- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-242/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- N. M.
- Nukentėjusysis
- F. Ž.
- Advokatai
- Leonora Vasiliauskienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
N. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2008 m. kovo 13 d.
Iš N. M. priteista nukentėjusiajai F. Ž. 940, 87 Lt turtinei ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai 7283,10 Lt nukentėjusiosios F. Ž. gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 14 d., nuo 12 val. iki 13 val., būdamas neblaivus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai F. Ž. į veidą, vieną kartą spyrė koja į nugarą, po ko nukentėjusiajai F. Ž. išėjus į (duomenys neskelbtini) namo laiptinės trečiąjį aukštą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus paminėto namo laiptinės trečiame aukšte, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į pilvą, nuo smūgio jai atsitrenkus į duris ir nukritus ant koridoriaus grindų, vieną kartą spyrė į nugarą, padarydamas nukentėjusiajai nugaros sumušimą su 12-o slankstelio lūžimu, dėl kurio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui ir nukentėjusioji F. Ž. prarado 50 procentų bendro ir profesinio darbingumo, vertinamu sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios F. Ž. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jis savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, tačiau jo nusikalstamai veikai įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys bei nepilnamečių vaikų kurstymas įžeisti apeliantą ir liudytoją R. Č. . Apeliantas mano, kad teismo medicinos ekspertizė yra neobjektyvi, atlikta šališkai, nes nukentėjusioji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Be to, teismo medicinos ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog po metų nukentėjusiosios sveikata pagerės bei, tuo pačiu, sumažės nedarbingumas. Šios aplinkybės turi reikšmės apelianto veikos kvalifikacijai ir bausmės dydžiui. Apelianto nuomone, byloje turi būti atlikta dar viena, tačiau kitos institucijos, ekspertizė ir nustatytas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastas.
Apeliantas dirba pagal verslo liudijimą, todėl teismas neteisingai nurodo, kad jis yra nedirbantis. Be to, teismas nepagrįstai apelianto išvykimą į užsienį vertino jį neigiamai charakterizuojančia aplinkybe. Jis į užsienį išvyko dirbti ir uždirbti lėšų savo šeimos pragyvenimui. Be to, jis atsiprašė nukentėjusiosios, iš dalies atlygino padarytą žalą. Teismas nepagrįstai įvertino apelianto girtumą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvykio metu jis nebuvo toks girtas, kad neblaivumas turėtų įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė N. M. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai jį pripažino kaltu bei nuteisė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., padarymą.
Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų, dėl N. M. kaltės, veikos juridinio įvertinimo ir bausmės dydžio, nepaneigia.
Apeliantas neneigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajai F. Ž.. Tačiau teigia, kad byloje neteisingai nustatytas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastas, t. y. ginčija teismo medicinos ekspertizės akto išvadas.
Įstatymų leidėjas BK 135 str. 1 d. dispozicijoje nurodė vieną iš sunkaus sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančių požymių - didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.10 ir 6.11 p. nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas - tai sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 procentų ir daugiau – profesinio ar bendro darbingumo.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0223272, išduotoje 2007 m. rugpjūčio 2 d., nurodyta, kad nukentėjusioji F. Ž. neteko 50 procentų darbingumo (t. 2, b. l. 56).
Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EG 241 a/07(05) ir eksperto paaiškinimų apygardos teisme seka, kad pats sužalojimas realaus pavojaus nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė, todėl, neturint duomenų apie darbingumo netekimo dalį procentine išraiška, pirmojoje specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (t. 1, b. l. 23). Gavęs papildomus duomenis (pažymą DL-1 Nr. 0223272) apie darbingumo netekimo dydį, F. Ž. padarytą sužalojimą ekspertas pagrįstai perkvalifikavo į sunkiai sveikatą sutrikdantį sužalojimą (t. 2, b. l. 83-84). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ši ekspertizės išvada yra aiški, motyvuota ir nekelianti jokių abejonių.
Apeliantas, ginčydamas paminėtą ekspertizės išvadą, nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri buvo žinoma ekspertui, bet liko neįvertinta, arba kuri iš viso jam nebuvo žinoma. Iš aprašomosios ekspertizės akto dalies matyti, kad ekspertas įvertino nukentėjusiosios sužalojimo ir gydymo pobūdį bei eigą, specialisto išvados Nr. G 241/07 (05) duomenis.
Ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į pirmosios instancijos teismo suformuluotus klausimus, nes, priešingu atveju, jis, vadovaudamasis BPK 86 str. 2 d., būtų atsisakęs pateikti išvadą, nurodydamas, kad jai pateikti reikalingi papildomi duomenys.
