Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-04 · Administracinė byla Nr. I-2054-790/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-04
Bylos Nr.
I-2054-790/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00683-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
R. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2054-790/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00683-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui skundą (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), 2 450 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad buvo suimtas nuo 2016 m. vasario 25 d. ir apie 14 mėnesių, mažiausiai 2 kartus per mėnesį, buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Transporto priemonės, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, buvo netvarkingos ir neatitiko teisės aktų reikalavimų. Konvojavimo metu nebuvo užtikrinamas pareiškėjo saugumas, automobiliuose nebuvo saugos diržų, saugos juostų ar rankenų, taip pat nebuvo gesintuvų, vaistinėlės. Konvojavimui skirtose transporto priemonėse nebuvo tinkamos ventiliacijos, nebuvo užtikrintas šildymas šaltuoju metų laiku ir vėdinimas šiltuoju metų laiku, buvo drėgna dėl ant sienų susidarančio kondensato, dalyje automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, nebuvo įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Automobiliuose buvo ankšta, konvojuojami asmenys kartu su savimi turėjo laikyti bagažą, kuris netilpo į bagažo skyrių. Konvojavimo metu pareiškėjas patyrė kitų konvojuojamųjų agresiją, pareigūnai provokavo konfliktų tarp konvojuojamųjų kilimą. Konvojuojant pareiškėją nebuvo atsižvelgiama į jo sveikatos būklę, jis buvo konvojuojamas abstinencijos būsenos, pareiškėjui nebuvo sudaroma galimybė išeiti į tualetą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė nepatogumus, diskomfortą ir stresą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 28–30) ir patikslintą atsiliepimą į skundą (b. l. 43–48), kuriais prašo pareiškėjo reikalavimus atmesti. Atsakovės atstovė nurodo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise į teisminę gynybą, kadangi jis jau anksčiau yra kreipęsis į teismą su analogiško turinio skundu ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, pareiškėjo skundą atmetė. Pažymi, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja asmenis specialiomis transporto priemonėmis, kuriose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, transporto priemonėms yra išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie patvirtina, kad šie automobiliai tinka žmonių pervežimui ir atitinka saugumo bei kitus techninius reikalavimus. Viešojo saugumo tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, todėl tuo atveju, jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, yra skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Planinio konvojaus metu konvojuojamieji yra vedami į tualetą tik pasikeitimo punktuose ir tik tuo atveju, jeigu konvojuojamieji pareiškia tokį prašymą. Duomenų, kad pareiškėjui prašant jam nebūtų suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte nėra. Sprendimas dėl galimybės asmenį konvojuoti yra priimamas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą. Gydytojo (bendruomenės slaugytojo) žyma, kad konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, turi imperatyvų pobūdį konvojaus viršininkui, kuris privalo priimti asmenį. Konvojuojamasis taip pat pasirašo ant konvojuojamojo asmens bylos pažymos, nurodydamas, ar turi nusiskundimų ir pretenzijų. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė bendrus, abstrakčius teiginius dėl konvojavimo sąlygų, pagrįsdamas juos nuomone arba emocijomis ir nenurodydamas detalizuotų konvojavimo aplinkybių, be to, pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nei konvojaus viršininkui, nei Viešojo saugumo tarnybai.

Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atstovės atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių (b. l. 38–39, 87–88). Pareiškėjas pažymi, kad atsakovė atsiliepime į skundą nurodė ne tuos automobilius, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, iš nurodytų automobilių pareiškėjas buvo konvojuojamas tik automobiliu, kurio valstybinis Nr. DOK 714.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, civilinės atsakomybės dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. Pareiškėjas teigia, kad buvo konvojuojamas perpildytuose automobiliuose, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjui nebuvo sudaromos sąlygos išeiti į tualetą ir kt., todėl jis patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 19 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-3547-815/2017 pagal pareiškėjo R. N. 2017 m. gegužės 3 d. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir pareiškėjo skundą atmetė. Minėtoje byloje pareiškėjas prašė teismo priteisti 2 450 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d., atlyginti, remdamasis analogiškomis kaip ir šioje administracinėje byloje aplinkybėmis. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimas, kuriuo teismas įvertino pareiškėjo konvojavimo sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki skundo teismui pateikimo dienos (2017 m. gegužės 3 d.) yra įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-424-624/2017). Teismas, administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad pareiškėjo tapatus skundas jau buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tokią bylą nutraukia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-49-575/2017).

