- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- A15.-470-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00253-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė 2019 m. gruodžio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-116160-2019 S. M. už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 11 d. apie 18.02 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), neturėdamas šios teisės ir važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 126, 220 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir paaiškino, kad jam išvažiuojant iš parkavimosi aikštelės, pamatė kaip iš parkavimo vietos, atbuline eiga išvažiuoja (duomenys neskelbtini), sustojo jo praleisti, tačiau (duomenys neskelbtini) važiuodamas atsitrenkė į sustojusį (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Įvykio vieta filmuojama. Sugadinimų aukštis (0,47-0,53 m.) (b. l. 6).
Iš 2019 m. gruodžio 11 d. eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos šios transporto priemonės: 1) (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivinis automobilis, transporto priemonės vairuotojas nežinomas, transporto priemonės savininkas A. S. S. (A. S. S.), draudimo bendrovė AB (duomenys neskelbtini), poliso Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivinis automobilis, transporto priemonės vairuotojas ir transporto priemonės savininkas G. S., draudimo bendrovė ADB (duomenys neskelbtini), poliso Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai – priekinis bamperis (b. l. 7–8).
Byloje esančiose automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukose užfiksuotas apgadintas priekinis bamperis ir jo apdaila (b. l. 14).
Byloje esančiose automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukose užfiksuoti pastebėti apgadinimai (b. l. 21).
Iš G. S. 2019 m. gruodžio 11 d. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 11 d. apie 17.55 val. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) stovėjimo aikštelėje važiavo statyti automobilio. (duomenys neskelbtini) automobilis (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) galu išvažinėjo iš stovėjimo vietos ir nekreipdamas dėmesio į įspėjamąjį signalą įvažiavo jam į priekinį bamperį (dešinę pusę). (duomenys neskelbtini) automobilis toliau manevravo ir išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės. Pora liudininkų bandė jį stabdyti (trenkė per stogą), bet (duomenys neskelbtini) nestojo ir išvažiavo. (duomenys neskelbtini) važiavo vyriškis apie 30 metų. Liudininkai: A. – (duomenys neskelbtini); V. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Iš 2019 m. gruodžio 20 d. AB (duomenys neskelbtini) transporto žalų skyriaus žalos sąmatos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 18–20).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. S. S. (b. l. 10).
Iš A. S. S. 2019 m. gruodžio 17 d. paaiškinimo matyti, kad jis yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) savininkas. Perleido teisę važinėti šia transporto priemone savo dukrai J. S. Šia transporto priemone pats nesinaudoja nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 12).
Iš J. S. 2019 m. gruodžio 17 d. paaiškinimo matyti, kad ji nuo 2019 m. liepos 12 d. iš tėvo A. S. S. paėmė jo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Šią transporto priemonę visą laiką naudoja pati. S. M. yra jos sugyventinis, bet tėvo automobilio ji nedavė. Apie šiuos įvykius girdi pirmą kartą. 2019 m. gruodžio 11 d. ji visą dieną buvo namie, kartu su S. M. turėjo svečių. Per visą tą laiką jis buvo vieną kartą išėjęs į parduotuvę apie 16.30 val. ir po to dar pas kaimynę apie 17 val., kuri gyvena po jų butu pirmame aukšte. Transporto priemonės ji tikrai nedavė ir apie įvykį girdi pirmą kartą. Raktai nuo buto ir automobilio visą laiką guli koridoriuje arba jos striukės kišenėje. Galėjo pasinaudoti be jos žinios (b. l. 13).
Iš S. M. 2019 m. gruodžio 20 d. paaiškinimo matyti, kad jis 2019 m. gruodžio 11 d. apie 18.00 val. atvažiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobiliu (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso A. S. Važiavo neturėdamas teisės vairuoti. Kategoriškai teigia, kad kontakto ar garso su kitu automobiliu nejuto ir negirdėjo, bet dėl savo padaryto įvykio labai gailisi (b. l. 17).
Byloje esantys S. M. asmens duomenys patvirtina, jog jis vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. M. nurodė, kad nepajuto, jog atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) vairuodamas savo transporto priemonę atbuline eiga. Policijoje jam parodė nuotraukas, iš kurių matyti, kad šiek tiek nubrozdinta. Tačiau pats buvo labai nustebęs, nes nebuvo jokio garso, nepajuto, kad atsitrenkė, jo automobilyje radijas negrojo, lauke buvo žmonių. Su tyrėja važiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojai pateikė vaizdo įrašą, iš kurio jis pamatė, jog iš tiesų jis važiavo galu ir užkliudė kitą transporto priemonę. Bet jo niekas nestabdė, niekas ranka nepamojavo ar panašiai. Prašė atsižvelgti į tai, jog yra jauno amžiaus, suvokia, jog negali vairuoti neturėdamas tam teisės, gailisi labai, patyrė nemažą stresą, kai sužinojo, kad padarė tą eismo įvykį. Iš pradžių pats nepatikėjo, bet tą patvirtina vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad yra kaltas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Tai užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tai užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 Eur iki 2 000 Eur. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 str. 7 d.). Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str. 8 d.).
Vadovaujantis KET 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 14 punktas numato, kad, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.
KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal KET 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. M. 2019 m. gruodžio 11 d. apie 18.02 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), neturėdamas šios teisės ir važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino, tokiu būdu pažeisdamas KET 9, 14, 126 punktų reikalavimus, todėl šie S. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.
Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Šiuo atveju, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog S. M. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, jis, teismo vertinimu, šio nusižengimo nepadarė, kadangi nenustatytas tyčinis neteisėtas šio vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Kaip nurodė G. S. savo paaiškinime, įvykio metu ir vietoje (duomenys neskelbtini) automobilis (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) galu išvažinėjo iš stovėjimo vietos ir nekreipdamas dėmesio į įspėjamąjį signalą įvažiavo jam į priekinį bamperį (dešinę pusę), toliau manevravo ir išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės, pora asmenų bandė jį stabdyti (trenkė per stogą), bet (duomenys neskelbtini) nestojo ir išvažiavo. Taip pat ir pats S. M. paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad kontakto ar garso su kitu automobiliu nejuto ir negirdėjo, tik iš nuotraukų ir vaizdo įrašo, su kuriais susipažino tyrimo metu, suprato, kad eismo įvykis buvo įvykęs, tačiau jo niekas nestabdė. Be to, atsižvelgiant į tai, jog iš nuotraukų matyti automobilių nubrozdinimai nėra itin dideli, pagal AB (duomenys neskelbtini) transporto žalų skyriaus žalos sąmatą automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) remonto darbų kaina neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nėra kitų duomenų, leidžiančių neabejotinai spręsti apie tai, jog S. M. suvokė esantis susijęs su eismo įvykiu ir iš jo sąmoningai pasišalino, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. M. veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma. Dėl šios priežasties ši administracinio nusižengimo bylos dalis nutrauktina.
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo (t. y. numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje) pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, S. M. asmenybę (jauno amžiaus, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, augina mažametį vaiką, per pastaruosius metus administracinėn atsakomybėn trauktas keturiolika kartų, iš esmės už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (taip pat ir už vairavimą neturint teisės, eismo įvykio sukėlimą), informacijos apie kai kurių baudų sumokėjimą nėra (b. l. 2–5), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad S. M. atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 str. 1 d. 12 p.) (b. l. 2–5).
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti S. M. paskyrus baudą, lygią ANK 423 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui (ANK 34 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
S. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) dydžio baudą.
S. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19109097139.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.