Pažymėtina ir tai, kad BPK 286 str. 7 d. nurodyta, jog tik įvertinęs ekspertizės aktą, kaip nepakankamai išsamų ar nepakankamai pagrįstą, teismas turi teisę paskirti naują ekspertizę ir pavesti ją padaryti tam pačiam ar kitam ekspertui. Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto, ėmėsi visų reikiamų priemonių neaiškumams pašalinti ir paskyrė naują ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo (t. 2, b. l. 69-70). Su tokiu sprendimu sutiko tiek apeliantas ir jo gynėjas, tiek prokuroras (t. 2, b. l. 63-66). Teisiamojo posėdžio metu nei viena proceso šalis ekspertui nušalinimų nepareiškė, į nuteistojo gynėjo ir prokuroro klausimus ekspertas pateikė išsamius atsakymus (t. 2, b. l. 148, 155, 157). Tai, kad atlikęs šį papildomą tyrimą ekspertas pateikė išvadas, nepalankias nuteistajam, jokiu būdu neduoda pagrindo teigti apie šios ekspertizės neišsamumą, jos išvadų neteisingumą ar eksperto šališkumą.
Taigi, pirmosios instancijos teismas BPK 286 str. nuostatų nepažeidė. Kolegijai jokių abejonių dėl ekspertizės akto išsamumo ar pagrįstumo taip pat nekyla. Todėl skirti naują teismo medicinos ekspertizę nukentėjusiajai F. Ž. , kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Kartu kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą teismo medicinos specialistas ir teismas įvertina atsižvelgdami į kompetentingų institucijų išvadas apie darbingumo praradimo lygį nusikalstamos veikos padarymo metu.
Iš paminėtos darbingumo lygio pažymos matyti, kad F. Ž. 50 procentų darbingumo prarado ne mažiau kaip vieneriems metams. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr.A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ V skyriuje nurodyta, kad darbingumo nustatymo terminas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, gali būti pratęstas iki 6 metų arba iki senatvės pensijos amžiaus.
Todėl galimas darbingumo lygio pasikeitimas (sumažėjimas ar padidėjimas) ateityje neturi reikšmės sprendžiant veikos juridinio įvertinimo klausimą.
Į apeliaciniame skunde akcentuojamą nukentėjusiosios elgesį įvykio metu apygardos teismas jau atsižvelgė skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina tik tiek, kad F.Ž. elgesys įvykio metu - dainavimas bendroje virtuvėje (nors po apelianto pasakytos pastabos to nedaryti, nukentėjusioji nuėjo į savo kambarį) ar mažamečiams vaikams pasakyti žodžiai, kurių nei apeliantas, nei liudytojas R. Č. negirdėjo - negali būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas.
Taip pat kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl aplinkybės, nurodytos BK 60 str. 1 d. 9 p., pripažinimo apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tai, kad nuteistasis įvykio metu vartojo alkoholį patvirtinto nukentėjusioji F. Ž., liudytojai R. Č. , L. J. ir V. K. (t. 1, b. l. 13-14, 41-43, 46-47; t. 2., b. l. 28, 65, 151-152). Šio fakto bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pats N. M. (t. 1, b. l. 70-71, 76; t. 2, b. l. 156-157). Kartu jis patvirtino, kad įvykio metu išgėrė nemažą kiekį degtinės, ją užgerdamas alumi. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas, be jokios abejonės, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Priešingai nei teigia apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas, pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bei dėl to paskelbta N. M. paieška, negali būti vertinama kaip teigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Be to, byloje nėra duomenų, kad, ikiteisminio tyrimo metu paskyrus apeliantui kardomąją priemonę, jis negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, nurodytomis BPK 22 ir (ar) 63 str.
Kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. M. laisvės atėmimo bausmę trejiems metams, BK 41, 54 ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas), kaltininko asmenybę (baustas administracine tvarka, teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui. Nuteistajam N. M. paskirta bausmė, kurios dydis yra žymiai mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja bausmių paskirčiai ir teisingumo principui.
Byloje yra duomenų, kad apeliantas dirba pagal verslo liudijimą (t. 1, b. l. 157). Tai nurodyta ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Todėl įžanginėje dalyje nurodyta aplinkybė, kad N.M. yra nedirbantis, laikytina rašymo apsirikimu, kuris neduoda pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį.
Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į šią bei kitas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (turi du mažamečius vaikus, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiosios) ir pačios F. Ž. poziciją dėl bausmės skyrimo nuteistajam. Todėl dar labiau švelninti laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
n u taria:
Nuteistojo N. M. apeliacinį skundą atmesti.