Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui A. A. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl paramos priteisimo, trečiasis asmuo – A. A. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. A. gimė (duomenys neskelbiami) jos tėvai yra trečiasis asmuo A. A. K. ir R. A. (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbiami)). Ieškovė (duomenys neskelbiami) tapo pilnametė. Ji 2024 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. A. 2 970 Eur paramos įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbiami) iki ieškinio pateikimo dienos bei paramą 450 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki (duomenys neskelbiami), iki kol ji baigs gimnaziją. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad mokosi (duomenys neskelbiami) paskutinėje gimnazijos klasėje. Atsakovas paramą ieškovei teikė, vienašališkai spręsdamas, kokią paramos sumą skirti ieškovės poreikių patenkinimui. Nuo (duomenys neskelbiami) iki (duomenys neskelbiami) atsakovas ieškovės išlaikymui yra skyręs 1 980 Eur, tačiau šios paramos nepakako, todėl prašo priteisti iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, išklausęs ieškovės atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdyje, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką esminės sąlygos CK 3.192¹ straipsnio nuostatoms taikyti yra paramos pilnamečiam būtinumas ir tėvų galimybės ją teikti. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai. Tai yra pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas: sunki vaiko turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma vykdyti; paties tėvams turi būti nereikalinga parama, globa. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Pabrėžtina ir tai, kad kasacinis teismas dėl pilnametystės sulaukusių ir vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje tebesimokančių vaikų yra konstatavęs, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam, tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tai yra tokiam pilnamečiam vaikui išlaikymas iš tėvų yra priteisiamas, kai vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė iki (duomenys neskelbiami) mokėsi (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami) pažyma Nr. D5-68). Iš į bylą pateikto mokinio laikotarpio vertinimo (1 pusmečio, 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d.) matyti, kad ieškovės mokymosi vidurkis yra (duomenys neskelbiami) balo. Ieškovė D. A. su (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami) d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami). Kartu pridedamas SEB banko sąskaitos įrašas už 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Iš jo matoma, kad ieškovė D. A. mokėtojui V. K. 2023 m. kovo 25 d., 2023 m. balandžio 29 d., 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. rugsėjo 11 d., 2023 m. spalio 16 d., 2023 m. gruodžio 13 d., sumokėjo 295 Eur, mokėjimo paskirtys – ,,(duomenys neskelbiami)“. Trečiasis asmuo A. A. K. (buvusi pavardė – (duomenys neskelbiami)) ir D. D. (duomenys neskelbiami) sudarė gyvenamųjų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), iš kurios matoma, kad nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. spalio 18 d. nuomavosi butą, adresu (duomenys neskelbiami), kurio nuomos kaina buvo 780 Eur/mėn. Minėtu adresu pateikti komunaliniai mokesčiai už 2023 m. gruodį: elektra – 69,42 Eur, šaltas vanduo – 12,92 Eur, Civinity namai Vilnius – 31,94 Eur, šildymas ir karštas vanduo – 56,26 Eur; už 2024 m. sausį: šildymas ir karštas vanduo – 62,48 Eur, elektra – 105,65 Eur, Civinity namai Vilnius – 30,74 Eur, šaltas vanduo – 14,94 Eur. (Duomenys neskelbiami) pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodoma, kad A. A. K. 2023 m. kovo mėn. – 2024 m. sausio mėn. laikotarpiu buvo išmokėtas (duomenys neskelbiami) Eur atlyginimas, atskaičius mokesčius. Trečiasis asmuo A. A. K. darė pavedimus (duomenys neskelbiami) 2021 m. rugpjūčio 19 d. – 480 Eur (mokėjimo paskirtis: D. A. odontologijos paslaugos), 2021 m. spalio 9 d. – 430 Eur (mokėjimo paskirtis: D. A. odontologijos paslaugos), 2021 m. gruodžio 31 d. – 80 Eur (mokėjimo paskirtis: D. A. odontologijos paslaugos), 2022 m. gegužės 23 d. – 90 Eur (mokėjimo paskirtis: D. A. odontologijos paslaugos), 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 110 Eur (mokėjimo paskirtis: D. A. odontologijos paslaugos), 2023 m. lapkričio 23 d. - 50 Eur (mokėjimo paskirtis: D. A.), 2024 m. sausio 18 d. – 172 Eur (mokėjimo paskirtis: D. A. odontologijos paslaugos), 2024 m. sausio 19 d. - 16 Eur (mokėjimo paskirtis: D. A. už paslaugas). Ieškovė D. A. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0917 2024 m. vasario 15 d. pardavėjui I. M. sumokėjo 240 Eur už 6 valandas anglų kalbos mokymo. Iš 2024 m. vasario 15 d. užsakymo matyti, kad ieškovė D. A. įsigijo akių lęšių, kurių kaina 19,98 Eur. 2023 m. gruodžio 14 d. Dermatologijos klinikoje ,,Sapiegos“ buvo įsigyta paslaugų už 310 Eur, 2023 m. gruodžio 29 d. UAB ,,Nemuno vaistinė“ buvo įsigyta prekių už 39,91 Eur. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje Nr. 4068 nurodyta, kad A. A. K. darbingumo lygis yra (duomenys neskelbiami) nustatytas nuo 2004 m. kovo 10 d., neterminuotai.

