- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-30-436/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- V. S.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei V. R. ir jos atstovui advokatui L. M., atsakovui A. S. ir jo atstovei advokatei D. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-638/2008 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui A. S. dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, fakto nustatymo ir atsakovo A. S. priešieškinį dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, tretysis asmuo byloje V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. R. prašė pripažinti, jog ji po savo motinos N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nurodė, jog 2005 m. gruodžio 9 d. mirė jos mama N. S.. Velionė ieškovės vardu paliko testamentą, tačiau paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Po motinos mirties liko jos turėti asmeniniai daiktai – laikrodis, nuotraukos, indų rinkinys, baldai, kuriuos ieškovė sutinkamai su CK 5.51 straipsniu priėmė kaip palikimą, pradėjo juos valdyti. Taip pat N. S. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Dėl palikimo su broliu V. S. sutaria, o su kitu broliu A. S. virš dvidešimt metų nebendrauja, nežino, kur jis gyvena. Atsakovas neprisidėjo prie motinos laidotuvių, nors žinojo apie motinos mirtį, nes bendrauja su pusbroliu B. Be to, atsakovo žmona pati paskambino ieškovei prieš laidotuves, prašė pakviesti motiną, bet sužinojo, kad ši jau mirusi, tada pasakė ieškovei, kad jos vyras į laidotuves neateis.
Atsakovas priešieškiniu prašė atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, kuris atsirado po N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2005-12-09, mirties. Nurodė, jog terminą palikimui priimti praleido, nes apie motinos mirtį nieko nežinojo iki 2007 m. spalio mėnesio, kol negavo teismo šaukimo civilinėje byloje Nr. 2-14676-638/2007 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Su motina bendravo iki 2003 m. balandžio mėn., paskui sunkiai susirgo ir nustojo bendrauti. Nurodė, jog po tėvo mirties ieškovė ir tretysis asmuo buvo pas jį namuose, todėl žinojo, kur jis gyvena.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą teismas pripažino, jog ieškovė V. R. priėmė palikimą po savo motinos N. S., mirusios 2005-12-09, mirties. Teismas priteisė iš atsakovo A. S. 100,- Lt žyminio mokesčio ieškovei V. R. ir 34,30 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad N. S. iki mirties gyveno viena savo bute Riomerio gatvėje, Kaune. Ji testamentu paliko ieškovei žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), akcijas investicinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir piniginį indėlį su palūkanomis ir kompensacija, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Ieškovė praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą (b. l.11). Teismas nustatė, jog ieškovė po motinos mirties perėmė jos paliktus daiktus: baldus, laikrodį, patalynę, indus, nuotraukas; rūpinosi paliktu sodu (duomenys neskelbtini), mokėjo už jį mokesčius, yra tos bendrijos narė; kreipėsi į teismą išreikšdama valią priimti palikimą (b. l. 53, 54). Be to, ieškovė rūpinosi palikėjos laidotuvėmis. Šios aplinkybės šalių nebuvo ginčijamos, jas patvirtino tretysis asmuo ir liudytojai bei rašytiniai įrodymai. Atsakovas prie laidotuvių neprisidėjo, palikėjos turtu po jos mirties nesirūpino. Šių aplinkybių jis neneigė, pats nurodė, jog su motina bendravo retai, nepalaikė ryšių su broliu ir seserimi, nes nenorėjo. Tretysis asmuo V. S., dar vienas N. R. sūnus, taip pat rūpinosi palikėjos turtu, pagal susitarimą su ieškove jam liko tėvų butas. Nustatęs šias aplinkybes teismas sprendė, jog ieškovė po motinos N. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Taip pat teismas sprendė, jog atsakovas galėjo ir turėjo žinoti apie savo motinos mirtį, todėl jo prašymą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, kuris atsirado po N. S. mirties, atmetė. Teismas nustatė, kad į teismą atsakovas kreipėsi tik po to, kai gavo teismo šaukimą civ. b. Nr. 2-14676-638/2007 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsakovo nurodytą aplinkybę, jog laiku kreiptis jam sutrukdė tai, jog jis nežinojo apie motinos mirtį, nes sirgo, teismas nelaikė svarbia, nes ji negalėjo sutrukdyti sužinoti apie motinos mirtį. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo liga buvo tokia, kad visiškai sutrukdytų vykdyti pareigą domėtis, kaip sekasi motinai. Atsakovui nebuvo kliūčių pasidomėti motina. Kaip matyti iš atsakovo ligos istorijos, jis nuo 2003 m. iki 2007 m. nuolat gydėsi ne tik ligoninėse ar reabilitacinėse įstaigose, bet ir namuose. Atsakovas nepateikė jokių medicininių pažymų iš 2005 metų. Atsakovas pats nepakankamai domėjosi, kaip sekasi jo motinai, nebendravo su broliu ir seserimi (83-85 b.l.