Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „ELMO technologijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Main Financial Solutions“ ieškinį atsakovui UAB „ELMO technologijos“ dėl skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Main Financial Solutions“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Elmo technologijos“ 3 630,00 Lt skolą už suteiktas paslaugas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2010 m. kovo 9 d. ieškovas UAB „Main financial solutions“ ir atsakovas UAB „Elmo technologijos“ sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį (toliau - Sutartis). Pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo teikti Sutartyje numatytas apskaitos paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatytą kainą. Už teikiamas paslaugas atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 2000,00 litų mėnesinį mokestį neįskaičiuojant LR Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) (Sutarties 2.1. ?.). Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos (Sutarties 8.1. ?.), t.y. nuo 2010 m. kovo 9 d. Ieškovas įvykdė jam priklausančias prievoles.

Atsakovas UAB „ELMO technologijos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas neapmokėjo Ieškovo sąskaitos, kadangi Ieškovas Atsakovui suteikė nekokybiškas ir Sutarties bei CK 6.663 str. reikalavimų neatitinkančias apskaitos paslaugas. Tai patvirtino buhalterines apskaitos paslaugas teikusios bendrovės UAB „A sistema” 2010 m. rugsėjo 29 d. išvados. Dėl to Atsakovui neatsirado pareiga mokėti Ieškovui 3 630 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui UAB „Main Financial Solutions“ iš atsakovo UAB „ELMO technologijos“ 3630 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad sąskaita - faktūra buvo išrašyta 2010 m. birželio 17 d. ir įteikta pasirašytinai UAB „Elmo technologijos“ vadovui. Sąskaitoje nurodyta, jog 3 630,00 Lt suma paskaičiuota už suteiktas apskaitos paslaugas per laikotarpį 2010 m. kovo 1 d. - 2010 m. birželio 18 d. Pagal sąskaitoje - faktūroje nurodytą apmokėjimo sumą matyti, jog reikalaujama sumokėti suma už paslaugas yra ženkliai mažesnė, negu priklausytų pagal sutartį už nurodytą laikotarpį (2 000,00 Lt per mėnesį + PVM x 2 mėnesiai ir 17 dienų). Iš to darytina išvada, jog ieškovė UAB „Main financial solutions“ pareikalavo sumokėti ne už visą sutartyje nurodytą darbą, bet už faktiškai atliktą darbą, proporcingai atliktiems darbams, kaip ir nurodo ieškovės atstovas. Pasirašant papildomą susitarimą dėl apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo 2010 m. birželio 18 d. atsakovei UAB „Elmo technologijos“ jau buvo pateikta sąskaita – faktūra dėl apmokėjimo už paslaugas, t.y. buvo žinoma skolos suma. Papildomame susitarime ar kitame šalių pasirašytame dokumente nenurodyta, jog darbai nebuvo atlikti ar buvo atlikti nekokybiškai. Pasirašant papildomą susitarimą šalims buvo žinoma, skolos už atliktus darbus suma, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už faktiškai konsultantų suteiktas paslaugas, o ieškovė įsipareigojo sugrąžinti visus gautus dokumentus. Nuo 2010 m. birželio 18 d. sutartis buvo nutraukta ir nuo 2010 m. liepos 1 d. apskaitos paslaugas atsakovei teikė jau kita įmonė. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nepateikti dokumentai ir įrodymai patvirtinantys, jog ieškovė visiškai neatliko apskaitos paslaugų ar juos atliko netinkamai, be to, nepateikti ir įrodymai, patvirtinantys jog ieškovei buvo perduoti visi reikalingi dokumentai apskaitos darbams atlikti. Ieškovei nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl darbų kokybės ar dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė UAB „Elmo technologijos“ nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei 3 630,00 Lt sumą už atliktus apskaitos darbus, kuriuos ieškovė UAB „Main financial solutions“ atliko 2010 m. kovo - birželio mėnesį, t.y. iki sutarties nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „ELMO technologijos“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo. Atsakovas prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo:

1) Tarp Šalių sudarytas Susitarimas dėl Sutarties nutraukimo buvo sudarytas 2010 m. birželio 18 d., o Ieškovo sąskaita pateikta po mėnesio, t.y. 2010 m. liepos 17 d. Taigi, teismas neteisingai įvertino šiuos įrodymus, nes Susitarimo metu dar nebuvo žinoma skolos suma;

2) Tarp Šalių sudarytas Susitarimas dėl Sutarties nutraukimo yra trumpas. Jame tėra 3 (trys) sąlygos: dėl Sutarties nutraukimo; įsipareigojimo atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas; ir įsipareigojimo grąžinti pagal Sutartį perduotus dokumentus. Šiame Susitarime nebuvo susitarta dėl konkrečių Sutarties nutraukimo sąlygų. Iš esmės jame tebuvo perrašytos CK numatytos paslaugos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. T.y. iš CK 6.721 str. ir 6.671 str. perkelti įsipareigojimai Ieškovui apmokėti faktiškai Atsakovo atliktus darbus, o iš CK 6.222 str. 1 d. perkeltas įsipareigojimas Ieškovui grąžinti Atsakovui tai, ką jis yra gavęs iš jo pagal Sutartį.

3) Teismas teigia, kad pačiame Susitarime nebuvo nurodyta, jog Ieškovas darbus atliko nekokybiškai ar visai neatliko. Tačiau šiame Susitarime tai ir nebūtinai turėjo būti nurodyta. Jame buvo perkeltos tik bendros CK nuostatos dėl Sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Jame, kaip minėta, nebuvo sprendžiamas konkretus tų pasekmių įvardijimo klausimas, t.y. konkretus jų nustatymas Ieškovui ir Atsakovui. O tas konkretumas būtent ir pasireikštų įvertinimu, kiek Ieškovas faktiškai Atsakovui atliko darbų ir ar jie buvo atlikti kokybiškai ir kiek dėl to Atsakovas Ieškovui turi sumokėti. Šių klausimų Susitarimas nesprendė ir nebuvo skirtas spręsti. Susitarimas nesprendė klausimų, susijusių su Sutarties vykdymu praeityje. Susitarimas išsprendė tik Sutarties galiojimo į ateitį klausimą. Vadinasi, vien ta teismo įvardyta aplinkybė, jog Susitarime nėra nurodyta, jog apskaitos darbai atlikti nekokybiškai ar visai yra neatlikti, niekaip nereiškia, kad Ieškovas juos atliko ir padarė tai tinkamai bei kokybiškai.

4) Atsakovas Susitarimo pasirašymo metu ir negalėjo žinoti apie Ieškovo atliktų paslaugų apimtį ir kokybę, kadangi Ieškovas iki Susitarimo ar Susitarimo pasirašymo metu neperdavė Atsakovui suteiktų paslaugų ir turimų Atsakovo dokumentų. Pažymėjo, kad tik Susitarime Ieškovas įsipareigojo perduoti Atsakovui visus jo jam perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, kad sąskaitą Ieškovas pateikė Atsakovui tik po mėnesio po Susitarimo. Taigi, ir pats Ieškovas Susitarimo metu dar nežinojo suteiktų paslaugų kiekio.

5) Teismas Skundžiamame sprendime teigia, kad tai, jog Atsakovas Susitarimu įsipareigojo apmokėti Ieškovo faktiškai atliktus darbus, reiškia, kad Atsakovas pripažino savo skolą Ieškovui. Tačiau Atsakovas Susitarime pripažino tik savo nekonkretizuotą ir abstrakčią pareigą apmokėti Ieškovui jo faktiškai atliktus apskaitos darbus, kurią Atsakovas būtų ir taip turėjęs pagal įstatymą, net jei ir Susitarimas nebūtų buvęs sudarytas. Atsakovas Susitarime nepripažino pareigos apmokėti būtent 3 630 Lt, kadangi tuo metu dar nebuvo aišku, kiek faktiškai Ieškovas jam atliko apskaitos darbų ir ar jie buvo atlikti tinkamai bei kokybiškai. Ir Susitarime, kaip minėta, nėra detalizuota, kiek Ieškovas atliko apskaitos darbų ir už kokią konkrečią kainą, ir juo labiau tai, kad jie kokybiški.

