Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma takyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. V. gynėjai advokatei J. U., jo šeimos nariui mamai S. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo a.v., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), besimokančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, neteistam (jam Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią atliko 2014 m. kovo 7 d.),

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2019 m. gruodžio 17 d. 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė A. K. į veido sritį, tokiais veiksmais jam padarė dvigubą nosies kaulų lūžimą ir poodinės kraujosruvos veide, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patikimai patvirtina, jog šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė A. V..

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 25 d. duotų parodymų matyti, kad 2019 m. gruodžio 17 d. jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendraujant tarp jo ir A. K. įvyko tarpusavio konfliktas. Jis jo negerbė. Jam buvo pasakyta, kad jis ne savo namuose. Tuo metu taip viskas ir baigėsi. Tačiau, kai vienu metu A. K. jo paprašė leisti pažiūrėti filmą per telefoną, vėl tarp jų įvyko žodinio pobūdžio konfliktas, kurio metu jis paprašė A. K. išeiti iš jo buto. Jis atsistojo ir tuo metu atsistojęs A. K. jam du kartus kumščiu sudavė į galvos ir veido sritį. Jie abu susigrūmė, stumdėsi apie 5 min. Po grumtynių, A. K. išėjo iš jo buto. Po kelių dienų jie susitiko, pasikalbėjo apie įvykį, A. K. jam minėjo, kad jis (A. V.) jam tą vakarą sulaužė nosį, jie vienas kitam atleido ir susitaikė (2 t., 47-50 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad su A. V. yra pažįstami daug metų. 2019 m. gruodžio 17 d., geriant alkoholį ir sėdint šalia, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jis nuo savęs pastūmė A. V., tačiau taip pastumdamas grėsmės jam nekėlė. Tada A. V. atsistojęs trenkė jam į veidą, o jis trenkė atgal. Tarp jų įvyko abipusis konfliktas ir nei iš vieno, nei iš kito jokių gynybinių veiksmų nebuvo. A. V. parašė pareiškimą ir prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Per apklausą jis ir nurodė, kad ir A. V. jam sudavė. Jie viską išsiaiškino ir susitaikė. Ir dabar su juo dažnai susitinka, pabendrauja ir viskas. Jo nuomonė apie A. V. gera, jis mokosi, anksčiau dirbo statybose, jo psichinė būsena patenkinama, agresijos neišreiškia, yra normalus.

Teisiamojo posėdžio metu A. V. šeimos narys mama S. V. nurodė, kad jos sūnus nepripažįsta, kad serga, todėl nevartoja vaistų, anksčiau (gal prieš 3 metus) ji jam tų vaistų įberdavo į maistą slapčia. Pastaruosius du mėnesius jo būklė yra pagerėjusi, jis atsisakė blogų draugų, nuo rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis, mokslai sekasi gerai, paskaitų nepraleidžia, nevėluoja. Ko nori, jis tą užsibrėžia ir baigia.

Iš 2020 m. vasario 20 d. nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus matyti, kad atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl A. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., 3-4 b. l.).

Iš 2019 m. gruodžio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad yra užfiksuoti A. V. parodymai, jog jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sužalojo A. K. (1 t., 11-13 b. l.).

Iš 2019 m. gruodžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. padaryti šie sužalojimai – poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, veide, dešinėje rankoje, krūtinės ląstos dešiniajame šone ir nugariniame paviršiuje. Sužalojimai padaryto kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje paros bėgyje iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku, sudavimo ar atsitrenkimo metu. A. V. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 34-36 b. l.).

Iš 2019 m. gruodžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. konstatuotas dvigubas nosies kaulų lūžis bei poodinės kraujosruvos veide, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 89-90 b. l.).

Iš 2020 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad A. V. atlygino Valstybinei ligonių kasai 16,79 eurus už A. K. gydymą (1 t., 102 b. l.).

Iš 2020 m. vasario 25 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis A. V. ir nukentėjusysis A. K. susitaikė (2 t., 54-56 b. l.).

Taigi nekyla abejonių, jog 2019 m. gruodžio 17 d. 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė A. K. į veido sritį, tokiais veiksmais jam padarė dvigubą nosies kaulų lūžimą ir poodinės kraujosruvos veide, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2020 m. birželio 9 d. – liepos 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. A. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos - paūmėjimo būsenoje. 2. A. V. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu dėl psichikos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. 3. Šiuo metu A. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl psichikos būsenos jis negali suprasti tyrimui reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai adekvačių parodymų, su juo nerekomenduojama atlikti procesinių veiksmų. 4. A. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones, t. y. stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis (1 t., 140-145 b. l).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė L. Š. patvirtino savo išvadą, paaiškino, kad medicinines priemones jie skiria, atsižvelgdami į asmens būseną. A. V. ji atliko ketvirtą ekspertizę ir jo būsena šį kartą buvo tikrai bloga. Ankstesnių ekspertizių metu jis buvo nepalyginamai geresnės būsenos, ne kartą jam yra rašiusi remisijas. Šį kartą jo būsena buvo paūmėjusi. Jis nesigydo, nėra medicininių įrašų apie jo lankymąsi pas gydytojus. Teikė užklausas, be to, jis pats sakė, jog jam nereikia gydytis, kadangi yra sveikas. Jos išvadą galėtų paveikti, nebent, objektyvūs duomenys, kad A. V. gydosi ambulatoriškai ir jo būsena yra reikšmingai pagerėjusi. Tai galėtų būti jį gydančio daktaro pateikta išvada kaip keičiasi jo būsena. Gydytojo išvada turėtų būti su jo psichikos būsenos vertinimu. Dažniausiai jų pasirinkimą skirti stacionarų gydymą nulemia narkotinių medžiagų vartojimo (nors ir epizodinio) buvimas, nepaisant to, kad asmens būsena yra pakankamai nebloga. Ji mano, kad ambulatorinio režimo laikymasis nebus tvarkingas, nes dėl narkotinių medžiagų vartojimo yra konstatuota objektyviai, t. y. aiškūs medicininiai duomenys su atliktais testais, nors A. V. sako, kad vartoja tik epizodiškai.

Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad A. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jam reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali paskirti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Nepaisant to, kad anksčiau minėtame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. V. šiuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ką patvirtino ir šią ekspertizę atlikusi ekspertė L. Š. teisiamojo posėdžio metu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, pasak ekspertės L. Š., dažniausiai jų pasirinkimą skirti stacionarų gydymą nulemia narkotinių medžiagų vartojimo buvimas, nepaisant to, kad asmens būsena yra pakankamai nebloga, taip pat į tai, kad, pasak A. V. mamos, paskutinius du mėnesius A. V. būklė yra pagerėjusi, jis atsisakė blogų draugų, nuo rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis, o pasak nukentėjusiojo A. K., A. V. elgiasi normaliai ir jokios agresijos iš jo nematyti, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. V. būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, sprendžia, kad šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas ir teismo psichiatrės ekspertės L. Š. rekomenduojamas taikyti A. V. stacionarinis gydymas būtų per griežta, neproporcinga ir neteisinga priemonė, nes A. V. dabartinė būsena nepateisintų izoliavimo nuo visuomenės, todėl mano, kad šiuo atveju galima pritaikyti švelnesnes priemones visuomenės interesui apsaugoti, ir daro išvadą, jog A. V. galima pritaikyti efektyvų medikamentinį gydymą ambulatoriškai. Taigi, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. V. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi pagal tokį teisinį reglamentavimą teismo paskirto ambulatorinio stebėjimo metu paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms dėl A. V. būklės pablogėjimo, teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, gali priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo į griežtesnę priemonę.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 16,79 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo A. K., kurį sužalojo kaltinamasis A. V., gydymu, atlyginimo. Iš 2020 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad A. V. atlygino Valstybinei ligonių kasai 16,79 eurus už A. K. gydymą, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.