- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- 2YT-601-1021/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01507-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- B. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybė, VĮ ,,Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Vilkaviškio rajono savivaldybė, VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.
2022 m. sausio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas pareiškėjos B. K. (toliau – pareiškėja) pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybė, VĮ ,,Turto bankas“, kuriame prašoma nustatyti faktą, kad garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1G1/p. esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. K. įgyjamosios senaties pagrindu (b. l. 1, 2).
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 1998 m. pabaigoje likviduojant tuometinę Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę pajininkams buvo pradėtas dalinti bendrovės turtas. Pagal 1998 m. gruodžio 28 d. likvidacinės komisijos susitarimą - perdavimo- priėmimo aktą Nr. 3 pajininkų grupei už pajus buvo perduoti kombainų garažai, kurių likutinė vertė 8150 litų. Pajininkų, kuriems buvo perduotas turtas, sąraše buvusi ir ji. Nors prie šio pareiškimo pridedamoje jau minėto dokumento (susitarimo – perdavimo - priėmimo akto Nr. 3 su pajininkų sąrašu) kopijoje perduodamo pastato adresas nėra nurodytas, tačiau jie pajininkai, žinojo, jog kombainų garažams, esantiems (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 11d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-1386 „Dėl adresų suteikimo“ suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių šio statinio paskyrimą, perdavimą jai bei kitiems pajininkams, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos archyve nėra. Perduodant minėtą statinį nei ji, nei kiti pajininkai jokių jo nuosavybės dokumentų negavę ir savo nuosavybės teisių į jį neįregistravę, kadangi tuo metu nei jai, nei kitiems bendrovės pajininkams niekas nepaaiškino, jog tai reikia padaryti. Jie, pajininkai, tarpusavyje žodžiu susitarę dėl to, kas kuria statinio dalimi naudosis ir tiesiog pradėję naudotis jiems perduotu statiniu. Jokių abejonių ar ginčų dėl to niekada nekilo. Visą šį laiką valdydama minėtą statinį (kombainų garažo dalį) ji jį pritaikiusi savo reikmėms, o būtent: jame laikiusi ir iki šiol laikanti turimą žemės ūkio techniką, šieną, grūdus, sandėliuojanti ir sauganti kitus ūkyje reikalingus daiktus. Kadangi jau perduodant šį statinį jo būklė buvo patenkinama, tai tam, kad juo galėtų naudotis, ji paremontavusi stogą, duris, sienas bei atlikusi kitus jai priklausančios statinio dalies remonto darbus, pritaikydama jį savo reikmėms. Visą šį laiką ji prižiūrinti bei tvarkanti ir jai priklausančios garažo dalies aplinką (pjaunanti žolę, naikinanti piktžoles ir kt.). Kai kurie pajininkai, kuriems buvo perduoti kombainų garažai, jiems priklausančiomis dalimis net nebuvo pradėję naudotis ir jos pradėjo griūti, tapo avarinės būklės ir praėjus kuriam laikui visiškai nugriuvo (ar buvo nugriautos), o kiti pajininkai jiems priklausančias garažo dalis tiesiog nusigriovė ir statybines medžiagas panaudojo savo reikmėms, todėl šiuo metu yra likusi tik jai priklausanti garažo dalis, kuria jis naudojasi nuo pat 1999 metų pradžios. Ir nors minėtu statiniu ji naudojasi ir jį valdanti nuo 1999 m. pradžios, tačiau jokie šio statinio nuosavybės dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti. Šiuo metu ji norėtų susitvarkyti ir žemės sklypo prie šio statinio dokumentus, įsivesti į statinį elektrą, tačiau tam reikia susitvarkyti šio statinio nuosavybės dokumentus. Todėl ji kreipusis į VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialą, kad būtų atlikta jai paskirto už pajus statinio kadastriniai matavimai bei jis užregistruotas jos vardu, tačiau jai buvo paaiškinta, kad įregistruoti statinį kaip jos nuosavybę nėra galimybės, kadangi daiktai ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) neįregistruotos, o jos pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms įregistruoti. Mananti, jog jos turimi dokumentai vis dėlto įrodo, kad ji sąžininga ir teisėta minėto statinio (garažo) valdytoja ir jį valdanti jau daugiau kaip dešimt metų. Šį faktą patvirtina ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pažyma, kurią pridedanti prie šio savo pareiškimo. Visą laiką nuo 1998 m. gruodžio 28 d., t. y. nuo tada, kai šis statinys buvo jai perduotas ir perėjo į jos valdymą momento iki šiol, jos valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Esant reikalui, šį faktą gali patvirtinti ir liudytojai, jeigu iškiltų tokia būtinybė. Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti garažą nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra. Kadangi netrukdomai minėtu statiniu kaip savo ji naudojasis jau daugiau kaip dvidešimt metų, tai buvo įsitikinusi, kad ji savaime yra šio statinio savininkė, o savo nuosavybės teises VĮ ,,Registrų centras“ ji galinti užregistruoti bet kada. Šiuo metu ji norinti įregistruoti šį statinį bei nuosavybės teises į jį savo vardu, todėl būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas (b. l. 22 -24)
Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės mero, į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atitinka CK 4-68-4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas (b. l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Pareiškimo tenkinimo teisiniai pagrindai, bei motyvai, teismo padarytos išvados.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). CK 1.138 straipsnio 1 dalies, 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
Pareiškėjo pareiškimu (b. l. 1-2), Susitarimo – perdavimo - priėmimo aktu Nr. 3 (b. l. 5); nustatyta, kad pareiškėja nekilnojamo turto - garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1G1/p. esančio (duomenys neskelbtini) nėra įgijusi nuosavybės teise nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų būdų. Suinteresuotų asmenų VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimu (b. l. 22-23); Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos mero, atsiliepimu (b. l. 25-26) nustatyta, kad pastatas nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei. Pareiškėjo pareiškimu (b. l. 1-2), jo pateiktu rašytiniu įrodymu – Susitarimo – perdavimo - priėmimo aktu Nr. 3 (b. l. 5), gautu iš Vilkaviškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (b. l. 4), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija perdavė kombainų garažus, kurių vertė 8150 pajinių litų, septynių pajininkų grupei, tarp kurių buvo ir pareiškėja. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad ji įsigijo pareiškime minimą nekilnojamą turtą būtent pagal minėtą dokumentą. Tai rodo, kad pareiškėja sąžiningai įgijo ir valdė pastatą. Pareiškėjos pareiškime (b. l. 1-2) minimais faktais, bei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos raštu dėl adreso suteikimo (b. l. 6); Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Gižų seniūnijos pažyma dėl fakto patvirtinimo (b. l. 7), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla (b. l. 8-17) nustatyta, kad ji įsigytu pastatu rūpinosi kaip savo daiktu, kadangi jį naudojo sandėliavimui, remontavo, kreipėsi į savivaldybę dėl adreso suteikimo, užsakė kadastrinius matavimus. Ji pastatą įgijo teisėtai, kadangi juo kiti asmenys nesinaudojo, į jį nepretendavo, pastatą ji valdė atvirai, žinant kitiems asmenims, elgėsi pastatu kaip savo. Ji šiomis patalpomis naudojasi daugiau kaip 10 metų, nes pastatas jai perduotas 1998 m. gruodžio 28 d. (b. l. 5). Kadastrinių matavimų byloje esančiomis fotonuotraukos nustatyta, kad pastatas yra tvarkingas, su stogu, nėra požymių, kad jis būtų apleistas ir nenaudojamas (b. l. 11).
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) Pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – buvusius kombainų garažus jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į pastatą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjos, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėja pastatą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už ją; 4) Pareiškėja pastatą valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) Pareiškėja pastatą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydama, 6) Pareiškėja pastatą valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų; 7) Pareiškėja pastatą valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkas, jas prižiūrėjo, remontavo, 8) patalpą pareiškėja sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą 10 metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1G1/p., esantį (duomenys neskelbtini).
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys jokių išlaidų atlyginimo iš pareiškėjos neprašė. Pareiškėja paduodamas pareiškimą sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį (b. l. 3), kuris jai, remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, nors jo pareiškimas ir buvo tenkintas, nėra gražintinas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato neatlygintinumą tik dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumą valstybės patirtų išlaidų. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra, dėl ko darytina išvada, kad valstybė išlaidų byloje nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti faktą, kad garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1G1/p., esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylą sprendimui įsiteisėjus gražinti pareiškėjai.
Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.