Taigi, administracinė byla nutrauktina pirmiau minėtu pagrindu kai nustatoma, kad tapati byla yra išnagrinėta ir sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek šioje byloje, tiek ir administracinėje byloje Nr. I-3547-815/2017 pareiškėjas prašė teismo priteisti jam 2 450 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d., reikalavimai dėl žalos atlyginimo abiejose bylose yra grindžiami analogiškais motyvais ir reiškiami tos pačios atsakovės – Lietuvos valstybės – atžvilgiu, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimas, kuriuo išnagrinėta minėta byla, yra įsiteisėjęs. Vadinasi, ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. nutrauktina.

Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki skundo šioje byloje pateikimo dienos – 2018 m. vasario 21 d.) pareiškėjas 3 kartus buvo konvojuojamas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius, 2 kartus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius, po 1 kartą maršrutais Kaunas–Tauragė–Kelmė–Šiauliai–Tauragė–Kaunas bei Kaunas–Alytus–Kaunas (b. l. 49–57, administracinės bylos Nr. I-3547-815/2017 1 t., b. l. 187–200). 2017 m. gegužės 3 d. konvojus buvo vykdomas specialiosios paskirties automobiliu VW Crafter (valst. Nr. EDL 154), 2017 m. gegužės 4 d. – automobiliais Mercedes Benz (valst. Nr. DOK 714) ir VW Crafter (valst. Nr. FUV 254), 2017 m. gegužės 8 d. – automobiliais VW Crafter (valst. Nr. FUV 253) ir VW Crafter (valst. Nr. FUV 254), 2017 m. gegužės 12 d. – automobiliais VW Crafter (valst. Nr. EDL 149) ir Mercedes Benz (valst. Nr. DOK 714), 2018 m. sausio 23 d. pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiu automobiliu Volkswagen (valst. Nr. EFS 558), 2018 m. sausio 25 – specialiu automobiliu Iveco (valst. Nr. KDC 149), 2018 m. sausio 28 d. – specialiu automobiliu Mercedes Benz (valst. Nr. DOK 714) (b. l. 49, 52, 55, administracinės bylos Nr. I-3547-815/2017 1 t., b. l. 187–200). Minėtuose specialiuosiuose automobiliuose įrengta nuo 19 iki 29 sėdimų vietų (b. l. 66, 72, 74, administracinės bylos Nr. I-3547-815/2017 2 t., b. l. 28, 40, 49, 55, 58). Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo konvojuojamas atsakovės atstovės nurodytais automobiliais, išskyrus automobilį Mercedes Benz (valst. Nr. DOK 714), ir atsakovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Vis dėlto, pažymėtina, kad skunde pareiškėjas nurodo negalįs nurodyti visų automobilių, kuriais jis buvo konvojuojamas ginčui aktualiu laikotarpiu, o rašytiniuose paaiškinimuose, nors ir teigia, kad buvo konvojuojamas kitais automobiliais, negu nurodo atsakovės atstovė, tačiau konkrečių transporto priemonių neišvardina. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti Viešojo saugumo tarnybos žiniaraščiuose ir kituose dokumentuose pateikta informacija apie automobilius, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas.