Dėl paramos būtinumo

11. Kaip jau minėta, ieškovė, kuriai (duomenys neskelbiami) suėjo 18 metų, iki (duomenys neskelbiami) mokėsi (duomenys neskelbiami). Mokinio teisinio statuso specifika lemia tai, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau tam, kad pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis būtų pripažintas būtinu paramos, turi būti nustatyta, ar tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina jo būtinų poreikių tenkinimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė jokio turto neturi, duomenų, jog ieškovė gautų kokių nors pajamų (darbo užmokestį, palūkanas už terminuotus indėlius kredito įstaigose ir pan.), byloje nėra. Ieškovei, iki kol ji mokėsi gimnazijoje, kiekvieną mėnesį buvo mokama išmoka vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdyje ieškovės atstovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovei pamokos vykdavo nuo 8.30 val. iki 16 val., po pamokų ieškovė du – tris kartus per savaitę vykdavo į šokių būrelį. Taip pat paskutinėje gimnazijos klasėje ieškovė aktyviai mokėsi, daug laiko leisdavo bibliotekose, taip pat papildomai lankydavo korepetitorius. Anot jų, mokykloje ieškovė stengėsi gerai mokytis, buvo aktyvi, ką įrodo į bylą pridėtas ieškovės mokslo vertinimas, taip pat teismo posėdžio metu trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, kad ieškovė, baigusi gimnaziją, įstojo į universitetą. Iš ieškovės pateiktų duomenų iš dienyno matyti, kad ji nepatenkinamo vertinimo ar neįskaitytų dalykų neturėjo, silpniau sekėsi matematika ir chemija, bet kitų dalykų įvertinimai buvo labai aukšti. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė nerūpestingai ar aplaidžiai vykdė savo pareigą mokytis, nebuvo perkelta į aukštesnę klasę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pažangaus mokymosi sąvoką, konstatavo, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus, ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovė neturėjo galimybių, mokydamasi gimnazijoje bei intensyviai ruošdamasi artėjantiems egzaminams, tuo pačiu dirbti ir save išlaikyti, taigi jai parama buvo būtina (CPK 185 straipsnis).

12. Teismas taip pat pažymi, kad mokykloje besimokančiam asmeniui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Besimokantys turi skirti laiko pasiruošimui pamokoms, užduočių atlikimui, egzaminams ir pan., kas, teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Taigi tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė bandė uždarbiauti ir save išlaikyti ar bent prisidėti prie savo poreikių tenkinimo, nedaro lemiamos įtakos paramos būtinumui ir jos dydžiui. Taip pat teismo vertinimu, net jei ieškovė, neturėdama jokio išsilavinimo, būtų dirbusi, besimokydama gimnazijoje, nemanytina, kad būtų uždirbusi pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save.

