- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 1S-482-491/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. gegužės 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorei Kristinai Ulienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nedirbančio, nevedusio, neteisto,
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria K. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 parų,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi K. P. buvo paskirtas suėmimas 20 parų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis trukdys procesui.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Jis cituoja šią nutartį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., BPK 11 str., 121 str., 122 str., 125 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 50 bei kitas teisės normas ir dėsto suėmimo paskyrimo pagrindus. Suimtasis mano, kad jis nepadarė baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veiksmų ir teigia, kad nutartis pagrįsta ne pakankamais faktiniais bylos duomenimis, pateisinančiais jo laisvės suvaržymą, o nepagrįstais spėjimais ir deklaratyviais teiginiais. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokiais konkrečiais faktiniais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, jog jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad kitame, Pasvalio rajono policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime (Nr. 77-1-00424-11) jam paskirtas ne rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o dokumentų paėmimas ir šios kardomosios priemonės sąlygų jis nepažeidinėja. Apylinkės teismas, nesvarstydamas galimybės kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nemotyvuotai skyrė jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina.
Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pagal BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri, pagal BPK 122 str. 7 d., gali būti skiriama tik ypatingu atveju – kai kitomis švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu įtariamajam gali būti taikomas suėmimas, jeigu manoma, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui, t. y. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Būtina, kad toks manymas būtų pagrįstas byloje esančiais duomenimis.
K. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2012 m. kovo 6 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. tyčia, demonstratyviai, matant aplinkiniams, be jokios priežasties sudavė rankos kumščiu į nosį mažamečiui A. O., kuriam VšĮ „Panevėžio ligoninė“ priėmimo skyriuje buvo nustatytas nosies kaulo lūžis.
Iš bylos matyti, kad įtariamasis nėra nuoseklus pasakodamas apie jam inkriminuotus nusikaltimus – tyrimo pradžioje savo kaltę neigė, sprendžiant klausimą dėl jo suėmimo bei apklaustas teisme kaltu prisipažino, vėliau – vėl paneigė sumušęs nukentėjusįjį bei nurodė naujas aplinkybes, kur jis galėjo būti įvykio metu. Tačiau, byloje yra duomenų – tai nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokolai, nukentėjusiojo sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai, kurie leidžia manyti, jog ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimus K. P..
Manymą, jog būdamas laisvėje K. P. trukdys procesui, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės grindžia tik tuo, kad suimtasis įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas ir nesilaiko kitame, Pasvalio rajono policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime (Nr. 77-1-00424-11) jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygų. Šie apylinkės teismo argumentai iš tiesų yra svarbūs, tačiau vertinant ar įtariamajam yra būtina taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, svarbi yra visų tiek nusikalstamų veikų padarymo, tiek įtariamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma.
Pirmiausiai, iš bylos matyti, kad K. P. įtariamas padaręs du nesunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas be maksimalios 2 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios realiai, net ir įrodžius įtariamojo kaltę, pagal BK 55 str. reikalavimus ir susiformavusią praktiką, teismas pirmąkart teisiamam asmeniui (K. P. šiuo metu tokiu ir yra laikomas) paprastai netaiko, numato ir kitas alternatyvias švelnesnes bausmes, nesusijusias su ilgalaikiu terminuotu laisvės atėmimu (BK 284 str. 1 d.). Antra, byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie tai, kad suimtasis ruošiasi pats ar per kitus asmenis daryti kokį nors poveikį kitiems proceso dalyviams ar sunaikinti, paslėpti, klastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės jam inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad K. P. buvo sulaikytas praėjus daugiau nei po 1,5 mėnesio nuo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir norėdamas sutrukdyti tyrimui per minėtą laikotarpį galėjo tai netrukdomai padaryti. Be to, nėra duomenų apie tai, kad prieš pačios griežčiausios iš kardomųjų priemonių taikymą K. P. šioje byloje buvo taikyta kokia nors kita švelnesnė kardomoji priemonė ir pastarasis šios kardomosios priemonės vykdymo tvarką pažeidė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog jis vengė šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokurorą. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog suimtasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur jo elgesys, paskyrus jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones, gali būti pakankamai efektyviai kontroliuojamas ir stebimas. Vien tik įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičius ir tai, kad dėl įtariamojo yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, neduoda pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje K. P. trukdys procesui.
Taigi, visos aukščiau paminėtos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis trukdys procesui, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas teismo manymas apie tai ir apie negalimumą pasiekti kardomųjų priemonių tikslų kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, šiuo metu iš esmės neatitinka byloje esančių faktinių duomenų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartimi suėmimas K. P. paskirtas nepagrįstai, BPK 119 str. įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus šiuo metu galima bandyti pasiekti įtariamajam taikant ir kitas, vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, todėl ši nutartis negali būti pripažinta teisėta ir ji yra naikinama.
Nustačius aukščiau paminėtus baudžiamojo proceso pažeidimus ir naikinant skundžiamą nutartį kitus skunde keliamus klausimus plačiau nagrinėti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria K. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 parų, panaikinti ir įtariamąjį iš suėmimo paleisti.
Ši nutartis neskundžiama.