Pareiškėjas nurodo, kad automobiliuose, kuriais jis buvo konvojuojamas, buvo mažai vietos, juose buvo konvojuojama po kelis suaugusius vyrus, kurie turėjo sėdėti susispaudę, be to, dalį ploto užėmė ir konvojuojamųjų asmenų bagažas, netilpęs į bagažo skyrių.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), 109 punktu, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, koks automobilio plotas turi tekti vienam konvojuojamam asmeniui. Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad transporto priemonėse konvojuojamiesiems yra įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu, pervežamų konvojuojamųjų asmenų skaičius neviršija transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, o tais atvejais, kai bendras asmenų, kurie turi būti konvojuojami, skaičius yra artimas maksimaliam galimam konvojuojamųjų asmenų skaičiui, yra skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš atsakovės atstovės pateiktų kelionių žiniaraščių (b. l. 49–57, administracinės bylos Nr. I-3547-815/2017 1 t. b. l. 187–200, 2 t., b. l. 1) bei automobilių registracijos dokumentų (b. l. 66, 72, 74, administracinės bylos Nr. I-3547-815/2017 2 t., b. l. 28, 40, 49, 55, 58) matyti, kad vienoje transporto priemonėje vienu metu nebuvo konvojuojama daugiau asmenų, negu yra įrengta sėdimųjų vietų, o tuo atveju, jei konvojuojamųjų asmenų kiekis buvo didesnis, konvojavimas buvo vykdomas dviem transporto priemonėmis. Vadovaujantis kelionių žiniaraščiuose esančiais įrašais taip pat nustatyta, kad konvojuojami asmenys nėra pateikę skundų konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinusiems konvojų, dėl vietos stokos konvojavimo metu. Taigi, kiekvienam konvojuojamajam, be kita ko ir pareiškėjui, konvojavimo metu buvo skirta individuali sėdimoji vieta, specialiosios paskirties transporto priemonėse nebuvo pervežama daugiau asmenų, negu yra sėdimųjų vietų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad konvojuojamiesiems asmenims skirtos sėdimosios vietos yra nestandartinės, netinkamos suaugusiųjų asmenų (vyrų) pervežimui, todėl pareiškėjo argumentas, kad konvojavimo metu jam nepakako vietos, atmestinas.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad konvojavimui skirtuose automobiliuose asmenims trūko vietos dėl to, kad konvojuojamieji privalėjo kartu su savimi laikyti ir bagažą, kuris netilpo bagažo skyriuje. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo tvarkos, tačiau teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu konvojuojamieji nepažeidžia reikalavimo su savimi turėti ne daugiau kaip 30 kg asmeninių daiktų, jų pervežimo sąlygos nepažeidžia esminių pervežimo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-820-415/2017). Nagrinėjamu atveju nei kelionės žiniaraščiuose, nei pareiškėjo skunde nėra pateikta duomenų, kad konvojuojamieji asmenys vežėsi didesnius nei 30 kg svorio daiktų kiekius, be to, iš atsakovės atstovės pateiktų konvojavimui skirtų transporto priemonių schemų (administracinės bylos Nr. I-3547-815/2017 2 t., b. l. 26, 39, 48, 54, 57) matyti, kad jose yra įrengti bagažo skyriai, todėl pareiškėjo teiginiai, kad konvojaus metu trūko vietos dėl būtinybės gabenti bagažą, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad automobiliai nebuvo tinkamai įrengti, juose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos, gesintuvo ir vaistinėlės, taip pat nebuvo įrengta saugos diržų ir rankenų laikymuisi, konvojuojami asmenys turėjo sėdėti ant slidžių paviršių.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte reglamentuota, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Konvojaus viršininko nurodymu, prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę (Konvojavimo taisyklių 145 punktas). Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 147 punktu, yra draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Konvojavimo taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Atsakovės atstovas pateikė automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas) bei šių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašus (b. l. 66, 67, 72, 73, 74, 75, administracinės bylos Nr. I-3547-815/2017 2 t., b. l. 28, 29, 40, 41, 49, 50, 55, 56, 58, 59), kurie patvirtina, kad visi naudoti specialieji automobiliai tinka žmonių pervežimui ir atitinka saugumo ir kitus techninius reikalavimus, automobiliuose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos bei ventiliacija (administracinės bylos Nr. I-3547-815/2017 2 t., b. l. 26, 39, 48, 54, 57). Be to, iš Viešojo saugumo tarnybos kelionių žiniaraščių matyti, kad specialiuosius automobilius tikrino pareigūnai, kurie nepateikė pastabų dėl netinkamos automobilių būklės, o iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus ventiliacijos efektyvumo tyrimo protokolų (b. l. 68–71, 76–77, administracinės bylos Nr. I-3547-815/2017 2 t., b. l. 30–32, 37–38) nustatyta, kad vėdinimas specialiose transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko teisės aktų reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklėse nėra nurodyta, kokio tipo sėdimosios vietos turi būti įrengiamos konvojavimui skirtame transporte, jose taip pat nėra numatytas reikalavimas konvojavimui skirtuose automobiliuose įrengti saugos diržus ar rankenas, be to byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad dėl to, jog specialiosios paskirties automobiliuose yra slidžios sėdimos vietos ir nėra įrengta saugos diržų ar laikymuisi skirtų rankenų, pareiškėjas būtų nugriuvęs, susižalojęs ar patyręs kitų neigiamų padarinių.

Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko techninius reikalavimus ir buvo tinkami žmonėms vežti, o pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad šie automobiliai buvo netinkamos būklės, t. y. pareiškėjas nenurodė nei konkrečių automobilių, kuriuose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, ventiliacija, nebuvo gesintuvų ar vaistinėlių, nei datų, kada jis buvo konvojuojamas šiais automobiliais. Be to, pareiškėjas neteikė skundų Viešojo saugumo tarnybai dėl netinkamos transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, būklės (b. l. 78). Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir teisės aktų nustatyta tvarka patikrintu specialiu transportu, dėl kurio techninės būklės pareiškėjui neturėjo kilti neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjo teiginiai, kad automobiliai nebuvo tinkamai įrengti, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, bet subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas, todėl teismas atmeta šiuos pareiškėjos teiginius.

Skunde nurodoma, kad konvojavimo metu pareiškėjui nebuvo sudaroma galimybė pasinaudoti tualetais. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas. Kitaip tariant, Konvojavimo taisyklėse yra numatyta galimybė konvojuojamam asmeniui pasinaudoti tualetu tuo atveju, jei asmuo išreiškia tokį prašymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų kreipęsis į konvojuojančius asmenis su prašymu išvesti jį į tualetą, ir toks prašymas nebuvo patenkintas, tokių duomenų taip pat nėra užfiksuota ir kelionių žiniaraščiuose (b. l. 49–57, administracinės bylos Nr. I-3547-815/2017 1 t., b. l. 187–200), priešingai, minėtuose žiniaraščiuose esantys įrašai patvirtina, kad konvojuojamiesiems asmenims buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti tualetu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad konvojavimo metu jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu.

Pareiškėjas teigia, kad konvojavimo metu nebuvo atsižvelgiama į jo sveikatos būklę, jis buvo konvojuojamas abstinencijos būsenos. Konvojavimo taisyklių 38.8 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas privalo priimti (perduoti) konvojuojamuosius, kuriuos reikės lydėti ir saugoti. Savo ruožtu Konvojavimo taisyklių 98.2 punkte nustatyta, kad nėra priimami konvojuoti ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas. Pažymėtina, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 13–27) nėra duomenų, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais dėl sveikatos sutrikimų negalėjo būti konvojuojamas, priešingai, sveikatos istorijoje esantis 2018 m. sausio 26 d. įrašas patvirtina, kad pareiškėją konvojuoti buvo galima. Kartu pastebėtina, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių datų ir aplinkybių, kai jis buvo konvojuojamas neatsižvelgiant į jo sveikatos būklę, o iš Viešojo saugumo tarnybos kelionių žiniaraščių matyti, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas neteikė skundų konvojaus pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo argumentai atmestini.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad konvojavimo metu patyrė agresiją iš kartu konvojuojamųjų asmenų, pareigūnų veiksmai konvojavimo metu skatino konfliktinių situacijų tarp konvojuojamųjų atsiradimą. Vis dėlto, nurodęs šiuos teiginius, pareiškėjas jų neindividualizavo ir nepagrindė, t. y. nenurodė, kada ir kokie asmenys buvo agresyvūs jo atžvilgiu, kokiu būdu pareigūnai provokavo konfliktų atsiradimą, nepateikė duomenų, ar dėl kitų konvojuojamųjų asmenų neleistinų veiksmų savo atžvilgiu kreipėsi pagalbos į konvojaus pareigūnus, kokių veiksmų buvo imtasi. Pažymėtina, kad duomenų apie kitų konvojuojamųjų neleistiną elgesį pareiškėjo atžvilgiu nėra ir Viešojo saugumo tarnybos kelionių žiniaraščiuose. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai yra tiek abstraktūs, kad patys savaime, jų nepagrindus ir nesukonkretinus, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos.

Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu ginčui aktualiu laikotarpiu. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2017 m. gegužės 3 d.

Likusią pareiškėjo R. N. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras