- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- e2-3122-913/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00309-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- Z. K.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Sigita Mačytė
dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Rožėnienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Z. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B., kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių M. B. ir G. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove Z. K.; priteisti iš atsakovo A. B. nepilnamečių vaikų: M. B. ir G. B. išlaikymui kiekvienam po 330 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir sumokant šias pinigų sumas Z. K. iki einamojo mėnesio 10 dienos; M. B. ir G. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną Z. K..
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno beveik 14 metų, tačiau santuokos sudarę nebuvo. Nuo 2009 m. ieškovė su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M. B., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. B.. 2020 m. visi grįžo gyventi į Lietuvą. Ieškovė įsigijo dalį gyvenamojo namo, kurio kita dalis priklauso jos tėvui. 2022 m. šalių santykiai pašlijo, o netrukus ir visai netrūko. Atsakovas išėjo gyventi atskirai, vaikai liko su ieškove. Kurį laiką atsakovas bendravo su vaikais, kas antrą savaitgalį pasiimdavo juos pabūti pas save. Tačiau netrukus atsakovas išvyko gyventi atgal į (duomenys neskelbtini). Nuo tada paskambina vaikams maždaug kartą per savaitę, 2023 m. vasarą buvo pasiėmęs juos pas save dviem mėnesiams, o 2024 m. vasarą - vienam mėnesiui. Ieškovė su vaikais gyvena jai ir jos tėvui priklausančiame gyvenamajame name esančiame (duomenys neskelbtini). Nors namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos tėvui, bet jame gyvena tik ieškovė su vaikais. Vaikams yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, jie turi jiems skirtus atskirus kambarius kur gali patogiai leisti laiką, mokytis ir pan. M. B. yra (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės moksleivė, o G. B. – (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis. Vaikai yra įpratę prie savo gyvenamosios vietos, čia turi draugų, o santykiai jų su mama yra labai artimi. Atsižvelgiant į tai, kad abu šalių vaikai nuo gimimo gyvena su motina, kuri jais visapusiškai rūpinasi, o tėvas nors ir palaiko santykius su vaikais, tačiau gana retai, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. B. ir G. B. gyvenamojo vieta turi būti nustatyta su ieškove.
3. Ieškovė su vaikais gyvena jai ir jos tėvui priklausančiame gyvenamajame name esančiame (duomenys neskelbtini). Abu vaikai lanko mokyklą. M. B. yra (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės moksleivė, o G. B. – (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis. Nei vienas iš vaikų jokių neformalaus ugdymo užsiėmimų nelanko. Į mokyklą abu vaikai vyksta mokykliniu autobusu. Specialiųjų poreikių vaikai taip pat neturi. Jų poreikiai yra įprasti, niekuo nesiskiriantys nuo įprastinių tokio amžiaus vaikų poreikių. Išlaidos vaikų išlaikymui per mėnesį sudaro: maistui namuose – 150 Eur, pietums mokykloje – 50 Eur, drabužiams, avalynei – 150 Eur, telefono ryšio kortelių papildymui – 13 Eur, klasės fondui, išvykoms su klase – 15 Eur, komunaliniams mokesčiams (elektra, dujos, šiukšlių išvežimas, namų internetas, televizija, malkos) – 100 Eur (vaikui tenkanti dalis), higienos, buities priemonėms – 30 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, mokymosi, lavinimo priemonėms (uniforma, kuprinė, pratybų sąsiuviniai, kanceliarijos priemonės ir kt.) – 30 Eur, papildomoms, nenumatytoms išlaidoms – 50 Eur, sveikatos priežiūrai – 20 Eur. Šiuo metu ieškovė neturi galimybių patenkinti visų vaikų poreikių, nes jos pajamos yra per mažos. Ieškovė neturi galimybių su vaikais turėti kokių nors išvykų, atostogų, pramogų, negali lankytis kultūriniuose renginiuose, negali sau leisti atlikti gyvenamajame name einamojo remonto darbų, kad galėtų vaikams pagerinti buities sąlygas, yra priversta stipriai taupyti net būtiniesiems poreikiams, nes tam neužtenka pinigų. Šiuo metu M. B. ir G. B. materialinius poreikius per mėnesį gali patenkinti maždaug minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio pakaktų jų būtinųjų poreikių patenkinimui. Pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą, valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Universali išmoka nuo 2025 m. siekti 122,50 Eur kiekvienam vaikui. Vertinant iš tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo vaikui dydį, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to skaičiuotinos tėvų teiktino išlaikymo dalys. Atsižvelgiant į tai, kasmėnesinis nepilnamečių M. B. ir G. B. išlaikymas, tenkantis ieškovei ir atsakovui, mažintinas numatyta 122,50 Eur suma ir sudaro beveik 655 Eur kas mėnesį (777-122,50). Nuo 2023 m. gruodžio mėn., kurį laiką atsakovas mokėjo vaikams išlaikymą - 300 Eur per mėnesį (abiem vaikams), tačiau tokio dydžio atsakovo prisidėjimas prie vaikų išlaikymo buvo nepakankamas. Nuo 2024 m. liepos atsakovas išlaikymo vaikams neteikia jokio. Su ieškove šiuo klausimu atsakovas nebendrauja, į prašymus prisidėti prie vaikų išlaikymo nereaguoja. