Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo V. Z. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 12 d. Tauragės rajono apylinkės teisme buvo gautas nubaustojo V. Z. prašymas perkvalifikuoti jo 2015 m. gegužės 28 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą atitinkančią padarytą pažeidimą.

Nubaustasis A. Z. sutinka su tuo, kad padaręs teisės pažeidimą, jis turi patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ir nepatogumų, tačiau mano, kad per daugiau, nei 18 mėnesių nuo teisės vairuoti transporto priemonės netekimo dienos, jis patyrė žymių neigiamų pasekmių ir nepatogumų. Pažymi, kad jis yra brandaus amžiaus (75 metų) žmogus, pensininkas, gyvena vienas, todėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas. Šiuo metu jis negali tinkamai pasirūpinti savimi, t. y. nesinaudojant asmenine transporto priemone jam sunku įveikti tolimesnius atstumus, sveikatos sutrikimai apriboja aktyvaus judėjimo galimybes, todėl patiria didelių nepatogumų ir fizinį skausmą, atlikdamas kasdienius ir būtinus veiksmus – problemiška nueiti nusipirkti maisto produktų, nuvykti į medicinos įtaigas ir t. t. Nagrinėjamu atveju teismas, iš esmės įvertinęs būtent tas pačias aplinkybes, kaip ir priimant nutarimą, esant galimybei iš viso neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams. Todėl jis pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį yra nubaustas griežčiau, nes esant toms pačioms aplinkybėms, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jis buvo nubaustas minimalia šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Nubaustasis A. Z. nurodo, kad eismo įvykio metu automobiliai buvo apgadinti nežymiai, t. y. padaryta nedidelė turtinė žala, žmonės nenukentėjo, todėl įvykis nėra itin pavojingas. Tvirtina, kad jis nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl sukelto eismo įvykio, faktinės aplinkybės neneigė, tyrimo eigoje bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Pažymi, kad jis aiškiai supranta preciziško Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi svarbą, uoliai laikosi teisės aktų reikalavimų visose srityse, gerbia ir saugo Lietuvos Respublikos viešąją tvarką, nėra piktybinis pažeidėjas ar linkęs nepaisyti įstatymų normų, turi didelį vairavimo stažą, o tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Visos paminėtos aplinkybės, nubaustojo nuomone, patvirtina būtinybę paskirti jam trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kuris atitiktų jau realiai įvykdytą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs ATPK numatė, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y., taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Dėl paskirtos administracinės nuobaudos, kuri nėra įvykdyta, peržiūrėjimo suinteresuotas asmuo pareiškimu kreipiasi į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 8 straipsnio 2 dalis). Analogiška taisyklė, numatanti, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, numatytą ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 3 straipsnio 2 dalies. Taigi tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tiek nuobaudos paskyrimo, tiek ir jos vykdymo metu galioję teisės aktai nuosekliai numatė ir numato, kad švelnesnio įstatymo priėmimas asmens nuobaudos vykdymo metu (nebaigus vykdyti nuobaudos) turi grįžtamąją galią. Akivaizdu, kad esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, asmuo turi teisėtus lūkesčius, jog jam vykdant paskirtą nuobaudą, šios nuostatos, įstatymų leidėjui priėmus jo atsakomybę švelninantį (ar panaikinantį) įstatymą, jam bus taikomos, ir paskirta nuobauda švelninama.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kad šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai, nes tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas). Pagal Konstituciją valstybė turi tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit). Išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar sušvelninama atsakomybė, t. y, kai teisės aktu sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nepakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (inter alia Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai). Tokiems įstatymams pripažįstama atgalinio veikimo teisinė galia ir tai atitinka lex benignior retro agit doktriną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-93/2014, 2K-P-100-222/2015.)

Aptarta konstitucinė jurisprudencija ir kasacinio teismo praktika atskleidžia, jog tiek ATPK 8 straipsnio 2 dalyje, tiek ir ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, jog įstatymas švelninantis ar panaikinantis atsakomybę asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, yra pagrįsta konstitucine doktrina lex benignior retro agit, kuri kyla iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir jo suponuojamų reikalavimų įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams.

Nustačius, jog šiuo metu A. Z. dar nėra baigęs vykdyti jam paskirtos papildomos administracinės nuobaudos (specialiosios teisės atėmimo terminas yra nepasibaigęs), jog naujai įsigaliojęs įstatymas (ANK 426 straipsnis) lengvina jo teisinę padėtį, šis įstatymas laikytinas turinčiu grįžtamąją galią, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ANK 3 straipsnio 2 dalimi ir A. Z. veiką dėl jo padarytų pažeidimų perkvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nors apylinkės teismas nustatė nubaustojo A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad A. Z. padarytą pažeidimą būtų pripažinęs ir dėl jo padarymo būtų gailėjęsis. Nors atskirajame skunde nubaustasis A. Z. tvirtina, kad jis dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, tačiau iš bylos duomenų nustatyta visiškai priešingai, t. y. A. Z., nei nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme, nei apygardos teisme, savo kaltės nepripažino. Priešingai, apeliacinį skundą padavė ginčydamas teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. A. Z. su prašymu dėl bylos atnaujinimo kreipėsi ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, ginčydamas būtent savo kaltę, nors tiek apylinkės teismas, tiek ir apygardos teismas konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad A. Z. apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir iš eismo įvykio pasišalino būtent tyčia. Ir tai aiškiai parodo, kad nubaustasis A. Z. dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo visiškai, priešingai, visais įmanomais būdais siekė išvengti atsakomybės dėl padaryto pažeidimo, todėl prašyme apylinkės teismui dėl nutarimo peržiūrėjimo įsigaliojus naujam įstatymui ir atskirajame skunde jo tvirtinimas, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, vertintinas tik kaip siekimas sušvelninti savo padėtį. Akcentuotina, kad tai, jog nubaustasis A. Z. nepripažino savo kaltės, parodo jo nenorą tinkamai įvertinti savo veiksmus, suprasti, kad jis dėl savo veiksmų padarė žalą kito automobilio savininkui, ir iš esmės siekė išvengti bet kokios atsakomybės. Akcentuotina, kad skiriant nuobaudą, yra labai svarbi aplinkybė, ar kaltininkas prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. Z., iš pradžių paaiškinime pripažinęs savo neteisėtus veiksmus, vėliau savo prisipažinimą paneigė, taip siekdamas suklaidinti tyrimą atlikusius policijos pareigūnus bei teismą.

Akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir nustatydamas jos terminą, atsižvelgė į bendruosius administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus (ANK 32 straipsnis), taip pat į suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo nuostatas (ANK 34 straipsnio 3 dalis) ir jų nepažeidė. Akcentuotina, kad nustatęs A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir jo neprisipažinimą padarius pažeidimą, apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė administracinio poveikio – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą dvejiems metams, kuris nėra ilgesnis negu specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis (ANK 34 straipsnio 3 dalis), esant nustatytai tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pažeidėjas privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Todėl šiuo atveju, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, nubaustajam A. Z. paskyrus trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuotina, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirajame skunde nurodytais argumentais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.