6) Vien tai, kad pats Ieškovas Atsakovui išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodė, jog atliko darbų už 3 630 Lt, dar taip pat nereiškia, kad taip ir buvo. PVM sąskaita-faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, o paslaugų perdavimo aktas ir ne civilines teises ir pareigas sukuriantis/pakeičiantis/panaikinantis dokumentas. Todėl tas faktas, kad Atsakovas ją pasirašė, nereiškia, jog tokiu būdu Atsakovas patvirtino, jog Ieškovas iš tiesų atliko jam apskaitos darbų už 3 630 Lt ir juo labiau, jog tie Ieškovo atlikti darbai yra dar ir kokybiški.

7) Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad jam nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Ieškovas visai nesuteikė apskaitos paslaugų ar jas suteikė netinkamai, be to, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog Ieškovui buvo perduoti visi reikalingi dokumentai apskaitos darbams atlikti. Taigi, pasak teismo, Atsakovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad pirma, Ieškovo atlikti apskaitos darbai yra atlikti, bet nekokybiški ir antra, kad Atsakovas Ieškovui perdavė visus reikalingus dokumentus apskaitos darbams atlikti. Priešingai nei nurodyta Skundžiamame sprendime, Atsakovas įrodė, jog Atsakovo jam atlikti apskaitos darbai yra nekokybiški.

8) teismas Skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl to, ar Atsakovas pateikė Ieškovui visus reikalingus dokumentus apskaitos darbams atlikti, perkėlė Atsakovui, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Skundžiamas sprendimas. Teismui laikius, jog Ieškovas turėjo įrodyti savo atsikirtimus į Atsakovo pateiktus įrodymus, jis nebūtų galėjęs priimti sprendimo Ieškovo naudai, kadangi Ieškovas šioje byloje neįrodė, jog apskaitos darbus atliko nekokybiškai būtent dėl Atsakovo kaltės, kai tuo tarpu pats nekokybiškai atliktų darbų faktas yra aiškus ir pripažintas paties Ieškovo.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su skundu nesutiko prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė:

1) pagal 2010-03-09 apskaitos paslaugų teikimo sutartį apeliantas privalėjo teikti ieškovui pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie pildomi UAB „ELMO technologijos“ darbuotojų ūkinės veiklos eigoje (pirkimų ir pardavimų sąskaitas, kasos kvitus, banko išrašus, kelionės lapus, darbo užmokesčio žiniaraščius ir pan.). Ieškovas įsipareigojo programinės įrangos pagalba apdoroti ir susisteminti šių buhalterinių dokumentų duomenis. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio paslaugų atlikimo terminai ir apimtys tiesiogiai priklauso nuo apelianto teikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo terminų. Todėl UAB „ELMO technologijos“ nepateikus atitinkamų dokumentų, ieškovas šių dokumentų duomenų „apdoroti“ negalėjo ir už tai neatsako.

2) apskaitos paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta tik dėl to, kad apeliantas nesugebėjo organizuoti savo darbuotojų darbo taip, jog ieškovui būtų tinkamai (laiku ir pilna apimtimi) teikiami pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai. 2010-06-18 papildomo susitarimo dėl apskaitos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo momentu apeliantas puikiai žinojo, jog yra pateikęs ne visus dokumentus bei kad būtent todėl ieškovas „apdorojo“ ne visas buhalterines operacijas. Dėl šios priežasties šalys ir susitarė, kad apeliantas sumokės už tai, kas yra įvesta ir „apdorota“, t. y. „už faktiškai atliktus darbus“.

