- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-390-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- M. S.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22531-191/2013 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui M. S., institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės ir 2300 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 500,00 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi atsakovas išlaikymą vaikui teikia nereguliariai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies; taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo M. S. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. S. po 300,00 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (nuo 2013-11-05) iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė jo motiną L. S.. Teismas nurodė, kad byla yra neišnagrinėta, ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis po 300,00 Lt kas mėnesį laikytinas pakankamu tenkinti minimalius vaiko poreikius, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė L. S. atskiruoju skundu (b. l. 27-29) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-11-19 nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo dydžio ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. S. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, K. S. išlaikymui skirtas lėšas pervedant į L. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, arba sumokant grynais pinigais ir pasirašant patvirtinimą apie pinigų sumokėjimą bei paskirti ieškovę L. S. iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Vien duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas dėl objektyvių priežasčių nepateikimas, kai byloje yra pateikti kiti atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius kas mėnesį pagrindžiantys duomenys, neturi būti vertinami kaip esminiai ir lemiami priteisiant laikiną 300,00 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį.
2. Teismas neteisingai taikė materialiosios teisės nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, todėl nepagrįstai sprendė, kad laikino išlaikymo dydis po 300,00 Lt kas mėnesį laikytinas pakankamu tenkinti minimalius vaiko poreikius (CK 3.198 str.). Minėto straipsnio nuostatos yra skirtos tiems išlaikymo priteisimo atvejams, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų, o šiuo konkrečiu atveju buvo prašoma priteisti laikiną išlaikymą vienam nepilnamečiam vaikui, apie kitus atsakovo vaikus apeliantė duomenų nepateikė, nes jų neturi. Skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas netgi mažesnis už pusę šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos.
3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, nurodytą ieškinyje, o taip pat kartu su ieškiniu pateiktus išlaikymo mokėjimą patvirtinančius kvitus, kad su atsakovu buvo sutarta dėl 400,00 Lt išlaikymo, mokamo kas mėnesį nepilnamečiam vaikui, dydžio. Sumažindamas sutarto išlaikymo vaikui dydį nuo 400,00 Lt iki 300,00 Lt, teismas dar labiau pablogino nepilnamečio vaiko padėtį ir padidino apeliantei tenkančią sūnaus išlaikymo naštą, nors tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Bylos nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Priteisto laikino išlaikymo dydis 300,00 Lt šio reikalavimo neatitinka taip pat pažeidžia vaiko interesus.
4. Teismas nevertino apeliantės pateiktos nepilnamečio vaiko būtinųjų išlaidų per mėnesį skaičiavimo lentelės, kad būtinosios išlaidos nepilnamečiam vaikui per mėnesį sudaro 1238,13 Lt. Vien išlaidos sūnaus maitinimui, neįskaitant pietų mokykloje, per mėnesį sudaro 390 Lt.
5. Teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, nepasisakė dėl jo indeksavimo Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir tokiu būdu taip pat pažeidė nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas M. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 36-39) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atskirojo skundo argumentai yra formalūs ir deklaratyvūs. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nepažeidė proporcingumo principo bei atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad šalys buvo sutarę, kad sūnaus išlaikymui atsakovas kas mėnesį skirs po 400 Lt, tačiau išlaikymą mokėjo nereguliariai. Atsakovas valia ir geranoriškai teikė ir teikia šiuo metu išlaikymą sūnui. Ieškovė niekuomet jokių pretenzijų ik ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovui dėl išlaikymo sūnui teikimo nereiškė, kas leidžia daryt pagrįstą išvadą, kad išlaikymas sūnaus naudai buvo teikiamas tinkamas ir pakankamas, o reikalaudama nesamos išlaikymo įsiskolinimo sumos ar didesnio laikino išlaikymo apeliantė elgiasi nesąžiningai. Apeliantė nurodo, kad sūnaus išlaikymui išleidžia daugiau negu jos gaunamas darbo užmokestis (844,00 Lt), todėl poreikių lentelėje nurodytos išlaidos negali nei patvirtinti nei paneigti sūnaus poreikių realaus dydžio. Indeksavimas yra įtvirtintas įstatyme ir yra visiems asmeninis bei institucijoms neginčijamas ir privalomas. Apeliantė nenurodė jokių konkrečių argumentų pagrindžiančių teismo nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnių nuostatos. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymą sūnui, gim. (duomenys neskelbtini), po 600 Lt per mėnesį, taip pat prašė priteisti 500 Lt per mėnesi laikiną išlaikymą sūnui iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat į tai, jog teismui priimant skundžiamą nutartį nepateikti įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad sūnus turi specialiųjų poreikių, todėl 300 Lt suma (600 Lt suma, skiriama abiejų tėvų) iki bus priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, yra tinkama šalių vienuolikos metų sūnaus minimaliems poreikiams maistui, rūbams ir kt. užtikrinti. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą vaikui, neteisingai taikė materialinės teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose. Tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas CK 3.198 straipsnis, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo vaikui laikiną išlaikymą, kuris užtikrins minimalius vaiko poreikius. Taip pat atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas, sumažindamas sutarto išlaikymo vaikui dydį nuo 400,00 Lt iki 300,00 Lt, dar labiau pablogino nepilnamečio vaiko padėtį ir padidino apeliantei tenkančią sūnaus išlaikymo naštą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, jog atsakovas teiks sūnui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį, be to pati ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymą sūnui teikia nereguliariai. Prie ieškinio pateikta 2013-10-26 Pažyma apie apeliantės banko sąskaitą patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-12-08 iki 2013-10-08 (10 mėn.) atsakovas į apeliantės sąskaitą vaiko išlaikymui pervedė viso 2500 Lt, t. y. vidutiniškai po 250 Lt per mėnesį, todėl minėti skundo argumentai dėl šalių susitarimo yra nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes reikalavimų pagrįstumą, taip pat vaiko poreikius bei galutinio išlaikymo vaikui dydžio priteisimo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.