Dėl ieškovės poreikių

14. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovė, kaip ir kiekvienas žmogus, turi didžiąją dalį jos nurodomų poreikių, kurie savo esme vertinti kaip būtinieji ir kuriems tenkinti reikalingos lėšos. Vis tik ieškovės nurodomos kitos išlaidos (kuras, išvykos, ekskursijos, draugų gimtadienio dovanos, namų apyvokos reikmenys, sporto prekės, telefonas/taisymas, drabužių valymas ir t.t) sutampa su poreikių lentelėje nurodomais poreikiais sportinei aprangai (bateliai, sportinis kostiumas), išvykoms, laisvalaikiui. Poreikio taisyti telefoną bei vaikui drabužius valyti valykloje kiekvieną mėnesį paprastai nėra, todėl šios išlaidos nėra būtinos. Didžioji dalis ieškovės pateiktų įrodymų apie tai, kad ieškovė mokėjo už jai suteiktas odontologijos paslaugas, patvirtina, kad šiomis paslaugomis buvo naudotasi 2021-2022 m., taigi iki aktualaus ginčo laikotarpio šioje byloje. Ieškovė nepagrindė, kad taikytas gydymas buvo neefektyvus ir yra reikalingos papildomos lėšos odontologijai. Kita vertus, poreikių lentelėje nurodomos adekvačios išlaidos odontologo paslaugoms (10 Eur per mėn.), kurios paprastai būna mokamos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad naudojasi mokamomis oftalmologo, dermatologo paslaugomis, ir nepaaiškino priežasčių, kodėl negalėjo lankytis pas šių sričių gydytojus valstybinėse gydymo įstaigose. Be to, iš į bylą pateiktų kvitų matyti, kad dermatologijos klinikoje buvo perkama itin prabangi kosmetika veidui, kas niekaip negali būti vertinama kaip būtinasis mokinės poreikis. Iš pateiktų duomenų apie komunalinių mokesčių dydį matyti, kad pateikti tik už šaltuosius mėnesius duomenys, dėl to teismas neturi pagrindo išvadai, kad komunalinių mokesčių dalis, tenkanti iškovei, kiekvieną mėnesį yra 50 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, o taip pat teismo posėdžio metu tą teigė ir trečiasis asmuo, kad ieškovė mokslo metų laikotarpiu lankė šokių būrelį lankė korepetitorius ir šiems jos poreikiam per mėnesį buvo skiriama 330,62 Eur. Tačiau ieškovės pateikti duomenys leidžia spręsti tik, kad ji lankė šokius ir anglų kalbos užsiėmimus. Į bylą ieškovė pateikė tik vieną sąskaitą faktūra, patvirtinančią, kad 2024 m. vasario 15 d. už 6 akademines anglų kalbos pamokas sumokėta 240 Eur, tačiau ši suma skiriasi nuo ieškovės nurodomos sumos ieškinyje. Kitų mokėjimo korepetitoriams kvitų, mokėjimo nurodymų ar sutarčių su korepetitoriais byloje nėra, taigi šios išlaidos nėra įrodytos. Kad ieškovė nuo 2023 m. lankė šokius, patvirtina ne tik sutartis su šokių studija, bet ir ieškovės banko sąskaitos išrašas. Visi kiti ieškovės nurodomi poreikiai yra būtinieji ir ieškovės nurodomos išlaidos jiems tenkinti yra protingo dydžio.

15. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Teismas pažymi, kad dar 2024 m. vasario 7 d. nutartyje nustatant ieškovei, ieškinį teismui teikusiai per atstovą, ieškinio trūkumus, buvo išaiškinta, jog reiškiant reikalavimą, viršijantį teismų praktikoje nusistovėjusį minimalios mėnesines algos orientacinį dydį, reikalingą vieno vaiko išlaikymui, kuris aktualus ir bylose dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, ieškovė turi ne tik detaliai nurodyti savo poreikius ir jų būtinumą, poreikių dinamiką laike, bet ir teikti įrodymus, patvirtinančius tuos poreikius (teikti sutartis, įsigijimo dokumentus, receptus, gydytojų nurodymus ir pan.) bei patiriamas išlaidas jiems tenkinti, kadangi teikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, yra ieškinį teismui teikiančio ieškovo pareiga. Vis tik ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jos poreikiams tenkinti per mėnesį buvo reikalinga 1 339,12 Eur suma. Kad tokia lėšų suma realiai buvo išleidžiama ieškovės poreikiams tenkinti, leidžia abejoti ir trečiojo asmens pajamos, kurias ji nurodė gavusi ginčo laikotarpiu – 2 000 Eur per mėnesį, ir kuri (trečiasis asmuo) rėmė ne tik pilnametę dukterį, bet turėjo išlaikyti ir jaunesnę nepilnametę ieškovės seserį. Dėl to teismas, spręsdamas dėl ieškovės poreikių, vadovaujasi teismų praktikoje nusistovėjusiu vienos minimalios mėnesinės algos orientaciniu dydžiu, reikalingu vienam vaikui išlaikyti, ir sprendžia, kad laikotarpiu nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. vasario 5 d.) iki kol ieškovė baigė gimnaziją (duomenys neskelbiami) jos poreikiams patenkinti reikalinga buvo 708 Eur suma (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 708 Eur po mokesčių).