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį patenkinti ir atnaujinti (pratęsti) A. S. praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti palikimui, kuris atsirado po N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2005-12-09, mirties. Nurodo, kad teismo sprendimas minėtoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 5.57 straipsnį ir nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai aiškino sąvoką „svarbios priežastys“, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinio proceso tikslus, ypatingosios teisenos paskirtį ir teismo pareigą aiškinti ir taikyti įstatymus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas, neatsižvelgdamas į ypatingosios teisenos svarbą, protokoline nutartimi nutarė ypatingajai teisenai priskirtiną bylą nagrinėti ginčo teisena (b.1. 71). Ginčo teisenos klausimai nagrinėjami laikantis dispozityvumo, rungimosi, žodinio proceso, tiesioginio dalyvavimo, viešumo principų, o sprendžiant bylą ypatingosios teisenos tvarka, teismas vadovaujasi tardomojo proceso principu, tai reiškia, kad teismas patikrina visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas proceso dalyvių pateikta medžiaga (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Teismas, nagrinėdamas ypatingąja teisena bylą dėl termino atnaujinimo, privalo nustatyti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra pakankamai svarbios tam, kad būtų galima atnaujinti praleistą terminą (CPK 576 straipsnio 1 dalis). Teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes,
3. Teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, šalių tikrųjų ketinimų, tikslo, elgesio po palikimo atsiradimo, tuo pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalyje, 183 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei CPK 178 straipsnio nuostatas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovas sunkiai sirgo, 2003 m. jam buvo diagnozuotas inkstų navikas, atliktos kelios operacijos, sistemiškai taikytas periodinis gydymas, kuris tęsiamas iki šių dienų, giminaičiai su atsakovu nebendravo (b.l. 72, 81). Atsakovas su motina nesimatė nuo 2003 m., nežinojo nei jos telefono numerio, nei kur gyvena. Atsakovas bendraudavo su pusbroliu B. B., kuris pasakodavo atsakovui kaip sekasi jo motinai, kitiems atsakovo giminaičiams, tačiau B. B. mirė 2004 m. Apie motinos mirtį atsakovas nežinojo, laidotuvėse nedalyvavo. Tik sužinojęs apie motinos mirtį kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, t. y. buvo aktyvus, atidus, savo teisių atžvilgiu, aktyviais veiksmais siekė išreikšti valią priimti palikimą po motinos mirties. Taigi, atsakovas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, per įstatymo nustatytą terminą jis neįgyvendino savo teisių į atsiradusį palikimą, nes objektyviai nežinojo, kad tokia teisė (palikimas) egzistuoja, todėl šiuo požiūriu jo, kaip įpėdinio, teisės paveldėjimo procese buvo akivaizdžiai pažeistos. Būtent pati ieškovė nebuvo tokia aktyvi savo teisių atžvilgiu, nors ir žinojo apie motinos mirtį, atsiradusį palikimą, bet per įstatymo nustatytą terminą į vietos notarą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovė V. R. ir tretysis asmuo V. S. nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad su motina susitikdavo, kalbėdavosi, todėl tikėti tuo, kad jis nežinojo kur gyvena motina nėra pagrindo. Be to, pusbrolis B. B. kalbėdavosi apie motiną su apeliantu, tai patvirtino teisme ir pats apeliantas. Kaip patvirtino teisme liudytojai, apelianto motina pasakodavo, kad pas ją į svečius ateidavo apeliantas, jo žmona. Teisme liudytojai taip pat nurodė, kad po N. S. mirties, apelianto žmona telefonu skambino į velionės butą, ir jai buvo pranešta apie N. S. mirtį, be to liudininkai nurodė, kad apelianto žmona buvo atvykusi į šarvojimo salę. Tai, kad po savo motinos mirties apeliantas nesirūpino velionės turtu, neprisidėjo prie laidotuvių, apeliantas šių aplinkybių neneigė. Nors apeliantas nurodė, kad jis sunkiai sirgo, tačiau, nepateikė teismui įrodymų, kad motinos mirties dieną ar po jos mirties jis buvo tokios būsenos, kad negalėtų vaikščioti, ar kitaip jo judėjimo laisvė butų apribota. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas galėjo ir turėjo žinoti apie savo motinos mirtį ir jo prašymą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą atmetė. Tai, kad ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti savo motinos turtą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Ieškovė ir tretysis asmuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnį.
Atsižvelgdama į tai, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo įvertintinos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, jo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad vertinant asmens elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismas taip pat turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste.
Atsiliepimas
Atsakovo nurodomas aplinkybes, kad jis terminą palikimui priimti praleido dėl savo sunkios ligos, dėl kurios nuo 2003 m. su mama nesimatė, todėl iki 2007 m. spalio mėnesio, t.y. kol negavo teismo šaukimo šioje byloje, nežinojo, jog mama mirė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė svarbiomis priežastimis atnaujinti palikimo priėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jo liga buvo tokia, dėl kurios jis negalėjo domėtis kaip sekasi mamai. Atsakovo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovas nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. vasario 3 d., nuo 2003 m. kovo 4 d. iki 2003 m. kovo 13 d., nuo 2007 m. kovo 14 d. iki 2007 m. kovo 22 d., nuo 2007 m. liepos 25 d. iki 2007 m. rugpjūčio 8 d., nuo 2007 m. rugpjūčio 25 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. ir nuo 2007 m .rugsėjo 10 d. iki 2007 m. spalio 8 d. gydėsi ligoninėje, jam buvo atliktos dešinio inksto rezekcija, kairiojo inksto naviko operacija, atsakovas taip pat gydėsi sanatorijoje (Civ byla Nr. 2-1754-584/2008, 13-18 b.l.). Atsakovo gydimosi ligoninėje ir sanatorijoje laikotarpiai yra 2003 m. sausio – kovo mėnesiai ir 2007 m. kovo – spalio mėnesiai. Taigi, 2005 m. gruodžio 9 d., kai mirė atsakovo mama, nuo jo gydimosi ligoninėje ir sanatorijoje 2003 m. buvo praėję daugiau kaip du metai. Be to, atsakovas pirmosios instancijos teisme pats pripažino, kad neturi įrodymų, jog 2005 metais sirgo (b.l. 74, antra pusė). Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į iš CK 3.205 straipsnio, reglamentuojančio pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, išplaukiančią pilnamečių vaikų prievolę rūpintis tėvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovui keturis metus, t.y. 2003 – 2007 metais, visiškai nesidomėjus kaip sekasi mamai, t.y. net nežinant jos telefono numerio ir gyvenamosios vietos adreso, nėra pagrindo pripažinti, kad jo sveikatos būklė, kurios paūmėjimai pasireiškė 2003 ir 2007 metais, gali būti svarbia priežastimi sprendžiant palikimo, kuris atsirado 2005 metais, kai atsakovo sveikatos būklė nebuvo tokia, kad jis negalėtų domėtis kaip sekasi mamai, priėmimo termino atnaujinimo klausimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad paties atsakovo elgesys nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs svarbių priežasčių termino atnaujinimui, pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą palikimui priimti.
Kartu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ginčo teisenos tvarka, padarė procesinės teisės pažeidimą. Byloje ypatingosios teisenos tvarka ieškovė V. R. pareiškė reikalavimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, fakto nustatymo, o atsakovas A. S. reikalavimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Abu šie reikalavimai nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 ir 13 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas 2008 m. vasario 25 d. protokoline nutartimi pereidamas iš ypatingosios teisenos į ginčo teiseną padarė procesinį teisės pažeidimą. Tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 328 straipsnį draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Dėl to vien ta aplinkybė, kad teismai išnagrinėjo bylą ginčo, o ne ypatingosios teisenos tvarka, nedaro byloje priimto sprendimo neteisėtu. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas aplinkybes reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovo argumentai, jog teismas jas vertina kitaip nei atsakovas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Apelianto argumentas, kad teismas savo iniciatyva nepareikalavo papildomų įrodymų yra deklaratyvus ir abstraktus, todėl taip pat atmestinas. Įvertinusi aukščiau pateiktus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiomis aplinkybėmis iš esmės teisingo sprendimo panaikinimas vien dėl to, jog byla buvo išnagrinėta ne tos teisenos tvarka, nors, išnagrinėjus bylą kitos teisenos tvarka, rezultatas būtų toks pats, prieštarautų bendriesiems teisės principams (protingumui ir teisingumui) bei reikštų pagrindinių proceso teisės principų (ekonomiškumo, operatyvumo ir kt.) pažeidimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo (apelianto) ieškovės naudai priteistinos jos turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas apeliacinio proceso metu sumokėjo advokatui 2000,- Lt (b.l. 109). Sprendžiant advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą pažymėtina, jog pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį jos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas – 1,5, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1200,- Lt ( MMA – 800 Lt x 1,5). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija rekomenduotiną, taip pat į tai, kad byla nebuvo labai sudėtinga, joje nebuvo nagrinėjami nauji teismų praktikos klausimai, advokatas dalyvavo tik viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dėl to advokato darbo ir laiko sąnaudos nėra didelės, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažina iki 1000,- Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. R. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000,- Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.