- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- ATP-284-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00083-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- V. R.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-01-17 12.40 val. Plungėje, A. Jucio g. 5, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, atsitrenkė į kitą transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-03 nutarimu V. R. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir nubaustas: pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 868 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda V. R. nustatyta 868 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-03 nutarimo dalį, kuria jis prapažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, jog nutarimas yra nepagrįstas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jo parodymų teismo posėdyje. Apelianto manymu, teismas vadovavosi formaliais motyvais, iš anksto turėjo susiformavęs nuomonę dėl pažeidimo padarymo ir nuobaudos skyrimo. Apeliantas nesutinka padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, nes tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos, jis nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, nes tam nebuvo jokių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas mano, jog V. R. administracinė nuobauda paskirta vadovaujanti įstatymais, apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė visiškai nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, pareikštas kaltinimas iš esmės grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga.
Atkreiptinas dėmesys, jog nors teismo posėdyje dalyvavo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kokius paaiškinimus jis davė, nes byloje nėra ir teismo posėdžio protokolo. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog V. R. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies, gailisi, tačiau, kaip matyti iš V. R. apeliacinio skundo, jis teigia, kad nutarimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei jo parodymų, duotų teismo posėdyje. Taigi nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas, nes jis atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, kad teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač proceso dalyvių duotus parodymus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V. R. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir naikintinas. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne protokolą surašiusiai Institucijai, nes būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui tenka pareiga nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.