16. Be to, ieškovei, kaip ir kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį iki mokslo pabaigos buvo mokama išmoka vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), 2023 m. – 85,75 Eur, o 2024 m. - 96,25 Eur dydžio išmoka, teismas sprendžia, kad šiais pinigais ieškovė galėjo apmokėti dalį savo poreikių, o likusią dalį turėjo skirti tėvai, kadangi ieškovei buvo reikalinga parama ir pati savęs išlaikyti negalėjo, kas jau buvo aptarta anksčiau. Tai kad gauta išmoka buvo skiriama jos poreikiams tenkinti, ieškovė pripažino ieškinyje.

Dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovei

17. Sprendžiant dėl pilnamečio moksleivio išlaikymo būtinumo ir galimybių jį teikti taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti vykdomas, ar kad pačiam tėvui reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo. Bylos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbiami) bei gauna 1 428,32 Eur darbo užmokestį per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Nuo (duomenys neskelbiami) iki (duomenys neskelbiami) jis gavo 74,454 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas eina ir (duomenys neskelbiami) pareigas. Iš į bylą pridėto 2019 m. sausio 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad atsakovas R. A. ir trečiasis asmuo A. A. K. bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise turėjo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbiami) bei dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbiami). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbiami) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) nutraukė atsakovo R. A. ir trečiojo asmens A. A. K. santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuria šalys susitarė, kad R. A. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka minėtas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbiami), žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbiami) bei transporto priemonė (duomenys neskelbiami), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 Eur vertės), o atsakovas įsipareigojo buvusiai sutuoktinei sumokėti 75 000 Eur kompensaciją. Taigi atsakovas turi nekilnojamojo, būsto nuomos išlaidų nepatiria. Atsakovas taip pat turi dar vieną išlaikytinę – jaunesniąją nepilnametę dukterį A. A., gim. (duomenys neskelbiami) m., kuriai atsakovas minėta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi įsipareigojo teikti išlaikymą, mokėdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 354 Eur iki vaiko pilnametystės. Ieškovės atstovo ir trečiojo asmens teigimu, atsakovas su ieškove nebendrauja, taigi išlaidų ieškovės naudai nepatiria.

18. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės motina trečiasis asmuo A. A. K. dirba UAB (duomenys neskelbiami) jos darbo užmokestis 2023 m. kovo mėn. buvo (duomenys neskelbiami) Eur, 2023 m. balandžio mėn. - (duomenys neskelbiami) Eur, 2023 m. gegužės mėn. – (duomenys neskelbiami) Eur, 2023 m. birželio mėn. – (duomenys neskelbiami) Eur, 2023 m. liepos mėn. – (duomenys neskelbiami) Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. – (duomenys neskelbiami) Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – (duomenys neskelbiami) Eur, 2023 m. spalio mėn. – (duomenys neskelbiami) Eur, 2023 m. lapkričio mėn. – (duomenys neskelbiami) Eur, 2023 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbiami) Eur, 2024 m. sausio mėn. – (duomenys neskelbiami) Eur. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad būstą nuomojasi, gyvena su savo partneriu ir dviem dukrom. Turi ribotą darbingumą. Atsakovas su dukromis nebendrauja, taigi visa našta rūpintis ieškove, kad jau ir pilnamete, tačiau vis dar moksleive, teko trečiajam asmeniui. Iš šių duomenų teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės motinos turtinė padėtis, nors ji gauna didesnį atlyginimą ir gyvena su partneriu, su kuriuo dalijasi buities išlaidomis, yra ženkliai geresnė ir ji turi prisidėti prie pilnametės dukters paramos didesne dalimi. Be to, teismas pažymi, kad vieno iš tėvų, gera valia teikiančio išlaikymą, finansinė padėtis nėra esminę reikšmę turinti aplinkybė, sprendžiant paramos priteisimo klausimą iš tėvo, tinkamai nevykdančio paramos teikimo prievolės. Byloje sprendžiamas klausimas ne dėl to, kiek prie vaiko paramos gali prisidėti išlaikymą teikiantis tėvas, tačiau kitas iš tėvų, kuris tokios paramos pakankamai ir iš vis neteikia, todėl byloje reikšmingos yra aplinkybės, apibūdinančios būtent paramos neteikiančio asmens turtinę padėtį, jo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, ir kt.