3) šios bylos dalykas - įsiskolinimo iš UAB „ELMO technologijos“ priteisimas, kurį UAB „Main Financial Solutions“ grindžia 2010-03-09 apskaitos paslaugų teikimo sutartimi, 2010-06-17 PVM sąskaita - faktūra MFS Nr. 0614, pasirašyta apelianto atstovo ir 2010-06-18 papildomu susitarimu prie 2010-03-09 apskaitos paslaugų teikimo sutarties. Šie dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti, todėl laikytina, kad ieškovas savo pareigą pagrįsti reiškiamą reikalavimą įvykdė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl to, ar Ieškovo atlikti apskaitos darbai buvo kokybiški.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju 2010 m. kovo 9 d. tarp šalių pasirašyta apskaitos paslaugų teikimo sutartis. Pagal sutarties sąlygas UAB „Main financial solutions“ (konsultantai) įsipareigojo teikti UAB „Elmo technologijos“ (klientui) sutartyje numatytas apskaitos paslaugas bei paslaugų teikimo laikotarpiu teikti klientui konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais, o klientas įsipareigojo sumokėti už tinkamai suteiktas paslaugas pagal sutartyje numatytus įkainius.

Sutarties 3 punkte susitarta, jog klientas UAB „Elmo technologijos“ užtikrins, kad visa konsultantams teikiama informacija tiksli ir teisinga, be reikšmingų trūkumų, savalaikė ir reguliari. Klientas (atsakovas) atsakingas už visų reikalingų leidimų prieiti ir naudotis visa reikalinga medžiaga bei informacija iš trečių šalių gavimą. Be kita ko šalys susitarė, jog sutarties nutraukimo ar pasibaigimo atveju klientas (atsakovas) privalo atsiskaityti už faktiškai konsultantų suteiktas paslaugas, o konsultantai privalo sugrąžinti visus jiems pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Sutartyje nėra nustatyta, kokia tvarka bus perduodami ir grąžinami dokumentai, reikšmingi apskaitos paslaugoms teikti ir kokia tvarka klientui bus priimami ir perduodami atlikti apskaitos darbai.

Sutarties vykdymo aplinkybes šalys aiškino skirtingai - ieškovas teigia, kad nebuvo pateikti visi buhalteriniai dokumentai ir kiti duomenys, reikalingi darbams atlikti, todėl buvo galima atlikti tik dalį darbų už kuriuos ir buvo pateikta apmokėti sąskaita - faktūra MFS Nr.0614, 2010 m. birželio 17 d.; atsakovės teigimu, apskaitos darbai nebuvo atlikti pilnai ir tinkamai, todėl pagrįstai buvo atsiskaityta sumokėti sąskaitoje - faktūroje nurodytą sumą už neatliktus darbus.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Teismo nuomone, jog prieš pradedant nagrinėti atsakovo apeliacinio skundo argumentus pabrėžtinas dar vienas įrodymų vertinimo ypatumas nagrinėjamoje byloje, kurį nulemia tai, kad šis dėl atsiskaitymo iš sutartinių teisinių santykių atsiradęs ginčas yra kilęs tarp dviejų juridinių asmenų. Todėl, taikant įrodymų vertinimo taisykles ir minėtą tikėtinumo taisyklę, yra svarbios CPK 177 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios įrodinėjimo priemonių leistinumą (Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4, 9 str. ir kt.). Tokią nuostatą ne kartą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-827/2000; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003).

CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo Sąskaita - faktūra buvo išrašyta 2010 m. birželio 17 d. ir įteikta pasirašytinai atsakovo UAB „Elmo technologijos“ vadovui. Sąskaitoje nurodyta, jog 3 630,00 Lt suma paskaičiuota už suteiktas apskaitos paslaugas per laikotarpį 2010 m. kovo 1 d. - 2010 m. birželio 18 d. Pagal sąskaitoje - faktūroje nurodytą apmokėjimo sumą matyti, jog reikalaujama sumokėti suma už paslaugas yra ženkliai mažesnė, negu priklausytų pagal sutartį už nurodytą laikotarpį (2 000,00 Lt per mėnesį + PVM x 2 mėnesiai ir 17 dienų). Iš to darytina išvada, jog ieškovė UAB „Main financial solutions“ pareikalavo sumokėti ne už visą sutartyje nurodytą darbą, bet už faktiškai atliktą darbą, proporcingai atliktiems darbams, kaip ir nurodo ieškovės atstovas.

Kaip Pasirašant papildomą susitarimą dėl apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo 2010 m. birželio 18 d. atsakovei UAB „Elmo technologijos“ jau buvo pateikta sąskaita – faktūra dėl apmokėjimo už paslaugas, t.y. buvo žinoma skolos suma. Papildomame susitarime ar kitame šalių pasirašytame dokumente nenurodyta, jog darbai nebuvo atlikti ar buvo atlikti nekokybiškai. Pasirašant papildomą susitarimą šalims buvo žinoma, skolos už atliktus darbus suma, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už faktiškai konsultantų suteiktas paslaugas, o ieškovė įsipareigojo sugrąžinti visus gautus dokumentus. Nuo 2010 m. birželio 18 d. sutartis buvo nutraukta ir nuo 2010 m. liepos 1 d. apskaitos paslaugas atsakovei teikė jau kita įmonė.

Teismui nepateikti dokumentai ir įrodymai patvirtinantys, jog ieškovė visiškai neatliko apskaitos paslaugų ar juos atliko netinkamai, be to, nepateikti ir įrodymai, patvirtinantys jog ieškovei buvo perduoti visi reikalingi dokumentai apskaitos darbams atlikti. Ieškovei nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl darbų kokybės ar dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, vertindamas įmonių UAB „A sistema“ ir UAB „Rivilė“ surašytus dokumentus ir sutarties vykdymo vertinimus ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jie surašyti šalių, t.y. suinteresuotų asmenų prašymu, praėjus dvejiems mėnesiams ir aštuoniems mėnesiams nuo sutarties nutraukimo. Šių, pateiktų apelianto, duomenų objektyvumas yra ginčytinas, nes iš esmės nėra įmanoma nustatyti, ar apeliantas tinkamai vykdė ginčo sutartį, pagal kurią jis privalėjo teikti ieškovui pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie pildomi UAB „ELMO technologijos“ darbuotojų ūkinės veiklos eigoje – pirkimų ir pardavimų sąskaitas, kasos kvitus, banko išrašus, kelionės lapus, darbo užmokesčio žiniaraščius ir pan. Atitinkamai ieškovas pateikė priešingų argumentų, kad apeliantui nepateikus atitinkamų apskaitos dokumentų, ieškovas šių dokumentų duomenų apdoroti negalėjo ir už tai neatsako.

Teismas sutinka su ieškovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 d. nurodo, jog buhalterinė apskaita - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. 2010-03-09 apskaitos paslaugų teikimo sutartimi (4 p.) šalys susitarė, jog ieškovas ves ilgalaikio turto, banko ir kasos operacijų ir kt. apskaitą, t. y. atliks (įves) operacijas į buhalterinę programą pagal UAB „ELMO technologijos“ pateiktus dokumentus, būtent, atliktos operacijos šiuo atveju ir laikytinos suteiktų paslaugų rezultatu. Todėl PVM sąskaita — faktūra apeliantui UAB „ELMO technologijos“ buvo išrašyta už faktiškai atliktas ir į buhalterinę programą įvestas operacijas, t.y. paslaugas. Aplinkybės, jog operacijos buvo suvestos į buhalterinės apskaitos programą - apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme neginčijo, prašomas pateikti į teismo posėdį buhalterinės programos duomenis, iš kurių galima būtų nustatyti faktiškai atliktų darbų apimtis, - atsisakė. Taigi, iš apelianto pateiktų privačių juridinių asmenų išvadų, paaiškinimų neįmanoma nustatyti ieškovo faktiškai atliktų darbų apimčių. Taigi atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtino fakto, kad ieškovas savo paslaugas atliko nekokybiškai.

CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi apeliantas netinkamai vykdė savo prievoles ieškovui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 450,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „ELMO technologijos“ 450,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Main Financial Solutions“ naudai.