareiškimo ) pagrindą. O pareiškėjo ( ieškovo ) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo ( prašymo, ieškininio pareiškimo ) dalyką.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo ( prašymo ) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.
Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.
Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad „apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“, pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo ( prašymo ) dalyką. O pagal to paties įstatymo 138 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“, yra apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo ( prašymo ) pagrindą.
Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.
Kaip minėta, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 6.3-484-B, pareiškėjo reikalavimus patenkino iš dalies, o būtent, įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pakartotinai atlikti ginčijamo detaliojo plano patikrinimą, atsižvelgiant į šiame sprendime pateiktas išvadas. Kolegijos nuomone, aptartas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 6.3-484-B pobūdis sąlygoja, kad šioje byloje ginčijama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo išvada Nr. PL – 287 dėl žemės sklypo Palangoje, Vytauto g. 38 (pagal Palangos CD DP sklypo Nr. 5) detaliojo plano, yra panaikinta ir nebegaliojanti, o tuo pačiu negali būti ir bylos teismine tvarka nagrinėjimo dalykas.
Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, o pirmosios instancijos teismas sprendė teisėtumo ir pagrįstumo klausimus dėl nustatyta tvarka panaikinto ir nebegaliojančio administracinio akto. O tai savo ruožtu lemia, kad toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme ( ABTĮ 15 str.1 d. 1 p.; 37 str. 2 d. 1p.; 101 str. 1 p. ).
Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką galėjo sudaryti, arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 6.3-484-B teisėtumas, kurį pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos teismine tvarka galėjo ginčyti šalis, nesutinkanti su paminėtu sprendimu, arba atsakovo veiksmų teisėtumas, atsisakant ir/ar vilkinant vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 6.3-484-B ( ABTĮ 15 str.1 d. 1 p. ).
Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, o byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą, o bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “VVARFF-JOLDIJA“ skundą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.