19. Teismas , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, kurių nepakanka teismui įsitikinti ieškovės nurodomais poreikiais 1 339,12 Eur sumai, taip pat vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, įvertinęs ieškovės ieškinio argumentus, kad universali išmoka vaikui skiriama jo poreikiams tenkinti, teismas ieškovės reikalavimą dėl paramos priteisimo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki (duomenys neskelbiami) tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo R. A. paramą ieškovei šiuo laikotarpiu po 306 Eur per mėnesį, skaičiuojamą nuo ieškinio pateikimo dienos (duomenys neskelbiami) iki (duomenys neskelbiami).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

20. Byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl paramos įsiskolinimo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbiami) iki ieškinio pateikimo dienos 2024 m. vasario 5 d. priteisimo. Ieškovė teigė, kad šiuo laikotarpiu tėvas jai suteikė 1 980 Eur paramą, t. y. po 180 Eur per mėnesį, kurios jai nepakako. Paramos įsiskolinimo sumą ieškovė apskaičiuoja tokiu būdu: (450 Eur – 180 Eur) x 11 mėn. = 2 970 Eur.

21. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį ir neginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių, kad nuo jos pilnametystės iki ieškinio teismui padavimo dienos atsakovo ieškovei teikiama parama buvo nepakankama. Trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad buvo neįmanoma iškomunikuoti atsakovui, kad jo teikiama parama ieškovei buvo per maža ir ieškovei reikalinga didesnė parama, kadangi atsakovo ir trečiojo asmens santykiai buvo sudėtingi, jie nebendravo, atsakovas nebendravo ir su ieškove. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš kurių matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) atsakovas buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, o būtent tuo, kad jis (duomenys neskelbiami) nežymiai sužalojo trečiojo asmens sugyventinį. Nors atsakovas Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) iš šio kaltinimo buvo išteisintas, akivaizdu, kad tiek ikiteisminio tyrimo atlikimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme kontekste yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovės tėvų santykiai nebuvo geri. Be to, lygiagrečiai nuo (duomenys neskelbiami) Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko ir ieškovės tėvų skyrybų byla Nr. (duomenys neskelbaimi), kurioje dar teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi buvo nutarta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir, be kita ko, ieškovei iš atsakovo priteisti 220 Eur/mėn. laikiną išlaikymą. Taigi atsakovui akivaizdžiai turėjo būti žinoma, kad 180 Eur/mėn. parama nėra pakankama.

22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su ieškovės poreikiais ir jos tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti paramos įsiskolinimo laikotarpiu paramos priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti paramos įsiskolinimo laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti pilnametei dukrai D. A. išlaikymą, sudarantį 2023 m. po 274 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga po mokesčių buvo 633 Eur, o išmoka vaikui 85,75 Eur), o 2024 m. po 306 Eur. Tokiu atveju iš atsakovo, įvertinus jo suteiktą paramą, priteistinas paramos įsiskolinimas yra 1 066 Eur (((274 Eur - 180 Eur) x 10 mėn.) + (306 Eur – 180 Eur)) Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas tik iš dalies prisidėjo prie dukters poreikių tenkinimo, ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 1 066 Eur paramos įsiskolinimas nurodomu laikotarpiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmasis ieškinio reikalavimas patenkinta 68 proc., antrasis – 36 proc. Teismas laiko, kad ieškinys patenkintas 52 proc.

24. Ieškovė, kurios ieškinys patenkintas iš dalies, buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Dėl to dalį žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, atsižvelgiant į patenkinto ieškinio reikalavimo dalį, valstybei turi atlyginti atsakovas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis už ieškinį šioje byloje yra 124 Eur, pašto išlaidos – 27 Eur. Atsižvelgiant į patenkinto ieškinio reikalavimo dalį, atsakovas valstybei turi sumokėti 64 Eur žyminio mokesčio ir 14 Eur pašto išlaidų.

25. Ieškovė prašo atlyginti 970 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, teikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos atlyginti išlaidos, patirtos advokatų pagalbai apmokėti, nėra per didelės ar neprotingo dydžio. Atsižvelgus į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 504 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) skaičiuojamą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. vasario 5 d.) iki 2024 m. birželio 30 d.

Priteisti ieškovei D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 066 Eur (tūkstantį šešiasdešimt šešis eurus) paramos įsiskolinimą nuo 2023 m. kovo 5 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. vasario 5 d.).

Priteisti ieškovei D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 504 Eur (penkis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.