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), slenkančiu darbo grafiku. Jos gaunamas darbo užmokestis yra minimalus darbo užmokestis plius priedai. Kiekvieną mėnesį darbo užmokestis yra skirtingas, tačiau vidutiniškai per mėnesį ieškovės pajamos yra apie 800 Eur. Ieškovė savo vardu turi registruotą nekilnojamąjį turtą – 13/16 dalių gyvenamojo namo su priklausiniais ir tokią pačią dalį žemės sklypo esančių (duomenys neskelbtini), kur su vaikais gyvena. Daugiau turto ieškovė neturi. 2021 m. ieškovė yra paėmusi 4500 Eur paskolą, už kurią name sudėjo plastikinius langus. Šiuo metu mokama kredito įmoka kas mėnesį sudaro 150 Eur. Ieškovės žiniomis atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), yra dirbantis, sveikatos problemų ribojančių jo darbingumą neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi. Kokį darbo užmokestį gauna atsakovas, kokį turtą jis turi, ieškovė nežino. Tačiau, įvertinant abiejų šalių galimybes gauti pajamas, nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo teikiant vaikams išlaikymą, pagrindo nėra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyvena su ieškove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis jų aprūpinimo teikimas, atsakovui tenkanti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis sudaro ne mažiau ½ jiems reikalingo išlaikymo, t. y. kiekvienam vaikui po 330 Eur kas mėnesį. Toks išlaikymo dydis yra reikalingas tenkinti šiuo metu realiai egzistuojančius šalių vaikų poreikius, o taip pat, atsižvelgiant į atsakovo padėtį ir galimybes gauti pajamas jam nebūtų per didelė finansinė našta.
4. Pagal šiuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, atsakovas, nors ir retai, tačiau dalyvauja vaikų gyvenime, domisi jais, paskambina jiems telefonu, praleidžia su jais dalį vasaros laiko. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų ir palaikytų ryšį su vaikais, kliūčių jam bendrauti su jais nesudaro. Ginčų tarp šalių dėl bendravimo su vaikais nekyla. Todėl ieškovė neprašo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.
5. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, iš kurio buvo pereita į teismo posėdį, niekaip kitaip neišreiškė savo pozicijos byloje nagrinėjamais klausimais. Atsakovui ieškinys, ieškinio priedai, teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečių M. B. ir G. B. gyvenamosios vietos nustatymas su mama Z. K. šiuo metu nepažeistų nepilnamečių vaikų teisių ir jo teisėtų interesų; ieškovės Z. K. prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – po 330 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės minėtą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją iš tėvo atsakovo A. B. šiuo metu yra pakankama, kad būtų užtikrinti būtiniausi nepilnamečių vaikų poreikiai ir interesai; konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas nepažeistų nepilnamečių vaikų teisių ir jų teisėtų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad ilgą laiką gyveno užsienyje su atsakovu, susilaukė dukros (duomenys neskelbtini), tada sūnaus (duomenys neskelbtini). Nusprendė grįžti į Lietuvą, nusipirko namus. Reikėjo remonto, pasiėmė paskolą. Tada prasidėjo pykčiai dėl namų ir taip išsiskyrė. Jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pinigų trūksta, kad remontą pasidaryti, kad vaikams geriau būtų. Kol kas su trečio vaiko tėčiu negyvena kartu. Iki susilaukiant vaiko dirbo, gaudavo apie 800-850 eurų ir vaikų pinigus. Vaikai specialiųjų poreikių neturi. Vienam vaikui per mėnesį reikia 150 eurų. Vaikai gimė Lietuvoje. Rašė prašymą, kad išdeklaruotų atsakovą iš namų prieš mėnesį. Vaiko priežiūros atostogose planuoja būti 2 metus. Vaikus išlaiko viena. Močiutė kiek perveda tiek, dukra pati nusprendžia kiek ir kam išleisti. Broliui duoda pinigų. Maistui išleidžia 150 eurų per mėnesį. Maistui mokyklai dukrai duoda 50 eurų per mėnesį, sūnui deda iš namų, nes jis nevalgo. Perka uniformas. Komunaliniai mokesčiai per mėnesį 100 eurų. Vaikų laisvalaikiui, pramogoms skiria po 50 eurų. Neprieštarauja, kad tėtis su vaikais bendrautų.
8. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į bylą pateiktą išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
9. Byloje nustatyta, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina – Z. K., tėvas – A. B.. Nepilnamečiai vaikai gyvena su mama, vaikų deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
10. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.
11. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis daro išvadą, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams. Išvadą teikiančios institucijos atstovams lankantis ieškovės ir nepilnamečių M. ir G. gyvenamojoje vietoje buvo nustatyta, kad ieškovė Z. K. su nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių su virtuve name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos tėvui L. K.. Namas šildomas kietu kuru, name yra vandentiekis, karštas, šaltas vanduo, taip pat yra kanalizacija. Namuose yra vonios kambarys. Apsilankymo metu, namuose buvo pakankamai švaru, tvarkinga. Mama su vaikais gyvena viename dideliame kambaryje. Spinta atskirta erdvė M. M. turi lovą, rašomąjį stalą, kompiuterį. G. miega jam skirtoje lovoje, kuri stovi netoli sofos lovos, kur miega mama. Name yra visi namų apyvokos daiktai, kurie reikalingi vaikams. Namuose sudarytos geros sąlygos vaikams mokytis, vystytis ir ilsėtis. Išvadą teikiančios institucijos atstovai neištyrė A. B. šeimos aplinkos sąlygų, nes atsakovas Lietuvoje negyvena, A. B. nuomonė nebuvo išklausyta. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į aplinkybę, kad nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo nuolat gyvena su motina jos gyvenamojoje vietoje, o dabartinės jos gyvenimo sąlygos yra tinkamos, vaikų gyvenamąją vietą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalimi, nustato kartu su motina Z. K. (CPK 185 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams M. B. ir G. B. kiekvienam po 330 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (CK 3.192 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir kt.).
15. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.
16. Ieškovė rašytinių įrodymų dėl vaikų poreikių neteikė ir iš esmės juos grindė savo paaiškinimais. Nurodė, jog orientaciniu kriterijumi nepilnamečių vaikų M. B. ir G. B. išlaikymo dydžiui laikytinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio pakaktų jų būtinųjų poreikių patenkinimui.
17. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.
18. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
19. Iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu ieškovė nedirba, nes (duomenys neskelbtini) susilaukė dar vieno vaiko (A. D.), ir yra vaiko priežiūros atostogose, bei gauna motinystės išmoką, kurios dydis per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarys 3 929,06 Eur. Gimus dar vienam vaikui, pasikeitė ieškovei valstybės mokama išmoka vaikams, ir šiuo metu kiekvienam vaikui yra mokama 194,60 Eur. Ieškovė ANTA sistemos duomenimis yra darbinga. Duomenų, kad ieškovė turėtų kito nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, išskyrus 13/16 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ir tokią pačią dalį žemės sklypo esančių (duomenys neskelbtini), nėra.
20. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškovės, nors iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie A. B. nėra. ANTA informacinės sistemos duomenimis, atsakovas yra darbingas. Kitų nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi.
21. Byloje nustatyta, kad ginčo šalių nepilnamečiai vaikai specialiųjų poreikių neturi, jų poreikiai yra įprasti, niekuo nesiskiriantys nuo įprastinių tokio amžiaus vaikų poreikių.
22. Teismas taip pat pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams patenkinti tėvai patiria išlaidų. Vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. – apie 777 Eur atskaičius mokesčius (1 038 Eur neatskaičius mokesčių).Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
23. Nors nagrinėjamu atveju duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra, tačiau, asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaiko poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaikų poreikius. Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
24. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaikų poreikius ir prašomą priteisti išlaikymo dydį, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisia periodinį išlaikymą po 330 Eur kiekvienam kasmėnesinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025-03-13 iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).
25. Išlaikymo lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė Z. K. (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
26. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
27. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Ieškovei byloje buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turtinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnis). Žyminis mokestis sudaro 293 Eur (114 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymą ir 179 Eur už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 412,50 Eur (CPK 99 straipsnis).
29. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-03-13) iki vaikai sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir sumokant šias pinigų sumas Z. K. iki einamojo mėnesio 10 dienos.
Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų M. B. ir G. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaikų motina Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 293,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), ir 412,50 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant: juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
2025 m. kovo 13 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.